Filmas „Tarp pilkų debesų“ – lietuvių tautos stiprybės istorija

Dažnai girdime priekaištų, kad jaunoji karta nesidomi savo tautos istorija, tradicijomis, todėl mokyklose per istorijos ir lietuvių literatūros pamokas nemažai dėmesio skiriame pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymui, mokiniai skatinami dalyvauti įvairiose veiklose, padedančiose suvokti, kad Lietuvos praeities skaudžios pamokos turi rūpėti visiems

                       Spalio 19 dieną, penktadienį, mūsų mokyklos 7 ir 10 kl. mokiniai su geografijos mokytoja Lilija Kieras ir lietuvių kalbos mokytoja Daiva Daukševičiene Akropolio kino teatre žiūrėjo beveik penkerius metus kurtą filmą „Tarp pilkų debesų“. Filme įamžinta istorija, sukurta pagal lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys to paties pavadinimo romaną. Knyga yra tapusi „The New York Times“ bestseleriu, išleista daugiau nei 50 šalių, visame pasaulyje jos parduota per milijoną kopijų.  Labai prasminga, kad filmas Lietuvoje pradedamas rodyti kaip tik tokiu metu, kai visa šalis ką tik atsisveikino su savo laisvės simboliu – partizanų vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu. Apie okupaciją, tremtis, Stalino genocidą ir žmonių kančias sukurtas filmas – tai istorija apie tai, kas buvo daroma su lietuvių tauta. Kiekvienas žinome savo istoriją – kas atsitiko su mūsų tėvais ir artimaisiais. Tačiau šios istorijos nežino pasaulis.

               Filmas mus nukėlė į 1941 metų Kauną. Pagrindinė herojė, penkiolikametė Lina Vilkaitė, svajoja studijuoti dailę, atostogauti prie jūros ir nueiti į pasimatymą su patinkančiu vaikinu, tačiau likimas negailestingas: ji su šeima, mama, tėčiu ir jaunesniuoju broliu ištremiama į Sibirą. Nepakeliamos gyvenimo sąlygos netrukdo įsižiebti jausmams – mergina sutinka į atšiaurų kraštą taip pat nublokštą bendraamžį Andrių. Visą filmą vyravo įtampa, nes kiekvienam veikėjui atšiauriame krašte nuolat grėsė mirtis. Visi kartu su pagrindine veikėja Lina išgyvenome jos mamos netikėtą mirtį. Žavėjomės ta moterimi, nes ji išsaugojo tvirtus moralės principus, liko jiems ištikima. Ypač ryškus filme ukrainiečio kareivio Nikolajaus paveikslas. Jaunas žmogus, turintis šeimą ir atsidūręs savotiškoje mėsmalėje, nuolat jaučia sąžinės priekaištus, aplinkinių priekaištus. Filmo pabaigoje herojus pasirenka mirtį.

                 Man buvo įdomu, ką apie filmą „Tarp pilkų debesų“ mano mokiniai. Grįždama į namus paklausinėjau jų: „Filmas patiko, aktoriai įtikinamai atliko vaidmenis, palietė pačius tikriausius, giliausius  mano jausmus“; „siužetas įtemptas, nenuspėjamas, įdomu buvo, nes žinojau, kad tai realybė, kad tai tikra žmonių gyvenimo istorija“; „Patiko, kadangi tai pasakojimas apie sovietų Lietuvą, dabar istoriją geriau suprasiu“; „Mums gerai žinoma tema buvo parodyta kitaip nei visada; „Tai filmas, kurį turėtų pamatyti kiekvienas Lietuvos pilietis“.       Reziumuodami išvykos į Akropolio kino teatrą įspūdžius mokiniai mano, kad reikėtų dažniau vykti į filmus, kuriuose pasakotų apie Lietuvos istoriją, šeimą, meilę; „Filmas patiko, nes dabar suprantu, kaip buvo užgrobta Lietuva, kaip gyveno lietuviai“; „Filmas niūrokas, tik jaunuolių meilė – tas mažas laimės spindulėlis“; „Man gera buvo, kad Lina ir jos brolis išsigelbėjo, juk tik tie, kurie liko gyvi, papasakojo apie siaubingas kančias, o mes žinom tiesą“.

          Filmo „Tarp pilkų debesų“ peržiūra – naudinga patirtis mokiniams. Šią dieną ir kiti mūsų mokyklos mokiniai leido prasmingai - dalis 8 klasės mokinių su lenkų kalbos mokytoja Irena Orlova buvo išvykę į rašytojo Česlovo Milošo gimtinę. Lauksime jų įspūdžių, kurių, tikimės, bus labai daug ir pozityvių.

Daiva Daukševičienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja