Vasario 16-oji su meilės tėvynei prieskoniu

  „Laisvė – tai yra kažkas daugiau, ko net Dievas negali uždrausti žmogui, laisvė bei nepriklausomybė yra niekuo nepakeičiama vertybė, ji aukštesnė už gerovę“...

 Laukėme. Ruošėmės. Ėjome žingsnis po žingsnio. Skaičiavome kartu su visa Lietuva dienas, likusias iki Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio. Ir pagaliau sulaukėme. Vasario 15 dienos vakarą mūsų mokykloje vyko šventinis renginys, kurį organizavome kartu su Trakų kultūros rūmų Senųjų Trakų padaliniu, kuriam vadovauja kultūrinių renginių organizatorė Elvyra Lavrukaitienė. Jai talkina meno vadovė Lilija Kieras. Visi jautėmės labai pakylėti. Kad ši šventė išties didinga, tą vakarą abejonių niekam nekilo. Ši diena nulėmė tai, kad galime gyventi laisvoje Lietuvos valstybėje; kad turime galimybę orūs stovėti tarp kitų tautų ir šalių; kad esame laisvi, pripažinti. Ši diena lėmė ir tai, kad galime laisvai bendrauti tarpusavyje ir su kitomis tautomis. Bet svarbiausia šios dienos dovana – būti visiems kartu atskira ir niekieno nevaldoma tauta, valstybe.

            Šventinį minėjimą pradėjome Lietuvos valstybės himnu. Iš karto po jo Senųjų Trakų lenkų liaudies ansamblis „Stare Troki” atliko dainą „Lietuva brangi”, kuri muzikos mokytojos Lilijos Kieras teigimu, yra antrasis Lietuvos himnas. Vėliau scenoje vieni kitus keitė renginio vedėjai: kūno kultūros mokytojas Rimantas Masalis, raštinės vedėja Božena Lavrukevič, 10 klasės mokinės Evelina Grinevič ir Kamilia Fominova, kurie įdomiai ir įtaigiai pasakojo apie Vasario 16-osios priešistorę, apie tai, kokius žingsnius žengė link nepriklausomos tautinės valstybės XX a. pradžios Lietuvos politikai, kaip atsirado ir buvo įteisintas Nepriklausomybės aktas. Jie akcentavo, kad aktą pasirašė 20 vyrų, kurie buvo įvairaus amžiaus, išsilavinimo, pažiūrų. Renginio vedėjų žodžiai visus privertė atsigręžti į praeitį ir pagalvoti apie žmones, stovėjusius prie Lietuvos valstybingumo lopšio. Akivaizdu, kad Lietuva nestokojo istorines realijas ir savo pareigą suvokusių asmenybių - išmintingų, padorių, tikrais rūpesčiais dėl tautos likimo gyvenusių patriotų, sugebėjusių savo pavyzdžiu nesavanaudiškam valstybės kūrimo darbui sutelkti daugelį.

          Į svarbios šventės laukimą ir minėjimą gerokai iš anksto buvo įtraukti visi 5-10 klasių mokiniai, kurie savo rankomis ypatingai papuošė mokyklos langus. Jiems daug padėjo technologijų mokytojai Daiva Žukienė ir Bronislovas Kieras. Mokiniai pagamino nepaprastai gražių trispalvių karpinių, kuriuose „skleidžiasi” tulpės, šalia kurių nutūpę paukščiai, tapę lietuviškumo simboliu. Idėjos iniciatorė technologijų mokytoja Daiva sakė, kad tokiu būdu paukščiai sujungė visus mūsų tautiečius, išsibarsčiusius po platųjį pasaulį. Lietuvių kalbos mokytoja Daiva Daukševičienė parengė kilnojamąją parodą apie 1918 metų vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarus. Lietuvių kalbos mokytoja Renata Matickienė originaliai apipavidalino šventinį skelbimą, savo mokiniams padėjo išmokti įtaigiai perteikti eilėraščių posmus. 4 klasės mokinės Anos Baranovskajos puikiai padeklamuotas J. Degutytės eilėraštis „Mažutė” taip pat mokytojos nuopelnas. Dailės mokytoja Daiva Žukienė su mokiniais pagamino atvirutes - sveikinimus Lietuvai. Priešmokyklinės ugdymo grupės ir pradinių klasių mokinukai, lydimi mokytojos Galinos Grinevič ir Renatos Matickienės, į šventę atėjo nešini lietuviška atributika: trispalvėmis vėliavėlėmis ir kaspinėliais.

        Šventiniam renginiui muzikos mokytoja Lilija Kieras parengė gražią meninę programą, kuri buvo įvairi ir įdomi. Vaikų darželio mažieji atstovai, kuriuos atlydėjo auklėtoja Marija Šakalienė, deklamavo linksmus vaikiškus eilėraštukus, dainavo dainelę, atliko šokį. Priešmokyklinės ugdymo grupės vaikučių atlikta dainelė, variacijos su vamzdeliais, pradinių ir vyresnių klasių mokinių šokiai bei dainos nepaliko nė vieno abejingo. Senųjų Trakų lenkų liaudies ansamblis „Stare Troki” atliko visiems žinomas dainas apie Lietuvą: „Barė mane motinėlė”, „Čiulba ulba”. Labai maloniai susirinkusius į šventę nustebino 10 klasės mokinių Evelinos Grinevič ir Kamilios Fominovos etiudai, skirti Lietuvai. Šiuos etiudus mokinės sukūrė sausio mėnesį Trakų gimnazijoje vykusiai lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadai, kur jų namų darbai, pasak Trakų rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Alinos Jakonis, buvo originalūs ir įtaigiai perteikti. „Mums Vasario 16-osios šventės minėjimas yra mūsų istorijos, svarbaus žingsnio, kuris padarė didelę įtaką mūsų dabartinei laisvei, priminimas“, – renginio pabaigoje akcentavo kūno kultūros mokytojas Rimantas Masalis.

         Koncerte skambėjo patys gražiausi žodžiai, skirti Tėvynei. Lietuvą populiariomis smuiko ir pianino melodijomis sveikino Ana Baranovska 4 kl. mok﴿, Emilija Baranovska 9 kl. mok.﴿. Mokinės grojo iš širdies – sužavėjo savo puikiu, šiltu, jausmingu muzikavimu. Klausytojai grožėjosi atliekamais kūriniais ir negailėjo plojimų. Savo balsu visus pakerėjo 4 klasės mokinė Ana Baranovska bei 5 klasės mokinys Dominykas Kieras, kurie atliko dainą „Dienų spalvos”, taip pat 9 ir 10 klasės mokiniai, padainavę dainą „Mano kraštas”. Labai prasmingai skambėjo 5, 6, 7, 10 klasės mokinių deklamuojami eilėraščiai. Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmečiui skirtą šventinį renginį vainikavo daina „Brangiausios spalvos”, kurią atliko jungtinis Senųjų Trakų lenkų liaudies ansamblis ir mokinių choras, šventinio renginio vedėjai. Ir iš tiesų buvo nepaprastai gera būti kartu, jausti, kad esame draugiška bendruomenė.

         Tą šventinį vakarą laikas neprailgo. Mokytojai, žiūrėdami į scenoje koncertuojančius mokinius džiaugėsi, kad auga nauja karta, kuri savo darbais tikrai papuoš Lietuvą, peržengusią į antrąjį nepriklausomybės šimtmetį. Mes visada akcentuojame, kad mūsų mokiniai yra šaunūs. Jie mums ne pirmą kartą įrodė, kad yra patys šauniausi ir moka šventes švęsti. Apibendrinant šventinį renginį, galima teigti, kad mokiniai išlaikė patriotiškumo egzaminą dešimtukui! Lietuvių kalbos mokytojos Daivos Daukševičienės padėkos kalboje tilpo didelis džiaugsmas dėl neeilinės šventės, pasididžiavimas mokiniais bei visa mokyklos bendruomene ir, žinoma, dėkingumas visiems, kurių dėka galime švęsti Vasario 16-ąją.  

          Taigi kiekvienas esame Lietuvos dalelė. Kokie esame mes, tokia ir mūsų Lietuva. Lietuvos valstybės šimtmečio proga nutarėme sukurti Lietuvą tokią, kokią matome, kokia ji yra mūsų akimis žiūrint. Iš to, kaip žiūrovai pritarė esantiems scenoje, kaip viso renginio metu nedingo šypsenos nuo veidų, kaip nuoširdžiai skambėjo vedėjų žodžiai, darytina išvada, jog mokame ir norime švęsti valstybines šventes. Tad belieka neprarasti tikrųjų vertybių, visomis išgalėmis būtina stiprinti pilietiškumą, su meile ir rūpesčiu kurti modernią ir klestinčią Lietuvą!

Daiva Daukševičienė,

lietuvių kalbos mokytoja