7 ir 8 kl. ekskursija Adomo Mickevičiaus takais

Spalio 27 d., prieš pat rudens atostogas, 7 ir 8 kl. mokiniai su klasės vadove išsiruošė į ekskursiją į Vilnių. Atrodytų, ką dar galima pamatyti tiek kartų lankytoje sostinėje, tačiau šis miestas vis stebina lankytinų ir nepažintų objektų gausa.

Pirmasis ekskursijos taškas - Adomo Mickevičiaus muziejus, įsikūręs jaukioje Bernardinų gatvelėje senamiestyje. Ten mokinius pasitiko muziejaus vedėjas, geras mokyklos direktoriaus draugas, Rimantas Šalna. Šiltai pasveikinęs svečius iš Senųjų Trakų, tęsti ekskursiją pavedė kitai kvalifikuotai muziejaus darbuotojai.

Adomas Mickevičius - pasaulinio masto rašytojas, rašęs lenkų kalba, vienas žymiausių romantizmo atstovų visuotinėje literatūroje. Jis gimė Zaozėje (dab. Baltarusijoje), tačiau vėliau gyvenimo keliai jį atvedė į Lietuvą: studijavo Vilniaus universitete, mokytojavo Kaune, vadovavo slaptai Filomatų draugijai. Pats A. Mickevičius laikė save bendros Lietuvos bei Lenkijos valstybės piliečiu, vadino Lietuvą savo Tėvyne. Šiuos biografinius faktus mokiniai, žinoma, girdėjo per lenkų ir lietuvių kalbos pamokas, nagrinėdami rašytojo kūrinius, tačiau dėmesį patraukė pasakojimas apie asmenines poeto savybes. Štai, pasirodo, A. Mickevičius buvo neaukštas, sakoma, kad jo ūgis buvęs 164 cm. Juokaujama, kad dėl to ir durų staktos rašytojo bute yra žemos. Iš tiesų aukštesni aštuntokai turėjo pasilenkti norėdami patekti į kitą kambarį. Įdomu ir tai, kad amžininkai nurodė skirtingą poeto akių spalvą. Galbūt psichologai paaiškintų, kad tokia "nepagaunama" akių spalva rodo paslaptingą, nepastovumo paslapties turintį žmogaus charakterį.

Mokiniai muziejuje turėjo galimybę pamatyti vertingiausius eksponatus - asmeninius rašytojo daiktus: stalelį, kėdę, kuriais poetas naudojosi gyvendamas Kaune, krėslą iš Paryžiaus. Muziejuje sukaupta nedidelė bibliotekėlė. Bene labiausiai nustebino "Ponas Tadas" kinų kalba. Lenkų mokyklos mokiniams buvo garbės reikalas aplankyti šio daugiakultūrio poeto memorialinį butą, kuriame, beje, jis kūrė poemą "Gražina", visai neseniai aptartą per literatūros pamokas mokykloje. Literatūrinę ekskursiją A. Mickevičiaus takais užbaigė stabtelėjimas prie poeto paminklo, esančio vos už kelių žingsnių nuo muziejaus.

Čia pat prieš akis atsivėrė nuostabus gotikos ansamblis: Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios. Išraiškingi Šv. Onos bažnyčios bokštai, nesuskaičiuojama gausybė arkų, šimtai dirbinių, dailūs metaliniai vartai ir daugybė kitų puošmenų nepaliauja žavėję, kad ir kiek kartų juos pamatytum. Tuo tarpu Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas - visiška šv. Onos bažnyčios priešingybė: kitokio stiliaus, daug didesni ir erdvesni. Anot legendos, bernardinų vienuoliai sakydavo tokius gerus pamokslus, kad jų pasiklausyti susirinkdavo minios žmonių. Būtent todėl ši bažnyčia ir yra tokia didelė.

Vaiskią spalio popietę prasiėję Bernardinų sodu mokiniai nuskubėjo pramogauti į batutų centrą "Skypark" - juk geriausios išvykos yra tos, kurios suteikia galimybę plėsti akiratį ir kartu smagiai praleisti laiką.


 

Klasės vadovė Irena Stefanovič