Rajoninis meninio skaitymo konkursas „Eilių ir pasakų šaly”

               Įpusėjus balandžiui, pavasarišką trečiadienio rytą iš skirtingų pusių iš Trakų, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijų bei mūsų mokyklos﴿ į tą patį tašką - Trakų r. Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją - keliavo 5-12 kl. mokiniai, netrukus susitiksiantys su savo varžovais iš kitų ugdymo institucijų rajoniniame meninio skaitymo konkurse „Eilių ir pasakų šaly”.

             Keliaujant link tikslo – Paluknio, kuriame ritmingai ir išraiškingai skambės poezija ir prozos ištraukos, mokinių jauduliuką ramino mintis, kad galbūt svarbiausia šios „avantiūros“ dalis jau įvyko - būta įdomaus, prasmingo pasiruošimo. Prieš konkursą ilgą laiką mokiniai stengėsi vis labiau ir labiau įsigyventi į savo kūrinius. Ypač taiklūs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų pastabos ir pamokymai, skaitovų tarpusavio bakstelėjimai ar smulkūs kirčiavimo klaidų pataisymai padėjo ugdytiniams susigyventi su lauksiančiu debiutu rajoninėje scenoje. Taip mokiniai mokėsi. Net kelis mėnesius eilėraščiai juos supo, o kai ugdytiniai laukė eilės lipti ant scenos, atrodė, kad savo kūrinius jie laikė tiesiog ant kelių. 5-12 kl. mokiniai skaitė lietuvių literatūros klasiką ir dar niekada negirdėtus kūrinius, gana vykusiai pasirinktus. Konkurso metu buvo ir atradimų - aktų salės erdvėje suskambėję literatūriniai įkvėpimai pabudino, sujudino visus ten buvusius.

              Ernestas Petrovskis, paklaustas apie meninio skaitymo iššūkį, prasitarė: „Kai man lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja pasiūlė dalyvauti meninio skaitymo konkurse, aš iš pradžių galvojau, kad nespėsiu pasiruošti ir gal tingėsiu mokytis eilėraštį, bet sutikau. Išsirinkau iš kelių variantų sau patinkantį eilėraštį, kurio autorius Justinas Marcinkevičius. Jis buvo laiko patikrintų autorių sąraše. Nuo šios akimirkos prasidėjo pasiruošimas, repeticijos. Paskutinę dieną iki konkurso raiškiai padeklamavau eilėraštį, o žiūrovai buvo mano bendraklasiai. Jaudulys deklamuojant konkurse buvo daug didesnis, nei skaitant savo mokykloje. Jaučiausi visiškai pasiruošęs konkursui. Lemtingą rytą važiuodamas autobusu link Paluknio gimnazijos, kurioje turėjo vykti meninio skaitymo konkursas, šiek tiek jaučiau jaudulį, bet bandžiau atsipalaiduoti. Ir man pavyko”.

           „Pasiruošimas konkursui buvo labai naudingas ir įdomus - jis man padėjo lengviau reikšti savo mintis, išmokau geriau analizuoti eilėraščius. Žodžiu, naudingos patirties tikrai gavau. Džiaugiuosi, kad sutikau dalyvauti šiame konkurse. Ačiū mano bendraklasiams, kurie palaikė mane ir tiesiog buvo viso konkurso metu kartu. Siūlau dalyvauti kitais metais visiems, kas nori ir gali“, - tokie šeštoko Norvydo Lavrukaičio įspūdžiai pasibaigus konkursui. Karolinos Pavliukevič įspūdžiai labai lakoniški: „Stovėdama scenoje pasisėmiau daug patirties, džiaugiuosi, jog dalyvavau, nugalėjau save ir žengiau į sceną. Prisipažinsiu, sunkiausia buvo sėdėti ir laukti savo eilės, nors ir smalsu buvo išgirsti kitų dalyvių eilėraščius.“ 10 klasės mokinė Kamilia buvo išmokusi retą eilėraštį (Aido Marčėno „Regnum NMIII”), kuriame poetas daug ir giliai ironizuoja. Mokinė nėjo lengviausiu keliu - jos eilėraštyje nebuvo rimo ir skyrybos ženklų. Žodžiu, tvarkykis skyrybą kaip išmanai. O Kamilios išmonė jos nenuvylė - ji „paspaudė” ten, kur labiausiai to reikėjo. Apie šeštokę Karoliną Kašėtaitę galima rašyti atskirą straipsnį. Meninio skaitymo konkursuose ji nuolat gina mokyklos garbę. Jos intonaciniai niuansai maloniai nustebino vertinimo komisijos narius. Trakų karališkojo teatro režisierius Robertas Čuta buvo sužavėtas scenine Karolinos laikysena, balso tembru. Šioje skaitovėje vertintojai pastebėjo slypinti nemažą potencialą.

        Man po rajoninio meninio skaitymo konkurso beliko linksmai šypsotis. Pirmiausia, norėčiau padėkoti mokiniams už bendradarbiavimą. Manau, kad ugdytiniai papildė vieni kitų patirtį naujais atspalviais. Buvo malonu visą tą pasiruošimo konkursui laiką stebėti mokinius, deklamuojančius tekstus dar ir dar kartą, stebėti, kaip keičiasi mokinių įgūdžiai, bendrauti, juokauti, svajoti, kaip bus tą Didžiąją dieną, kai reiks išeiti prieš komisiją. Pati beveik išmokau visų mokinių eilėraščius mintinai, manau, kad ir jų manierą galėčiau pakartoti. Kai dešimtokė Evelina įžengė į sceną, atrodė, kad dingo visos dekoracijos, žmonės, komisija, susitelkiau ir patylomis drebėjau, liko tik žodžiai: „Ilgai stebėjau vieną žmogų: Jisai stovėjo ir šypsojos. Gatve važiavo, ėjo žmonės, O jis stovėjo ir šypsojos”...  Nuostabu! Žaviuosi Evelinos drąsa. Ne kiekvienas gali taip lengvai atsistoti prieš vertinimo komisiją, žiūrovus ir rėžti užtikrintai tekstą.“

            Dalyvaudami konkurse, mokiniai atidavė visa, ką galėjo geriausio. Jie jautėsi laimėję, nes sutiko dalyvauti, džiaugėsi prasmingu pasiruošimo etapu, išdrįso užlipti ant scenos, į klausytojų širdis siųsti savo kūrinio mintį. Taigi rajoninis meninio skaitymo konkursas - tai puiki proga pamatyti, kaip sekasi kitų mokyklų mokiniams. Ir pagaliau - sveika praplėsti savo akiratį ir sužinoti, kas tas paslaptingasis Rajoninis meninio skaitymo konkursas. Kitais mokslo metais mokiniai pažadėjo palaikyti naujus mūsų mokyklos skaitovus. Pirmyn, dalyvaukit! Tai smagi ir tikrai praturtinanti patirtis!

Rajoninio meninio skaitymo konkurso laimėtojai:

Kamilia Fominova - I vieta

Evelina Grinevič - III vieta

    Karolina Kašėtaitė - III vieta

Daiva Daukševičienė,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja