Poezijos gurkšnis: susitikimas su poetu Antanu Šimkumi

                             Kovo mėnesį susitelkė kelios datos, susijusios su knyga, kūryba: kovo 16-oji - Knygnešio diena, kovo 21-oji - Pasaulinė poezijos diena. Ta proga kovo 19 d. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinėje mokykloje organizuotas susitikimas su poetu Antanu Šimkumi. Šio susitikimo idėja gimė neatsitiktinai - Antanas Šimkus buvo lietuvių kalbos mokytojos Irenos Stefanovič bendramokslis. Drauge jie studijavo lietuvių filologiją Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar - Lietuvos edukologijos universitetas).

                             Antanas Šimkus pristatomas ne tik poetu, bet ir publicistu. Jis dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ publicistikos ir jaunimo puslapių redaktoriumi, publikuoja literatūros apžvalgas interneto svetainėje bernardinai.lt, prisideda prie Poetinio Druskininkų rudens bei Poezijos pavasario organizavimo. 1999 m. išleido pirmąjį poezijos rinkinį „Skradžiai“. Antroji poezijos knyga "Sezonas baigtas" dienos šviesą išvydo net po 11 metų - 2010-aisiais. Toks ilgas laiko tarpas tik patvirtina suvokimą, kad kūryba - nelengvas užsiėmimas. Pasak Antano, jo susidomėjimą poezija paskatino lietuvių kalbos mokytoja, su kuria iki šiol palaikąs šiltus santykius. Mokyklos suole pradėjo ir pirmuosius savo poetinius bandymus. Moksleiviams jie buvo bene įdomiausi, nes atskleidė, ką tuomet jautė dešimtoko, tokio kaip jie patys, širdis. Antano Šimkaus poezija gerokai skiriasi nuo programinės. Pakylėta ar lyriška nuotaika jo eilėraščiuose dažnai persipina su nihilistinėmis mintimis, klasikinę poetinę kalbą netikėtai pertraukia šiurkštus gatvės slengas. Pasak lietuvių kalbos mokytojos Irenos Stefanovič, nei Maironio, nei Salomėjos Nėries mes jau nebegalime paklausti, ką jie turėjo omenyje rašydami savo eilėraščius - tegalime interpretuoti, o šis susitikimas suteikė galimybę pakalbinti poetą, sužinoti kūrybos "paslapčių". Poezijos skaitymai perėjo į gyvą dialogą tarp kūrėjo ir jaunuolių. Mokinius pavergė betarpiškas poeto bendravimas, kalbėjimas jiems aiškia kalba. Jaunuoliai teiravosi, ar lengva kurti, kodėl atsiranda būtinybė kurti, kada žmogui literatūra, poezija, tampa reikalinga, ar galima išmoki sukurti eilėraštį, kaip gimsta eilėraščių temos, kas yra įkvėpimo šaltinis.

                             Susitikimo metu tvyrojo derama poezijai rimtis, tarsi primenanti šventąją poezijos prigimtį, tuos senuosius laikus, kai poetas buvo laikomas dievišku aiškiaregiu, pranašu. Laikai keičiasi. Poezija dabar greičiau nišinis užsiėmimas, pomėgis, kuriuo domisi tik saujelė žmonių. Bet gal tai dar geriau - suvokti, kad prisilieti prie kažko, kas skirta ne masėms, ką pasirenka nedaugelis. Po šio susitikimo kai kurie mokiniai teigė pajutę norą ne tik paskaitinėti daugiau poezijos, bet ir pabandyti rašyti eiles. Vadinasi, tikslas pasiektas.

                                                                                                                                                                             Irena Stefanovič

 

Merginai, kuri vakarais

ne itin padorios reputacijos asmenims

užsakinėja eilėraščius

 

Gražiausias eilėraštis merginai turbūt yra visai ne eilėraštis.

Visai ne eilėraštis. Ir ar žinau aš, kas jai gražiausia?

Galbūt ta naktis, naktis ta. Kai sekmadienis kambary ir už lango

Tamsa ir minkštas rūkas.

 

Gražiausius žodžius merginai pasako visai ne poetai. Ir netgi ne vyrai.

Gražiausius žodžius merginai sako sekmadienis kambary, tamsa už lango

Ir minkštas minkštas bučinys. Nors ne man žinot, kas jai gražiausia.

Ne man jos lūpų, akių drėgmė ir visa, apie ką uždrausta netgi rašyti,

Nes gražiausias merginai anaiptol ne eilėraštis.

 

Kas gražiausia merginai, kas jai gražiausia, kas jai...

Nežinau ir žinoti ar noriu kažin ar žinau,

Štai dėl to turbūt sekmadienis kambary, kai tamsa ir tamsa

Ir tamsa už lango. Kai minkštas bučinys, kai rūkas, kai ji...

Tada suprantu, jaučiu tada. – – –

Juk gražiausias merginai yra visai ne eilėraštis.

Turbūt.

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010