Užgavėnių šurmulys

Kas gi nelaukia pavasario? O kaip jis ateis be tradicinio Užgavėnių šurmulio? Daugelio Lietuvos ugdymo institucijų mokiniai kasmet žiemą gąsdina persirengę Užgavėnių personažais.


          Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama skalsos ir gausumo skatinimo švente. Ji buvo žinoma net ir pagonybės laikais. Seniau ji vadinta Ragučio švente. Be Morės ir jos palydos per Užgavėnes visada gausu triukšmą keliančių persirengėlių, juokdarių ir išdaigininkų. Užgavėnių dieną Lietuvoje kepami ir valgomi blynai, nes jie – šviesos ir grįžtančios saulės simbolis. Dar senovėje buvo tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Liaudyje Užgavėnės vadinamos „slenksčiu tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario”, todėl įvairiais veiksmais – triukšmo sukėlimu, sočiomis vaišėmis, linksmu ir išmoningu karnavalu stengiamasi paspartinti pavasario atėjimą.

           Seni žmonės sakydavo: „Jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi“. Tai ir šventėme! Linksma ir triukšminga Užgavėnių diena buvo mūsų mokykloje. Šioje šventėje dalyvavo ikimokyklinės ugdymo grupės vaikai, pradinių klasių mokinukai, 5-10 klasių mokiniai ir mokytojai. Užgavėnes organizavo lenkų kalbos mokytoja Irena Orlova su savo auklėtiniais - 7 klasės mokiniais. Persirengėliai šoko, dainavo, lenktyniavo, krėtė išdaigas. Mokykla prisipildė juoko, linksmybių, ryškių spalvų ir viliojančių kvapų. Šventės dalyviai žavėjosi priešmokyklinės ugdymo grupės vaikų pagamintomis kaukėmis.

 Mokyklos stadione prasidėjo svarbiausia Užgavėnių šventės dalis - žiemos gąsdinimas ir Morės deginimas. Čia susirinko priešmokyklinukai, pradinukai ir 5-10 kl. mokiniai. Šventės šeimininkai, 7 klasės mokiniai, priminė, kad Užgavėnių dieną negalima sunkiai dirbti, nes visus metus nespėsi nudirbti darbų: reikia linksmintis, net septynis kartus per dieną riebiai valgyti. Septintokai sugalvojo linksmų užduočių. Rogučių lenktynės sukėlė daug azarto ir juoko, o kur dar paslėptų daiktų ieškojimas ar rankų miklumas mėtant sniego gniūžtes į kibirus. Labai džiaugėmės priešmokyklinės ugdymo grupės ugdytinių Oskaro ir Paulinos pergale ieškant paslėptų daiktų. Jie tikri šaunuoliai!

Po linksmų užduočių gerokai sušilę uždegėme laužą. Liepsna pamažu kilo aukštyn. Morė greitai virto tik pilkų pelenų krūvele. Jos sudeginimas – seno sunaikinimas ir pasiruošimas atgimimui. Degindami Morę spėliojome, koks bus pavasaris, vasara. Manyta,  jei Užgavėnių diena saulėta, pavasaris – ankstyvas, jei per Užgavėnes drėgna, tais metais gerai augs javai, o jei Užgavėnių saulė anksti pateka, tai derės anksti pasėti linai, jei vėliau – tai vėlyvi derės, o jei diena ūkanota, tai linų galima ir nesėti, – vis tiek nederės. Jei Užgavėnių dieną ant stogo yra sniego, tai Velykos bus su sniegu. Dabar visi lauksime ateinančios gražiausios pavasario šventės – Šventų Velykų. Užgavėnių lauže kartu su More, kurią pagamino 7 klasės mokinės Klaudijos Laurukaitytės mama, sudeginome tamsą, blogį ir visus negerumus.

Kokia gi Užgavėnių šventė be blynų? Žinoma, buvo ir blynų, ir šiltos arbatos! Iš mokyklos kiemo persikėlėme į valgyklą, kur stalai lūžo nuo įvairiausių blynų, saldumynų, o braškių ir aviečių uogienė tiesiog per pirštus varvėjo. Vargu, ar kuris šventės dalyvis namo grįžo nepamaitintas, nes šventė buvo ne tik linksma, bet ir soti. Taigi visi labai džiaugėmės ir tiesiog nuostabiai praleidome laiką. Dabar lauksime tikro pavasario! Graži buvo žiema, bet laikas užleisti vietą pavasariui!

Daiva Daukševičienė,

lietuvių kalbos mokytoja