Sentrakiečiai varė žiemą Rumšiškėse

 

Užgavėnės – sena šventė, jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Kasmet Užgavėnės švenčiamos ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinėje mokykloje. Šiemet lietuvių kalbos mokytoja Irena Stefanovič organizavo mokyklos bendruomenės išvyką į Užgavėnių šventę Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, vykusią kovo 6 dieną. Šios Užgavėnės neeilinės, jubiliejinės, rengiamos jau trisdešimtą kartą. Pasak organizatorės, norėta ne tik kitaip nei visada atšvęsti, bet ir susipažinti su senomis lietuvių tradicijomis.

Užgavėnės švenčiamos likus 7 savaitėms iki Velykų. Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų - Kristaus prisikėlimo. Liaudies išmintis teigia: jei per Užgavėnes gerai pavalgysi – sotus ir stiprus būsi visus metus.

UžgavėSAM_1464.JPGnės – pati linksmiausia šventė visai šeimai. Pramogauti į Rumšiškes išvyko visa Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos bendruomenė: ir mokytojai, ir mokiniai, ir jų tėveliai. Tik įėjus šventės dalyvius pasitiko triukšmingi persirengėliai – čigonai, žydai, gervės. Siautulingos linksmybės truko visą pusdienį. Norintieji galėjo paskanauti blynų, paragauti arbatos ir kitokių gardumynų. Dalyvius linksmino liaudies ansambliai, kapelos, žaidimai, viktorinos. Šventės metu šurmuliavo mugė, kur savo dirbinius pardavinėjo įvairių sričių amatininkai. Kai kurios mamos ir mokytojos neatsispyrė pintiems krepšiams, mokinius labiau masino nekasdieniai skanumynai ir pramogos – „persikūnijimo“ kambarys, kaukių dirbtuvėlės.

 Užgavėnės Rumšiškėse garsėja tuo, kad sutraukia minias žmonių iš visos Lietuvos. Į jų gretas įsilieję sentrakiečiai taip pat linksmai vijo žiemos negandas pramogomis, dainomis, šokiais ir varžytuvėmis. Ypač didžiulį įspūdį paliko teatralizuotos persirengėlių eitynės ir rekordinio dydžio Morė. Morė – žiemos ir tamsos ir visų negerovių simbolis. Pagal lietuvių papročius Morės deginimas susijęs su žiemos negandų išvarymu.

Oras sekmadienį nebuvo pats palankiausias – šiek tiek pasnyguriavo, saulė tai išnirdavo, tai vėl pasislėpdavo už debesų,- tačiau geros nuotaikos tai neišsklaidė. Ir mokytojai, ir mokiniai su tėveliais grįžo smagiai nusiteikę, juokaudami, kad žiemą išvarė su trenksmu ir negrįžtamai.

 

 

Irena Stefanovič

 

 

SAM_1434.JPG

SAM_1439.JPG


SAM_1436.JPG