Senelių šventė

Iš baltųjų pūgų aš nunersiu Tau skraistę, Močiute,
Ir saulėlydžių tylą atnešiu maldom.
Žalių sodų pavėsį norėčiau Seneliui sukurti,
Raukšleles Jūsų lūpų apibersiu kalbom. (…)

 

Seneliai ir močiutės yra svarbiausi žmonės mūsų gyvenime. Juk nuo pat mažų dienų anūkai jaučia jų meilę. Daug metų seneliai nešioja mažus vaikaičius ant rankų, glosto jų galveles, moko tų gyvenimo tiesų, kurių nežino jauni tėvai. Močiutės yra pačios geriausios pasaulyje. Joms gali prilyginti tik seneliai, kurie visada pasiruošę imti anūkus pasivaikščioti, žvejoti, išmokyti važiuoti dviračiu, pavaišinti  saldainiais, kai niekas nemato.

               Žiemai persiritus į antrąją pusę, Lietuvos ugdymo institucijose vyksta tradicinė Senelių šventė. Sausio 31 dieną ši šventė buvo švenčiama ir mūsų mokykloje. Tądien pas mus į svečius atskubėjo nemažas būrys mokinių senelių. Dalyvauti šventėje seneliams labai svarbu – juk vaikaičiai visada paruošia puikią programą, daug repetuoja, kad visiems būtų smagu ir linksma. Šventinį renginį pradėjo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Elvyra Laurukaitienė. Tardama sveikinimo žodžius pavaduotoja pabrėžė senelių gerumą, atlaidumą, meilę ir rūpestį vaikaičiais. Taip pat ji pristatė du ypatingus senelius: Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoją Mariją Puč, kurios anūkėlis lanko priešmokyklinę ugdymo grupę, ir mokyklos direktorių Romualdą Gžybovskį. Pasak direktoriaus pavaduotojos ugdymui, tokia šventė yra labai svarbi auklėjant vaikus. Jos dėka vaikai mokosi pagarbos vyresniems žmonėms, o seneliai jaučiasi dėkingi vaikaičiams. Senelių diena yra ypatinga, nes anūkai rodo jiems savo meilę, dėkingumą. Kiekvienas vaikas šią dieną didžiuojasi savo seneliais ir nori išskirtinai tai parodyti. 

               Priešmokyklinės ugdymo grupės ir pradinių klasių mokiniai jau gerą mėnesį su savo mokytojomis bei muzikos mokytoja Lilija Kieras kruopščiai ir atsakingai ruošėsi šiai ypatingai progai: kūrė specialius medalius močiutėms ir seneliams, mokėsi dainuoti, šokti, vaidinti, kad išaušus lemtingai dienai seneliai galėtų pasigėrėti savo vaikaičių gebėjimais. Eilėraščius ir gražius linkėjimus seneliams skyrė ir vyresniųjų klasių mokiniai. Eilėraščių žodžiai labai taikliai įrodė, kas vaikams yra močiutės ir seneliai. Kiekvienam seneliai yra neatskiriami nuo žodžių „gėris“, „šiluma“ ir „meilė“. Vieni vaikai dar gali džiaugtis, kad gali pabūti kartu su brangiomis močiutėmis, mylimais seneliais, kad turi galimybę pasiklausyti jų pasakų, dainų, kiti gyvena jau tik prisiminimais apie juos. Visų mokinių pasirodymai dvelkė pagarba mylimiems seneliams, o nušvitę senelių veidai, garsūs plojimai bylojo apie tai, kaip jie didžiuojasi savo anūkais. Renginio metu visų nuotaika buvo puiki, netrūko juoko, šypsenų, nesuvaidintų džiaugsmo akimirkų. Net plika akimi buvo pastebima, kad  šis kelių kartų susibūrimas visų širdyse įžiebė gėrio ir šviesos spindulius, dar labiau sustiprino dvasinį ryšį, leido pajusti, kokie esame vieni kitiems brangūs ir reikalingi.

            Mokyklos direktorius Romuald Gžybovski šventės dalyvius nudžiugino daina. Taip pat jis seneliams surengė viktoriną, kurios metu klausinėjo apie mokomuosius dalykus, lenkų poetus bei rašytojus, Lietuvos miestus, matematines figūras ir pan. Seneliai labai aktyviai dalyvavo viktorinoje, nes laimėtojų laukė saldieji prizai. Iš tiesų senelių žinių bagažas pakankamai solidus! Nepaprastai jautru ir šilta, kad seneliai rado laiko ir aplankė mūsų mokyklą bei pasidžiaugė per metus gerokai patobulėjusiais savo anūkais. Džiaugėsi ir mokiniai, galėdami su seneliais pabūti, pasidalinti tuo, ką gražiausio turi. Tikimės, kad šventė ilgai išliks senelių atmintyje, o jų anūkai stengsis džiuginti mylimus senelius kiekvieną dieną. Šypsenos ir sudrėkusios senelių akys liudijo, kad ir kitąmet jie su malonumu atvyks į savo vaikaičių mokyklą.

              Anūkų vardu dėkojame močiutėms už visada karštą sriubą, skanius pyragėlius, megztas dovanas, už nuolatinį rūpestį ir neišsenkantį gerumą. Kad gyventų koja kojon su laiku, seneliams dar tenka prisitaikyti ir prie visokių šiuolaikinių anūkų dalykėlių, bet daugelis jų yra universalūs. Tokie jie - nuostabūs, geri ir nuolat tobulėjantys seneliai. Gražius padėkos žodžius taip pat tariame priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojoms Galinai Grinevič, Elvyrai Laurukaitienei, Lucijai Kašėtienei, Violetai Naumovič, muzikos mokytojai Lilijai Kieras, organizavusioms gražią ir prasmingą šventę.

      

Daiva Daukševičienė,

lietuvių kalbos mokytoja