Į Turkiją su Comenius!

 

Š.m. kovo 25 – balandžio 4 dienomis Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos 12 žmonių delegacija išvyko į Europos komisijos lėšomis remiamo dvišalio Comenius programos projekto „Kultūrinis tiltas tarp Trakų ir Nevsehir“ kelionę į Turkiją.

Projekto koordinatorė anglų kalbos mokytoja Edita Rumbutė, muzikos ir geografijos mokytoja Lilija Kieras bei mokyklos moksleivių grupė praleido dešimt nuostabių dienų su Turkijos Profesinės Technikos mokyklos Nevsehire partneriais drauge mokydamiesi, pažindami vieni kitų kultūrą, tradicijas ir kalbą. Be tarpkultūrinio ugdymosi, kitas projekto aspektas buvo karaimų etninių bendruomenių, gyvenančių Lietuvoje ir Turkijoje kultūrinio paveldo reikšmė mūsų tautoms. Pagarba tautinių mažumų bendrijoms, sugebėjimas aukštai įvertinti jų kultūrinį indėlį krašto savitumui ir klestėjimui – tai tema, kurią nagrinėjome vizito metu.

Kelionę pradėjome Stambule, kur mus pasitiko  mokyklos – partnerės atstovai. Stambule yra įsikūrusi vienintelė Turkijos karaimų  bendruomenė, taigi čia susitikome su jos nariu p. Ilya Avramoglu, kuris papasakojo apie Turkijos karaimų aktualijas. Pasak p. Avramoglu, bendrija yra senstanti ir jos gretos kasmet retėja. Daugiamilijoniniame Stambule liko vos 50 karaimų, kurių jauniausias yra penkiasdešimtmetis. Drauge pradžiugome, kad Trakų arba Lietuvos karaimų bendrija nors irgi nėra labai gausi, tačiau yra gyvybinga, kurianti ir auginanti ateities kartą. Mūsų mokyklos kolektyvas padainavo p. Ilyjai Avramoglu išmoktą karaimų liaudies dainą. Ši daina, besišypsantys vaikų veidai, o gal ir pats faktas, kad kažkas nuoširdžiai domisi jo tauta, buvo tarsi gydantis balzamas pono Ilyjos širdžiai. Atsisveikinome pažadėdami informuoti apie tolimesnę projekto eigą ir likusį dienos laiką pašventėme miesto įžymių vietų lankymui. Iš tiesų Stambulas negali nesužavėti. Tai vienintelis pasaulio miestas, pastatytas ant dviejų kontinentų – Europos ir Azijos, gaivinamas iš Bosforo sąsiaurio atpučiančių vėjų, dvelkiantis istorija bei pulsuojantis šiuolaikinio gyvenimo ritmu. Mes pabuvojome įspūdingoje Sultanahmeto mečetėje (Mėlynojoje mečetėje), Hagia Sophia bazilikoje, užlipome į Galatos bokštą ir pasivaikščiojome Sultono rūmų parke.

Jau kitą rytą visi išskridome į Nevsehirą, Kapadokijos regiono sostinę, centrinėje Turkijoje, kur tęsėme projektines veiklas. Kasdien dalyvaudavome mums kruopščiai paruoštoje  programoje. Pramokome turkų kalbos, patys mokėme partnerius lietuvių kalbos, daug keliavome po kraštą, kurio nepaprastas grožis, gamtos stebuklai džiugino mus vis kažkuo nauju. Mes išvaikščiojome  Kapadokijos kanjonus, Karvelių slėnį, pabuvojome senoviniame Goreme miestelyje ir Zelve muziejuje po atviru dangumi. Vienoje iš ekskursijų nusileidome į ankstyvosios krikščionybės laikų požeminį miestą, kurių Kapadokijoje yra ne vienas. Tamsiose erdvėse, siauruose koridoriuose su laiptais, kuriuose negalėtų prasilenkti du, vienas priešais kitą einantys, žmonės, turėjome laiko pagalvoti apie tai, kokie gi persekiojimai ir pavojai grėsė jauną tikėjimą savyje nešiojantiems  kadaise, jei jie pasirinko verčiau būti ten, nei gyventi dienos šviesoje.  Neišdildomą įspūdį paliko Kapadokijos vizitinė kortelė - „Fėjų kaminai“. Tai uolos susiformavusios iš išsiveržusio vulkano nuosėdų, dėl erozijos besiformuojančios ir žemės paviršiuje styrančios uolienų figūros. Vietiniai gyventojai, pastebėję, kad ši uoliena labai lengvai skaptuojasi, tačiau yra patvari ir gerai apsauganti nuo lietaus ir vėjo, pradėjo joje statytis namus. Vienoje iš uolų įsikūrusio, kaip jis pats save pavadino, „urvinio žmogaus“ svečių namuose atsigėrėme tradicinės turkų arbatos acik ciai.

Priešpaskutinį kelionės vakarą nuvykome į turkiškos muzikos renginį, kuris apvainikavo visą išvyką. Koncerto metu klausėmės muzikos ir grožėjomės septynių Turkijos regionų tautiniais šokiais. Vienas iš pasirodymų buvo dervišų – sufistų vėnuolių meditacija, kai vyrai ilgais baltais  rūbais ir pailgomis kepurėmis ant galvų šoka šventus šokius skambant sakralinei muzikai, išreikšdami meilę, ramybę, brolybę. Dervišai sukasi aplink savo ašį ir įvairiais judesiais tarsi pasakoja amžinąją būties istoriją.

Iš Turkijos grįžome pakylėti, pilni įspūdžių ir dėkingi visiems, kas prisidėjo ir prisideda prie paties projekto ir projektinės kelionės sklandaus vykdymo, o ypač mokyklos direktoriui Romualdui Gžybovskiui ir direktoriaus pavaduotojai ugdymui Alinai Sobolevskai už praktinę pagalbą, padrąsinimą kuriant ir vykdant projektą  bei tikėjimą jo sėkme. Žinoma ir partnerių mokyklos šiltas priėmimas, Europos komisijos finansuota galimybė pažinti partnerių šalį, tokią kokia ji yra, su jos žmonių papročiais, tradicijomis, praturtino mus neįkainojama patirtimi, kuri tikimės, padės mums tobulėti kaip asmenybėms, puoselėjančioms tokias vertybes kaip meilė kitų tautybių, kitokio mentaliteto žmonėms.

Šiuo metu mūsų projektas tik įpusėjo, nes rudenį lauksime mūsų partnerių atsakomojo vizito pas mus, lauksime jų nekantraudami!

Edita Rumbutė