Kur spindi žvaigždės

Nuo pat seniausių laikų dangus žmogui atrodė paslaptingas. Jį traukė begalinė erdvė ir viliojo ryškių žvaigždžių margumynas. Šiais laikais žmogus rečiau pastebi dangaus grožį, jis težino faktus, nesuvokia erdvės platumos ar visatos begalybės.

         Birželio 19-20 d. mūsų mokyklos 6-10 klasių mokiniai su mokyklos direktoriumi Romualdu Gžybovskiu ir įvairių mokomųjų dalykų mokytojais vyko į Molėtus, į etnografinę Jono Vaiškūno sodybą, ir astronomijos observatoriją pasižvalgyti po naktinį dangų. Kultūrinė – pažintinė išvyka į mėlynais ežerais pasipuošusį Molėtų kraštą buvo ilga - juk reikėjo nuvažiuoti nemažai kilometrų. Nepaisant rekordinių vasaros karščių ir ilgo kelio, nebuvo laiko liūdėti ar skaičiuoti kilometrų. Buvo dalijamasi vasaros stovykloje jau patirtais kelionių ir veiklos įspūdžiais, klausomasi smagių dainų.

              Pirmąją ekskursijos dieną mes susitikome su išskirtine asmenybe – Jonu Vaiškūnu, kuris yra Lietuvos etnoastronomas, fizikas, muziejininkas, Etninės kultūros globos tarybos narys. Ekskursija po muziejų prasidėjo rekonstruotoje senovės lietuvių dangaus kūnų stebykloje - šventovėje. Tai ratas, sudarytas iš dešimties medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais, o viduryje įrengtas akmeninis ugnies aukuras. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Gidas parodė, kaip senovėje buvo stebimi dangaus šviesuliai, atliekami kalendorinio laiko skaičiavimai, kokius laiko skaičiavimus prižiūrėjo žyniai ir paaiškino, kam tai buvo reikalinga. Pasirodo, kad daugelis senųjų baltų šventyklų buvo ir observatorijos. Manėme, jog gidas ilgai ir nuobodžiai kalbės apie mums nesuprantamus dalykus, bet kai jis pradėjo kalbėti, tai tarsi sustojo laikas, o mus visus jis užbūrė savo paprastumu ir originalumu. Visus itin sudomino pasakojimas apie senovinius šviesulių stebėjimo būdus, senąją baltų pasaulėžiūrą ir senąjį lietuvių Zodiaką. Po įdomaus pasakojimo gidas nusivedė mus į pastatą, kur renkasi tam tikromis datomis senojo baltų tikėjimo entuziastai. Viduje susėdę už plačių stalų toliau klausėme J.Vaiškūno pasakojimo apie senąjį baltų horoskopą, jo ženklus ir tų ženklų ypatybes. Paklausinėjęs apie tai, po kokiu žvaigždynu gimę kai kurie iš mūsų būrio, gidas papasakojo, kokiomis savybėmis pasižymi po tais žvaigždynais gimę žmonės. Stebėtinai tiksliai gidas apibūdino mokinių Alicijos, Alano, lenkų kalbos mokytojos Irenos Orlovos asmenines savybes bei charakterius, nors juos matė tik pirmą kartą.

          Artėjant vidurnakčiui, nuvykome į observatoriją, kurioje mus pasitiko astronomas Saulius Lovčikas. Naktis buvo giedra, todėl tobulai tiko dangaus ir žvaigždžių stebėjimui. Gerai nusiteikę užlipome ant stogo. Galingu lazeriu gidas mums rodė žvaigždes ir žvaigždynus. Iš arčiau visa tai galėjome apžiūrėti per teleskopą. Mes matėme Visatos platybėse švytinčias žvaigždes, Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus, Persėjo, Oriono, Lyros, Gulbės žvaigždynus, Mėnulį. Saulius Lovčikas vedė įdomią pažintinę kelionę dangumi, supažindino su Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, nuostabaus grožio spalvotomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis, pademonstravo milžinišką teleskopą. Stebėjimus baigėme apie 2 valandą nakties, o gal net ir vėliau. Mokiniai ne tik klausėsi įdomaus astronomo pasakojimo, bet ir turėjo galimybę palaikyti savo rankose vieną iš dangaus kūnų – meteoritą. Pakilę į stebėjimo bokštą, mes apžiūrėjome didžiausią Šiaurės Europoje mokslinės paskirties įrenginį – 165 cm. skersmens teleskopą. Sužinojome, kodėl ir kaip reikia stebėti dangaus kūnus: planetas, žvaigždes ir kt. Taip pat mums pasisekė pamatyti Jupiterį ir 4 jo palydovus. Iš arčiau visa tai stebėjome per teleskopą. Tad giedrai nakčiai užklojus gūdžius Labanoro miškus bei tykius Molėtų krašto ežerų vandenis, Kulionyse prasivėrė teleskopų kupolai – observatorijos tam, kad mokslininkai tyrinėtų kosmines erdves, o Etnokosmologijos muziejaus – kad lankytojams būtų suteikta galimybė pasigrožėti žvaigždėtu dangumi. Birželio 20-osios naktį mes tapome viso šio stebuklo dalyviais!

         Antrąją viešnagės Molėtuose dieną mokiniai pristatė pranešimus apie žymius Lietuvos ir Lenkijos astronomus. Įsikūrę pievutėje, ant pripučiamų čiužinių, šviečiant kaitriai vasaros saulei visi labai įdėmiai klausėsi pranešėjų. Surinkti medžiagą mokiniams padėjo mokyklos direktorius ir mokytojai. Ši ir kitos veiklos buvo itin įdomios mažiausiajai ekskursijos dalyvei Sabinai. Gaila, kad jai neteko per teleskopą stebėti žvaigždžių. Kadangi buvo vėlus metas, mergaitė užmigo mamai tiesiog ant rankų. Po paskaitų laisvalaikį mokiniai leido aktyviai sportuodami: žaidė futbolą, tinklinį. Sportinių veiklų iniciatoriumi buvo mokyklos direktorius. Prieš visas pramogas buvo nepaprastai smagu užsukti pasistiprinti į molėtiškių pamėgtą Inturkės gatvėje esančią kavinę „Zodiakas plius”. Dvi dienos prabėgo nepastebimai. Visiems norėjosi, kad viešnagė dar ilgiau tęstųsi svetingame Aukštaitijos etnografinio regiono krašte.

           Tai buvo labai įdomi pažintis su Molėtuose įsikūrusia astronomijos observatorija bei išskirtinėmis asmenybėmis – Jonu Vaiškūnu ir Sauliumi Lovčiku. Ekskursijos metu mokiniai daug sužinojo apie įvairius dangaus kūnus. Visiems buvo labai įdomu dar ir todėl, kad ekskursijos vadovai – tikri savo srities asai, gebantys sudominti giliomis žiniomis. Tai buvo unikalūs stebėjimai, tikras žvilgsnis į žvaigždes, padedantis pajusti milžiniškus Visatos atstumus, skirtingus dydžius. Toje begalinėje visatoje, po atviru žvaigždėtu dangumi, buvome tokie maži ir nereikšmingi, bet nepaprastai laimingi! Grįždami namo, dalijomės kelionės įspūdžiais, aptarėme aplankytas vietas ir dėkojome vienas kitam už puikiai praleistą laiką.

Daiva Daukševičienė,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja