Pokalbis su Galina Grinevič

„Sveikame kūne – sveika siela“.
Ši tiesa niekam abejonių nekelia, tačiau sveikas gyvenimo būdas priimtinas ne visiems. Šiandien kalbinu stalo teniso trenerę Galiną Grinevič, kuri yra tituluota sportiškiausia mūsų mokyklos mokytoja.

Taigi Jūsų dėmesiui Galina Grinevič iš arčiau

 

 


Daiva Daukševičienė. Kokia buvo Jūsų pirmoji pažintis su stalo tenisu?
Galina Grinevič. Stalo tenisą pradėjau žaisti besimokydama 5 klasėje. Tuo metu mokykloje dirbo matematikos mokytojas Albertas Muchlia, kuris ir „užkrėtė” mane ir mano bendraklasius „stalo teniso virusu”. Šis mokytojas buvo ir mano klasės auklėtojas, kuris tenisą suvokė kaip savotišką auklėjamojo darbo kryptį. Mokykloje, 2 aukšte, stovėjo keli stalo teniso stalai. Per kiekvieną pertrauką aš skubėdavau prie jų žaisti, nes turėjau ypatingą raketę, pagamintą Vietname. Raketę man perdavė mano vyresnysis brolis. Kai baigiau mokyklą, mokslus tęsiau kolegijoje. Ten taip pat žaidžiau stalo tenisą. Besimokydama 3 kurse užėmiau 1 vietą. Varžėsi įvairių mokymosi institucijos fakultetų studentai dėl geriausiojo titulo, bet sėkmė nusišypsojo man. Taigi nuo mažens žinojau, kas yra stalo tenisas. Man buvo lengva ir gerai sekėsi.

Daiva Daukševičienė. Kaip save apibūdintumėte?
Galina Grinevič. Esu didelė optimistė, pozityvumo įsikūnijimas. Stengiuosi visada pasiekti savo užsibrėžtus tikslus ir taip pat elgtis skatinu savo treniruojamus mokinius.

Daiva Daukševičienė. Kokia, vaizdžiai tariant, yra sveiko ir gražaus žmogaus „formulė“?
Galina Grinevič. Optimali mityba, subalansuotas fizinis aktyvumas, kuo mažiau streso ir geras poilsis. Aišku, labai svarbus nuolatinis judėjimas. Turiu šiaurietiško ėjimo lazdas, kurias parsivežiau iš Lenkijos. Vieną komplektą lazdų padovanojau savo draugei, su kuria kartu kasdien nueiname kokius 5 kilometrus.

Daiva Daukševičienė. Ar atliekate kokį nors ritualą prieš varžybas? Gal turite sėkmę nešantį amuletą?
Galina Grinevič. Turiu amuletą. Tai citrinas ﴾akmuo﴿. Aš jį įsigijau Lenkijoje. Niekada anksčiau ypatingai netikėjau amuletų galia, bet šis atvejis buvo ypatingas. Paaiškėjo, kad akmens ir mano savybės sutampa. Optimizmas, gera energetika ir pozityvumas - tai mano ir akmens vienybės jungtys.

Daiva Daukševičienė. Koks tas stalo teniso trenerio darbas? Papasakokite.
Galina Grinevič. Būdama žaidėja visai kitaip įsivaizdavau trenerio darbą. Atrodė, kad viskas ten paprasčiau. Bet kai pradedi dirbti, gilintis, domėtis, pamatai, kad tai yra sunkus darbas. Bet jis man labai patinka. Stengiuosi perteikti savo žinias ir patirtį stalo tenisininkams, tikiuosi, kad jie mane ne tik girdi, bet ir supranta. Aš pati patyriau savo kailiu, kai geri trenerio patarimai gali padėti. Darbas su vaikais, jų treniravimas - tai labai natūralus, tikras pasitikėjimo ryšys. Su vaikais negali būti nenuoširdus, negali apsimetinėti, nes trenerio ir ugdytinio santykiuose apsimetinėjimui nėra vietos. Teniso aikštelėje treneris turi būti toks pats kaip sportininkas - lygus su juo, padedantis. Mokydamas kitą ir pats mokaisi.

Daiva Daukševičienė. Kokiais principais vadovaujatės darbe ir gyvenime?
Galina Grinevič. Mano moto: „Pats esi savo gyvenimo ir žaidimo kalvis!“.

Daiva Daukševičienė. Kokie Jūsų pomėgiai be stalo teniso? Kokia esate gyvenime?
Galina Grinevič. Turiu daug pomėgių. Man patinka keliauti. Svajoju nuvykti į Japoniją. Mėgstu išbandyti naujus kulinarinius receptus. Laisvalaikiu skaitau knygas, rūpinuosi gėlėmis. Gyvenime esu tokia, kokia ir aikštelėje: linksma, paprasta, siekianti gėrio, atkakli.

Daiva Daukševičienė. Ar kiekvieną galima išmokyti gerai žaisti stalo tenisą?
Galina Grinevič. Gerai išmokyti žaisti kiekvieną nėra neįmanoma. Vienam vaikui sekasi geriau, greitai įvyksta persilaužimas, kitam - sunkiau, ir privalai rasti raktą į kiekvieno vaiko širdį. Žaidžiant stalo tenisą rezultato tenka laukti net trejus metus, o kartais ir ilgiau.

Daiva Daukševičienė. Kuris Jūsų mokinio laimėjimas buvo pats maloniausias?
Galina Grinevič. Maloniausias momentas man yra kiekvieno mokinio asmeninis tobulėjimas, savotiškas augimas stalo teniso srityje. Smagiausia matyti, kad mokiniai paūgėjo visa galva. Tiesa, ilgalaikių teigiamų emocijų negalima pamiršti.

Daiva Daukševičienė. Kuris Jūsų ar Jūsų mokinio pralaimėjimas buvo pats skaudžiausias?
Galina Grinevič. Tokio atvejo nebuvo. Po pralaimėjimo vyksta išsami žaidimo analizė, klaidų, naujos taktikos bei strategijos aptarimas.

Daiva Daukševičienė. Ar visos Jūsų, kaip stalo teniso trenerės, svajonės išsipildė?
Galina Grinevič. Taip, išsipildė. Ir su kaupu. Džiugu, kad didieji miestų sporto klubai mus pripažino. Savo įdirbiu ir laimėjimais esame pranašesni už savo priešininkus prie stalo teniso stalų.

Daiva Daukševičienė. Ko palinkėtumėte sau ir savo treniruojamiems mokiniams, sirgaliams?
Galina Grinevič. Jauniesiems tenisininkams linkiu nustebinti savo sirgalius gerąja prasme. O sirgaliams... Lietuvoje neretai nutinka taip, kad sportininkui laimėjus sirgaliai džiūgauja: „O, mes laimėjom“. Bet kai sportininkas pralaimi: „Va, jis pralaimėjo“. Aš linkiu, kad mes visą laiką būtume MES: ir po pergalių, ir po nesėkmių!

Daiva Daukševičienė. Turite 2 puikius vaikus - Eveliną ir Evaldą. Žinau, kad jais labai didžiuojatės. Kaip pavyko juos taip išauklėti?
Galina Grinevič. Auginti ir auklėti vaikus nebuvo sunku, nes jie buvo labai paklusnūs. Su jais daug kasdien kalbėdavomės, dirbdavome visus darbus, sportuodavome, gamindavome įvairius patiekalus. Aš manau, kad dar reikia truputį palaukti, kol vaikai įsitvirtins gyvenime, tada ir pamatysime, kokiais žmonėmis jie taps.

Daiva Daukševičienė. Ar išleisite Eveliną profesionaliai treniruotis į Vilniaus sporto mokyklą? O gal į Lomžą? Žinau, kad Evelina labai to norėtų.
Galina Grinevič. Aš manau, kad Evelinai pačiai leisiu apsispręsti. Ji yra protinga mergina, žinanti, ko nori iš gyvenimo. Jei ji to tikrai nori, tai dukros pasirinkimui neprieštarausiu. Aišku, jei ji pasirinktų profesionalios sportininkės kelią, būtų nelengva, bet Evelina yra labai stipri, siekianti tikslo. Aš žinau, kad ji teisingai pasirinks ir sieks savo svajonės. Mano sūnus Evaldas taip pat turėjo galimybę profesionaliai sportuoti, bet jos neišnaudojo. Toks buvo jo pasirinkimas. Aš gerbiu abiejų vaikų sprendimus.

Daiva Daukševičienė. Ką patartumėte ir ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams?
Galina Grinevič. Užsibrėžkite tikslus ir jų siekite, taip pat sportuokite. Netingėkite praverti sporto salės durų. Juk sportas - tai sveikata.


Ačiū už pokalbį. Linkiu visų svajonių išsipildymo!