Išvyka į Anykščius

Rugsėjo pabaigoje, t.y. 27 d. yra švenčiama Pasaulinė turizmo diena. Mūsų mokykla niekada nelieka abejinga šiai ypatingai datai ir susiburia kolektyvinei kelionei į kažkurį Lietuvos kampelį. Šie metai šia prasme nebuvo kitokie. 10 klasės mokiniai pirmieji užsiminė apie norą aplankyti Anykščius, o ypač miestelį garsinantį Lajų taką. Žinia aidu nusirito per mokyklą ir visuomet veikli mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymo reikalams, kuri yra ir mokyklos leituvių kalbos mokytoja, Irena Stefanovič sudarė puikų kelionės planą, kai kelionės metu būtų aplankytos ne viena žymi to krašto vieta. Lituanistinis kelionės aspektas turėjo aprėpti trijų, iš Anykščių krašto kilusių, lietuvių literatų muziejų aplankymas.


Biologijos mokytoja Teresa Bundzevič ėmėsi tvarkyti kelionės transporto klausimus ir saulėtą bobų vasarišką rugsėjo 30 d. išlėkėmė į Anykščius.

Vien per Lietuvą riedėti tokiu gražiu metų laiku buvo neišpasakytas malonumas. Rudeniškom spalvom pasidabinusi mūsų šalis atrodė beveik egzotiškai ir kartu buvo širdžiai be galo miela.
Atvykę į Anykščius pirmiausia aplankėme Antano Baranausko memorialinį nuziejų. Antanas Baranauskas (1835–1902) – XIX a. vidurio lietuvių Romantizmo poetas, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas.

Kilęs iš Anykščių, valstiečių šeimos Antanas Baranauskas buvo Lietuvių tautos ir lietuvių lietartūros švisuolis.  Studijuodamas seminarijoje Baranauskas apsisprendė rašyti lietuvių kalba, o 1858 m. vasarą Anykščiuose parašė savo žymiausiąjį kūrinį -  poemą „Anykščių šilelis“. A.Baranauso muziejuje vaikams buvo pravesta įdomi edukacija, kurios metu penktokas Ernestas Petrovskis perskaitė visos poemos vertimą į lenkų kalbą. Perskaitė įkvepiančiai, todėl užsigarantavo dešimtuką iš lenkų kalbos dalyko.

Kitas išvykos etapas buvo aplankyti Antano Žukausko-Vienuolio muziejų. Muziejuje – Vienuolio namai yra išlaikyti rašytojo šeimos autentiški baldai ir kiti daiktai. Antanas Baranauskas ir A. Žukauskas-Vienuolis buvo giminaičiai, taigi abu memorialiniai šių iškilių žmonių  muziejai stovi vienas greta kito. 1945 m. A. Žukauskas-Vienuolis buvo paskirtas A. Baranausko muziejaus direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki gyvenimo pabaigos. Jo rūpesčiu A. Baranausko klėtelei buvo pastatytas apsauginis gaubtas, pradėti Jono Biliūno memorialinės sodybos pritaikymo muziejinei veiklai darbai, įamžinta J. Biliūno perlaidojimo vieta ant Liudiškių kalvos. Anykščių Šv. Mato bažnyčioje jo rūpesčiu ir lėšomis 1957 m. buvo pastatytas marmurinis A. Baranausko biustas.
Vienuolis parašė daug vertingų lietuvių literatūros kūrinių, kurių vienas garsiausių yra romanas „Puodžiūnkiemis“.

Taip pat aplankėme tautodailininko Stanislovo Petraškos akmens tapybos parodą. Jo paveiksluose pavaizuotas Lietuvos įžymių vietų grožis. Paveikslų tapybai buvo naudojama originali technika, kuri nepaliko abejingų mūsų tarpe. Kadangi tapytojo nebėra tarp gyvųjų, jo paveikslai jau yra neįkainojami.

Kelionės metu taip pat aplankėme dar vieno rašytojo anykštėno Jono Biliūno gimtinę – muziejų. Jonas Biliūnas (1879–1907) – lietuvių novelės klasikas, psichologinės prozos ugdytojas – gimė 1879 m. balandžio 11 d. Niūronyse (Anykščių raj.) pasiturinčių ūkininkų šeimoje, tačiau dar būdamas gimnazistas liko našlaitis, susidūrė su skurdu ir būtinybe verstis savarankiškai, už kuklų atlygį mokė jaunesnius vaikus, kol 1899 m. savo lėšomis baigė Liepojos gimnaziją. J.Biliūnas buvo kairiuoliškų pažiūrų, skyrė dėmesį pažemintiems ir nuskriastiems. Ilgainiui Biliūno dėmesį patraukė lieteratūra, estetika, kultūros istorija. Žymesni jo kūriniai: „Brisiaus galas“, „Kliudžiau“ ir „Laimės žiburys“. Biliūnas palaidotas Liudiškių piliakalnyje netoli Anykščių, ant kurio pastatytas simbolinis bokštas vadinamas Laimės žiburiu. Į jį įkopėme netardami nė žodžio, nes pasak padavimo, žmogus sugalvojęs norą ir užkopęs į Laimės žiburio kalną, laikydamas tą norą giliai savo širdyje, sulauks to noro išsipildymo.

Išvykos pabaigoje atvykome į garsųjį Anykščių Lajų taką, kur vaikščiojome, galima sakyti, pušų viršūnėmis. Anykščių šilelio medžių lajų takas – tai 300 metrų ilgio plieno ir betono konstrukcijų turistinis objektas, skirtas pažinti, tyrinėti ir grožėtis Anykščių šilelyje augančia Lietuvos dendroflora.

Įveikę aukščio baimę bei pasigrožėję gamta pasijutome išalkę taigi sustojome paužkandžiauti parko užkandinėse.

Grįžome namo pailsėję, daug ko išmokę ir sužinoję nauja. Daugiau tokių pažintinių kelionių! Kad tik orai leistų.


Straipsnio autorė Edita Rumbutė
Nuotraukų autorė Violeta Naumovič