Naujametinis karnavalas „Kelionė per epochas”

Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris su nostalgija neprisimintų savo vaikystės šventinių karnavalų, kurie vykdavo mokykloje. Šventiniai karnavalai – tai lyg spalvotas traukinukas, riedantis iš kartos į kartą, išlaikydamas tik jam būdingą mistiką, muziką, spalvas, kvapą.

           Gruodžio 28-ąją  mūsų mokykloje vyko naujametinis 6-10 kl. mokinių karnavalas, kuris džiugino linksma nuotaika ir mokinių išradingumu. Karnavale mokiniai, mokytojai, mokinių tėvai keliavo per epochas: žingsnelis po žingsnelio nuo tolimosios praeities keliavome iki dabarties. Pasirodymų metu stebėjome, kaip greitai bėga laikas, skrendantis tarsi strėlė. Pirmykščių žmonių gyvenimo būdą keitė Viduramžių puotos linksmybės, o šias - XXI amžius, turintis jaunimo mėgstamus muzikos stilius, šokius, laisvalaikio leidimo būdą. Pagrindinė naujametinio karnavalo mintis - kasdieninio žmonių gyveno tėkmė ir švenčių tradicijos įvairiose epochose.  

           Karnavalą pradėjo 7 klasės mokinės Klaudija, Karolina ir Justyna, kurioms buvo patikėtos vedėjų pareigos. Pirmiausia į sceną buvo pakviesti 6 klasės mokiniai, kurie, skambant neįprastiems garsams, labai subtiliai perteikė pirmykščių žmonių kasdieninę rutiną ir linksmą šokį įskėlus ugnį. Scenoje mes matėme laukinių žmonių, betarpiškai kontaktuojančių su gamta, prigimties proveržį. Prisidengę kūnus kailiais bei vilkėdami kailinius šeštokai atliko ugnies prisijaukinimo šokį. Matėme žmogaus ir gamtos darną. 

           9 ir 10 klasės mokiniai visu grožiu atskleidė Viduramžių epochą. Žmonių gyvenimą vaizduojamuoju laikotarpiu ugdytiniai parodė tarsi tuštybių mugę. Iš literatūros vadovėlių žinome, kad Viduramžiais šventės didikams buvo ypatingos svarbos, tuo laiku taip pat atsirado daug tradicijų, kai kurių laikomasi net ir mūsų dienomis. Labai žavinga puotoje buvo princesė, kurios vaidmenį atliko 9 kl. mokinys Kamilis Milevskis. Ne mažiau žavingas buvo ir viduramžių riteris, besistengiantis užkariauti gražuolės princesės širdį. Riterio vaidmenį atliko 9 kl. mokinys Tomas Dapkevičius. Viduramžių dvasia pulsuojančioje puotoje kilmingiems ponams patarnavo paslaugios tarnaitės, kurių vaidmenis atliko 9 kl. mokinė Emilija Baranovska ir 10 kl. mokinė Evelina Grinevič. Puotoje linksminosi visi: riteriai, damos, tarnai ir tarnaitės, nusimetusios savo prijuostes. Muzikos garsai suvienijo juos visus ir pakvietė į menę linksmam šokiui.

          7 klasės mokiniai mus „nuleido ant žemės”, nes grąžino į XXI amžių, kur jauni žmonės be tikslo „stumia laiką” gatvėse gliaudydami saulėgrąžas.  Jaunuolius suvienija modernūs gatvės šokiai, tampantys savotiška kelrode žvaigžde. Gal būtent tai paskatins juos laisvalaikį leisti prasmingai, gebėjimus nukreipiant tinkama linkme. Septintokai - tikri šaunuoliai! Šokis ir muzika jiems nėra svetimi, nes šios klasės mokiniai yra labai aktyvūs. Jie lanko meno mokyklą ir šokių studiją.

          Karnavale kiekviena klasė pasirodė skirtingai, tačiau originaliai. Spalvingi kostiumai, perukai, įdomūs režisūros sprendimai, linksmos choreografijos žavėjo žiūrovus. Kad ir neilgi spektakliai, bet buvo įdomūs ir verti dėmesio, nes klasės panaudojo visą savo turimą „amuniciją“: kas gyvą muziką, kas šokius, o kas vaidybinius gebėjimus. Karnavalo vedėjai - 7 klasės mokiniai - pabaigė karnavalą linksma gaida nukreipdami visus mokinius ieškoti atlygio už nelengvą sceninį triūsą. Kai jau buvo rasti įvairiose neįprastose vietose paslėpti saldieji prizai - tortai, sausainiai, saldainiai, renginio vedėja paskelbė apie greitai vyksiančius taip lauktuosius šokius. Mokiniai šoko kaip kas mokėjo, linksminosi ir džiaugėsi pavykusiu renginiu. Saldžiomis lauktuvėmis pasirūpino mokyklos direktorius Romuald Gžybovski ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Elvyra Lavrukaitienė. 

           Naujametiniai karnavalai – gražiausia mūsų mokyklos tradicija. Tai šventė, kuri labai stipriai įsirėžia į žmogaus atmintį. Kodėl?.. Kas žino?... Atsakymas tikriausiai glūdi kiekvieno širdyje. Labai tikėkimės, kad kitais metais mokykloje vyksiantis karnavalas bus toks pats, gal netgi geresnis! O visos klasės sugalvos dar išradingesnių, dar linksmesnių ir gražesnių vaidinimų.

         Dar ilgai mokykloje tą vakarą netilo linksmas šurmulys, nes buvo apie ką pasidalinti įspūdžiais, prisiminti linksmas akimirkas. Gruodžio 28-oji tapo švente, kuri, labai tikėtina, kad dalyvavusiems mokiniams kažkada šiltais prisiminimais pasibels į jų jau suaugusių žmonių širdis. Labai norėjome, kad ši šventė nesibaigtų ir tęstųsi dar ilgai. Nesupykite, kurie likote nepaminėti, visi tikrai nuoširdžiai stengėtės, visi buvote kūrybingi ir išradingi.

 

Gražių ir linksmų artėjančių Naujųjų metų!!!

 

Daiva Daukševičienė,

lietuvių kalbos mokytoja