Ketvirtadienis. +11

Ir vis dėlto Vilnius duobėj. Kol įnersim į senamiestį, leidžiamės atkraginę nugaras. Įlįsim pro rytinius vartus, kitaip dar vadinamus Aušros, o ten, virš mūsų galvų, moters atvaizdas, vėliau tapęs šventu.

Vėsoka, nors ir gegužis. Iš renesanso ir baroko šešėlių norisi išlįsti į saulę, tik gotikinis Vilnius nieko neužstoja, nes visi pusrūsiai mums iki kelių. Sustojam prie filharmonijos, kitąmet čia stovės Basanavičius, galbūt...Ten aukštai matosi Kazimiero karūna, miesto rotušė ir Visų Šventųjų bokštas, bet mes ten neisim, ten eiliniai turistai vaikšto, mes aukštesnės prabos. Taigi pasukam vingiuota, siaura ir nesugadinta restauracijos Šv. Kazimiero gatvele, pro Jėzuitų gimnaziją, pro mažai pasikeitusį senąjį Vilnių, pro kvailas ir neskoningas sienų tepliones. Ir štai gurkšnis erdvės - Vilnelės slėnis. Šalia Barbakanas ir Misionierių bokštai... Dabar laiptai su tekstu žemyn, Milošo tekstai, įrėžti granite, matyt, ilgam.

Tobula pereiti gatvė, kuri yra upė. Eivino žiniomis, tai - Nemunas. Einam per tiltą su santuokos ,,sakramentais'' - spynos didelės ir mažos. Tada sustojam prie veidrodinių konstitucijų, kuriose dvidešimt aštuoniomis kalbomis privaloma mylėti katę... Monmatre ilgai neužsibūnam, nes maži "pencinykai" jau pavargo. Taigi pro Tibeto skverą, "dailioškę", pro arkas į Bernardinus - suptis supynėse.

Paneigus gravitacijos dėsnius, nors trumpam, keliaujam į Šventaragio slėnį, ten, kur Gediminas gyveno... Po kojomis pirmojo miesto sienų ribos. Bet kam tai rūpi, nes jau pilvas urzgia, taigi ieškom McDonald's. Norim valgyt tik ten. Taigi laimės valanda išsipildo, jei tik turi pakankamai lėšų.

Sotūs tursenam Pylimo gatve link dailės galerijos, kurioje Marius Jonutis rodo ,,Meilę", išpjaustinėtą ir nuspalvintą... Tiek spalvotų nuogalių vienoje vietoje matė ne kiekvienas...  

                      +11 vėl piltuvo krašto link. Dar buvo debesys ir vėjas.

                                                                                                                                                                                                                       Alvydas Masys