Ekskursija į Kauną ir Kernavę

 

 Nuotraukos

Rugsėjo 25 d. Senųjų Trakų pagrindinės mokyklos mokiniai vyko į pirmąją šiais mokslo metais ekskursiją - po senąsias Lietuvos sostines Kernavę bei Kauną. Taip paminėta pasaulinė turizmo diena ir įvykdytas pirmasis pilietinio ir tautinio ugdymo projekto, kurį mokykla laimėjo, etapas. Neatsitiktinai šio projekto ekskursijai pasirinktas toks maršrutas. Norėta pakeliauti senųjų Lietuvos sostinių istoriniais takais, pajusti užmarštin nugrimzdusių įvykių dvasią, aprėpti tą daugybę fragmentų, formavusių miestų likimą bei pavidalą, užmegzti kontaktą su  praeitimi.

 

 

Svarbu puoselėti tautiškumo savybes

 

Praėjusiais mokslo metais mokykla dalyvavo pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo 2009 metais konkurse ir projektas gavo finansavimą. Pagrindinis projekto tikslas - tautinės ir pilietinės savimonės, kraštotyros ir etninio paveldo puoselėjimas. Šiais metais Lietuvai minint vardo tūkstantmetį ypač svarbu atsigręžti į asmens tautiškumo savybes, patriotizmą, žiūrint kitu mastu, per savosios tautinės kultūros skleidimą, suprasti ir įvertinti savo kultūros savitumą.

Įgyvendinant šį projektą, be pažintinės išvykos, per mokslo metus bus rengiamos integruotos pamokos, inscenizacijos, skirtos pilietiškumui, tautiniam identitetui ugdyti.

 

 

Kaunas – Lietuvos širdis

 

            Pažintis su senosiomis Lietuvos sostinėmis pradėta Kaune. Kaunas - antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs pačioje geografinėje dabartinės Lietuvos širdyje, dviejų didžiausių šalies upių - Nemuno ir Neries - santakoje. Pasak geografijos mokytojos Lilijos Kieras, parengusios įdomų pasakojimą apie miestą, jo pradžia - XIII a. pastatyta pirmoji mūrinė Lietuvoje ir tuo metu didžiausia gynybinė tvirtovė. XVI a. Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.

Lenkijai užėmus Vilnių, 1920 m. Kaunas tapo Lietuvos sostine ir virto Lietuvos politiniu, ūkiniu ir žymiausiu lietuvių švietimo, kultūros ir spaudos centru. Iki 1940 m. čia veikė valdžios institucijos, Seimas, dirbo šalies Prezidentai, priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Konstitucija, pasiektas Lietuvos tarptautinis pripažinimas.

Nors ir Kauno neaplenkė tokios negandos kaip gaisrai, karai, tačiau ir šiandien miestas didžiuojasi kompaktišku, gerai išsaugotu ir išpuoselėtu senamiesčiu, kuriame daug vertingų kultūros ir architektūros paminklų: Kauno pilis,  gotikiniai Perkūno namai, Vytauto Didžiojo ir Šv. Gertrūdos bažnyčios, „Baltoji gulbė“ Kauno rotušė, Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, arkivyskupija.

Mokiniai aplankė ne tik istorinius miesto paminklus, bet ir keletą muziejų: Ryšių istorijos bei Velnių muziejų. Ryšių istorijos muziejuje vaikai galėjo išbandyti, kaip veikia kai kurie eksponatai: telegrafo aparatai, senosios telefono stotys, Morzės telegrafo aparatas. Mokiniams, kurie jau neįsivaizduoja gyvenimo be mobiliųjų telefonų ir kompiuterių, buvo labai įdomu pamatyti, kaip žmonės susisiekė prieš 100 metų.

Ypač intriguojantis Velnių muziejus, įtrauktas į unikaliausių pasaulio muziejų sąrašą. Muziejus atidarytas dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namuose. Trijuose aukštuose saugomi apie 3000 raguotųjų iš viso pasaulio: įvairių formų, dydžių, spalvų ir iš įvairių medžiagų. Apsilankę muziejuje mokiniai pamatė, jog nepaisant baisios išvaizdos ir šiurpių pasakojimų, „ne toks tas velnias baisus, kokį jį maliavoja“.



                                                         Kernavė – pirmoji Lietuvos sostinė

 

Ne mažiau reikšminga Lietuvos valstybės susikūrimo istorijoje Kernavė – pirmoji senosios Lietuvos sostinė. Lietuvos ir Žemaitijos didžiosios kunigaikštystės metraštyje teigiama, kad kunigaikštis Kernius apie 1040 m. ne tiktai įkūrė pirmąją Lietuvos sostinę, bet ir sugalvojo Lietuvos vardą. Legendos ir padavimai byloja, kad kunigaikštis Kernius pagal pagoniškus papročius buvo sudegintas, o pelenai išbarstyti ant piliakalnio.

Klausydamiesi gidės pasakojimo, nusikėlėme į XIII a. viduramžių miestą - vieną reikšmingiausių Lietuvos valstybės formavimosi centrų.

Žinoma, pati smagiausia ekskursijos dalis buvo užkopti į vieną iš piliakalnių. Vaikams, pratusiems dūkti mokyklos koridoriuose, tai nebuvo itin sudėtinga užduotis.

           

 

 

Pažinimas yra lobis

 

            Senųjų Trakų pagrindinės mokyklos mokiniams išvykos ir kelionės – ne naujiena. Jie jau ne kartą yra buvę Lenkijoje, dalyvavimas tarptautiniame projekte leido aplankyti Prancūziją, Bulgariją, kai kurie svečiavosi Vokietijoje, Anglijoje. Be jokios abejonės, pasaulio pažinimas plečia akiratį, padeda suvokti savosios kultūros vertę, tačiau ne mažiau svarbu pamatyti ir tai, kas ranka pasiekiama, bet kartais nepelnytai pamirštama. Juk net nebūtina keliauti tūkstančius kilometrų ieškant neišdildomų įspūdžių, tereikia apsidairyti, ir pamatysime, kiek dar neatrasto grožio plyti aplinkui.

 

 

 

 

                                                                                           Irena Stefanovič

 Grįžti