Paskutinis skambutis – paskutinė proga pabūti kartu

Gyvenimas mokykloje panašus į kelionę traukiniu: vieni įlipa, kiti išlipa… Vienose stotelėse laukia siurprizai, kitose – gilus liūdesys. Vieniems ši kelionė atrodo kaip trumpas pasivaikščiojimas, kitiems – iššūkių kupina galimybė. Tačiau laikas lekia nenumaldomai ir ateina metas iš traukinio išlipti bei išsiskirti su tais, kurie šalia buvo dešimt metų…

           2018 m. birželio 15 dieną, kaip ir kasmet, mūsų mokyklos mažiesiems abiturientams - dešimtokams - nuskambėjo Paskutinis skambutis, kuris paskelbė nueito kelio pabaigą ir naujojo pradžią, priversdamas susimąstyti apie tai, kas nuveikta, išmokta, pasiekta, primindamas daug džiugių akimirkų, atradimų ir praradimų, patirtų čia, mūsų mokykloje, vienus priversdamas nusišypsoti, kitus – net ašarą nubraukti. Paskutinio skambučio šventė prasidėjo šv. Mišiomis Senųjų Trakų bažnyčioje. Daug gražių žodžių susirinkusiems į maldos namus mokyklos administracijos atstovams, mokytojams, tėvams, mokiniams išsakė kunigas. Iškilmingame minėjime mažųjų abiturientų laukė tie, kurie šalia buvo ne vienerius metus: tėvai, mokytojai ir jaunesniųjų klasių mokiniai. 
           Nuskambėjus Lietuvos valstybės himnui, dešimtokus su švente pasveikino mokyklos direktorius Romuald Gžybovski, kuris džiaugėsi šia dešimtokų laida, jų kūrybingumu, dideliu noru dalyvauti įvairiose veiklose, pasiekimais sporte. Mažuosius abiturientus visi matė šokančius, dainuojančius, piešiančius, grojančius, sportuojančius, puošiančius mokyklos erdves, dalyvaujančius įvairių mokomųjų dalykų olimpiadose. Mokyklos vadovas kiekvienam dešimtokui surado už ką padėkoti: už gerą lankomumą, už pagalbą klasės auklėtojai, už pagalbą kaimo bendruomenei, už savo tikslo siekimą. Ir, svarbiausia, už ištikimybę savo mokyklai. Mokyklos bendruomenė, pasak direktoriaus, dėkinga, kad šie mokiniai neišėjo mokytis kitur, pasitikėjo savo mokytojais. Romuald Gžybovski įteikė dešimtokams padėkas už aktyvų dalyvavimą meninėje ir sportinėje veikloje. Šventės metu nebuvo pamiršti ir kitų klasių mokiniai, kuriems tądien taip pat pasibaigė mokslo metai. Buvo pasidžiaugta padidėjusiu pirmūnu ir gerai besimokančių mokinių skaičiumi. Mokyklos direktorius visiems palinkėjo gražios, saulėtos ir saugios vasaros, taip pat priminė, kad dar savaitę visi galintys bei norintys bus laukiami vasaros stovykloje. 
          Šventinį žodį taip pat tarė pirmoji mažųjų abiturientų mokytoja Elvyra Lavrukaitienė, kuri suteikė savo buvusiems auklėtiniams puikią galimybę paklaidžioti prisiminimų takais. Pirmoji mokytoja surinko dešimtokų vaikystės nuotraukas ir sukūrė mielą širdžiai pateiktį. Elvyra Lavrukaitienė prisiminė pirmuosius dešimtokų žingsnius mokykloje ir pademonstravo buvusiems auklėtiniams išsaugotus jų vaikiškus darbelius, laiškus, užfiksuotas švenčių akimirkas. Dešimtokų auklėtoja Renata Šuscickaja taip pat daug gražių žodžių adresavo savo auklėtiniams. Ji pabrėžė, kad likimas myli tvirtus, ryžtingus, darbščius, atkaklius žmones ir savo mokiniams įteikė po atminimo dovanėlę. Devintokai savo vyresniems bičiuliams įteikė skambučius, kurie savo skambesiu primins šioje mokykloje praleistus gražiausius metus. Šventės kaltininkai žodžiais ir gėlėmis dėkojo savo auklėtojai, kiekvienam mokytojui už žinias, rūpestį bei pagalbą. Dėmesiu apgaubti taip pat neliko ir techninio personalo atstovai. Gražūs ir padrąsinantys linkėjimai nuskambėjo iš tėvų lūpų. Dešimtokų mamos Renata Laurukaitienė ir Galina Grinevič tėvų vardu padėkojo mokytojams už jų vaikų globą, šilumą, dėmesį ir pakvietė paragauti šventinio torto. Tradiciškai buvo perskaitytas Testamentas ir devintokams įteiktas simbolinis mokyklos raktas. Beje, devintokai garsiai, prisidėję rankas prie širdies, kartojo priesaikos žodžius. Mažųjų abiturientų parengta pateiktis, daina, melodija iš kino filmo „Septyniolika pavasario akimirkų”, kurią akordeonu atliko 10 klasės mokinė Evelina Grinevič, ir šokis, kurį mokytojams dovanojo 10 klasės mokiniai Kamilia Fominova ir Patrikas Laurukaitis, visus sujaudino ir užbūrė. Viskas buvo taip jausminga ir gražu! Šventės pabaigoje dešimtokai mokyklos kieme pasodino medelį, šalia kurio nusifotografavo kartu su mokyklos administracijos atstovais, mokytojais, tėvais. 
         Ko gero, apie tai, ką iš tikrųjų reiškia Paskutinis skambutis, galima kalbėti tik tada, kai pats savo kailiu tai patiri. Gal kiek ir baisoka mūsų dešimtokams, kad jau neteks jiems žiūrėti pro tą patį klasės langą sėdint ant savo girgždančios kėdės prie vadovėliais apkrauto suolo, koridoriuje šaškėmis žais jau kiti, rūbinės spintelėje nebeteks auginti pelėsio arba išimti savo sportinių batelių, numestų ant krūvos vadovėlių ir sąsiuvinių. Ši paskutinė diena mokykloje buvo ypatinga. Tai viena gražiausių kiekvienos mokyklos metų ciklo dienų, nes joje telpa ryškiausi ne vienerių metų prisiminimai. Kiekvienam dešimtokui belieka palinkėti kuo didžiausios sėkmės, ryžto ir atkaklumo kuriant savo sėkmės istorijas. Gerbiamiems mokytojams norisi padėkoti už nuoširdų darbą ir pastangas, kurių dėka šie gražūs ir jauni žmonės yra tokie, kokie yra. Už šventinę nuotaiką, už gražų bendradarbiavimą, kuris, tikimės, tęsis ir toliau dėkojame dešimtokams bei jų klasės auklėtojai Renatai Šuscickajai.
       Išlipus traukinio, atsistojama ant ateities kranto. Kranto, nuo kurio teks patiems ieškoti kelio. Ieškantiesiems galima palinkėti tik sėkmės, neišsigąsti didesnių bangų ar apniukusio dangaus, audrų ir uraganų, kurie tebus raktas į šviesų ir gražų rytojų, rasti savo laivą, kuris padėtų siekti didelių tikslų, keliauti ilgu ir sėkmingu keliu. Keliu, vis parvedančiu namo
Mieli dešimtokai, žiūrėdami į pasaulį pro atvirus langus, neužmirškite savo mokyklos! Linkime Jums sėkmės ir laimingos kelionės į naują pradžią!
 
 
 
Daiva Daukševičienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja