Tarptautinė tolerancijos diena

Lapkričio 16-oji – Tarptautinė tolerancijos diena. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti  jau šešioliktus metus inicijuoja lapkričio 16-osios –  Tarptautinės tolerancijos dienos paminėjimą Lietuvoje. Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčių problemų toleranciją.

              Lapkričio 16-17 d. mūsų mokykloje buvo švenčiama Tolerancijos diena. Kas gi ta tolerancija? Atsivertus tarptautinių žodžių žodyną, randame atsakymą – priešingos negu mūsų nuomonės, požiūrio ar įsitikinimo gerbimas, pakanta, nereiškiant savo nuomonės. Ar daug mūsų mokykloje tolerancijos? Tomis dienomis kiekvienas galėjome pamąstyti sau: „Ar aš esu tolerantiškas? Ar nesityčioju iš kitokių negu aš, kažkuo išsiskiriančių?“

               Prisijungiant prie šios iniciatyvos mūsų mokyklos direktorius R. Gžybovski ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui E. Lavrukaitienė, turėdami tikslą skirti kuo daugiau dėmesio ugdant toleranciją, pakantumą, gebėjimą suprasti kitus, kantrybę, kartu su mokytojais numatė veiksmų planą. Kiekvienais metais  pasiūlomas vis kitas tolerancijos simbolis. Šių metų Tolerancijos dienos simbolis – rankos. Šios idėjos esmė – žmogaus rankomis pasaulyje daromi geri ir blogi darbai. Rankos sukuria ir rankos sugriauna.

             Pasaulyje gyvena daugybė skirtingų žmonių grupių – baltaodžiai, juodaodžiai, katalikai, musulmonai, vyrai, moterys, šviesiaplaukiai, tamsiaplaukiai. Mes galime nemėgti kai kurių ir, žinoma, kai kurie gali nemėgti mūsų. Tačiau jei visi laikysimės taisyklės, kad skirtumai – ne pagrindas nesantaikai, užgauliojimams ar patyčioms, kiekvienas galėsime jaustis saugiai. Apie tai, kas mūsų mokykloje toleruojama, o kas ne – buvo kalbama per įvairių mokomųjų dalykų pamokas. Per lenkų, lietuvių kalbos, istorijos, pilietiškumo pagrindų, tikybos pamokas vyko pokalbiai, diskusijos apie toleranciją. 5-10 klasių mokiniai ieškojo ir užrašė žymių žmonių pasakytas mintis bei savo apmąstymus šia tema. Mokiniai karpė rankas, ant kurių užrašė surastas mintis apie toleranciją. Mokyklos I-ojo aukšto fojė ir sporto salėje, šalia gražių plakatų, ugdytiniai visi kartu įsiamžino nuotraukose.

       Pradinių klasių mokinukai taip pat buvo aktyvūs Tolerancijos dienos dalyviai. Visą savaitę savo mažomis rankutėmis jie karpė gražių šiai dienai skirtų simbolių - įvairaus dydžio rankų. Pradinio ugdymo mokytoja E. Lavrukaitienė Tolerancijos dienai parengė skaidres, kurias demonstravo mokiniams ir mokytojoms. Po skaidrių peržiūros vyko diskusija, kurioje mokiniai dalyvavo labai aktyviai. Pradinukai suprato, kad gerus darbus gali padaryti ir mažos rankutės. 1 klasės mokytoja Lucija Kašėtienė šiai progai parinko fimuką, kuriame šalia toleruotinų dalykų buvo pateikti ir netoleruotini. Po filmo peržiūros mokiniai su mokytojomis aptarė pastebėtus netolerancijos atvejus. Labai džiugu, kad mokiniai suprato, jog tolerancija yra mūsų pačių rankose ir ,,išaugino“ simbolinius gražius rankų medelius. Gražioje akcijoje su pradinukais kartu dalyvavo ir ikimokyklinės bei priešmokyklinės ugdymo grupės mokinukai su lietuvių kalbos mokytoja R. Matickiene bei G. Grinevič. Jie taip pat turėjo paruošę gražius darbelius, skirtus Tolerancijos dienai. Kartu su pradinio ugdymo mokytojomis E. Lavrukaitiene, V. Naumovič, L. Kašėtiene vaikai su savo darbeliais įsiamžino 1 aukšto fojė. Smagu buvo šią ypatingą dieną girdėti  iš mokinukų lūpų sklindančius žodžius apie toleranciją. Pradinio ugdymo mokytojos palinkėjo tuos žodžius paversti realiais kasdieniniame bendravime su aplinkiniais.

           10 klasės mokinės organizavo debatus jaunesniųjų klasių mokiniams tolerancijos tema. Kamilė, Evelina pritaikė patirtį, kurią įgijo vasarą svečiuodamosios Lenkijoje stovykloje. Mokiniai turėjo argumentuotai pagrįsti arba paneigti toleranciją neįgaliesiems, kitokiai išvaizdai ir nuomonei. Debatų metu dalyviai išsakė savo argumentus, dirbo komandose ir individualiai, taip pat vyko diskusija apie konfliktus ir jų sprendimo būdus. Buvo aptarti kovos be prievartos pricipai ir būdai, ieškoma sprendimų konfliktų sureguliavimui, kad priešininkas nepatirtų skriaudos ir nebūtų padaryta žala aplinkai. Padarėme išvadą, kad reikia išmokti gyventi su skirtybėmis, įvairove, pasinaudoti ir remtis ja, modeliuojant teisingą ir taikią bendruomenę.

         Svarbiausia, ko gero, ne mokėti ištarti žodį „tolerancija” ir teisingai jį parašyti, o suprasti, ką jis reiškia. Iš tiesų būtų labai pravartu kasdien prisiminti šį žodį ir jo reikšmę, kad nebūtų skriaudų, nelaimių, karų, žudynių, ašarų ir skausmo. Gyvenimas – traukinys, į kurį skuba įlipti atstumtieji, nesuprasti, neturintys namų ir nerandantys kelio, bėgantys nuo neteisybės ir netolerancijos. Štai tokia šiandien yra realybė ir tikrai ne visos pasaulio valstybės gali didžiuotis tuo, jog gali save vadinti TOLERANTIŠKA šalimi.

Dėkojame visiems mokiniams ir mokytojoms už kūrybiškumą, už gražias mintis, už iniciatyvą!

Jaunieji žurnalistai