Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/nemokamoss/domains/nemokamossvetaines.lt/public_html/wp-content/uploads/sites/1306/et_temp/14-198205_1080x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/sentrakumo/:/tmp:/usr/share/pear) in /home/sentrakumo/domains/sentrakumok.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1542
Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/nemokamoss/domains/nemokamossvetaines.lt/public_html/wp-content/uploads/sites/1306/et_temp/14-198205_1024x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/sentrakumo/:/tmp:/usr/share/pear) in /home/sentrakumo/domains/sentrakumok.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1563
Vas 15, 2019 | Be kategorijos
2019 metais sukanka 9 metai, kai mūsų mokyklai suteiktas Andžejaus Stelmachovskio vardas. Šie metai nepaprastai greitai prabėgo – net nespėjome apsižiūrėti. Laiko upės vandenys į praeitį nuplukdė daug renginių, susijusių su profesoriaus A. Stelmachovskio vardu. Kiekvienais mokslo metais minėdami mūsų Globėjo gimimo dieną rinkdavomės vis kitokią renginio organizavimo formą. Šie metai taip pat ne išimtis.
Kelias geras savaites iki sausio 25 dienos visi – nuo mažiausio iki didžiausio mūsų bendruomenės nario – domėjosi A. Stelmachovskio biografija, gyvenimu, kuris nebuvo lengvas, nes profesoriaus paauglystė sutapo su Antruoju pasauliniu karu. Iš rankų į rankas keliavo knyga apie profesorių. Įdomi knyga. Nepaprasta knyga. Vertinga knyga. Iliustruota juodai baltomis vaikystės, paauglystės, jaunystės bei gyvenimo saulėlydžio nuotraukomis. Iš jos viršelio į mus žvelgia giedro veido, skvarbių akių žmogus, kurio net ir nepažindamas gali teigti, jog jis yra dosnumo, gerumo, ramybės įsikūnijimas. Vienose nuotraukose profesorius visai dar vaikas: šviesūs banguoti plaukai, veido bruožai labiau primenantys mergaitę, o ne berniuką; kitose – kiek ūgtelėjęs, pozuojantis Pirmosios Komunijos proga; trečiose – laimingas tėtis ir senelis, esantis vaikų ir anūkų apsuptyje, ir galiausiai senyvo amžiaus žmogus, vis dar dalyvaujantis renginiuose, susitinkantis su įvairiais žmonėmis: prezidentais, politikais, teisininkais.
Informacijos apie profesorių ieškojome ir internetiniuose šaltiniuose. Į darbą buvo įtraukti ne tik mokiniai, bet ir jų šeimos nariai: mamos, tėčiai, broliai, seserys. Žodžiu, į pagalbą galima buvo kviestis visus, kas tik turėjo noro ir ambicijų dalyvauti rašinių konkurse, kurį organizavo lenkų kalbos ir literatūros mokytoja Irena Orlova. Kertinis mokinių darbų akmuo – nelengvas A. Stemachovskio gyvenimas istorinių įvykių sūkuryje. Kadangi mūsų mokyklos Globėjui šeima buvo didžiausia vertybė, tad dėl rašinių temų nekilo jokių abejonių. Tądien įvairiose organizuotose veiklose noriai dalyvavo ne tik 5-10 klasių mokiniai, bet ir priešmokyklinės ugdymo grupės vaikučiai bei pradinukai. 1-4 klasių mokiniai dalyvavo dailyraščio konkurse. Tekstai darbui buvo parinkti iš profesoriaus biografijos. Gražu buvo žiūrėti į besidarbuojančius rašaluotomis rankutėmis mokinukus, į draugišką lenktyniavimą, konkurenciją. Juk kiekvienas norėjo tapti dailyraščio konkurso laimėtoju!!! Taigi I vietos laimėtoju tapo Oskaras Rynkevič, II vietos – Paulina Rimkaitė, III vietos – Gabrielia Vansovič. Visi prizinių vietų laimėtojai mokosi 1 klasėje. Antrokė Darija Beskaravajeva dailyraščio konkurse užėmė I vietą, Oskaras Novickis – II vietą. Prizinės vietos trečiokams buvo paskirstytos taip: I vieta – Gabrielai Klebeko, II vieta – Paulinai Naumovič, III vieta – Milanai Stankevič. Tarp ketvirtokų I vietos laimėtoju tapo Sebastjan Balkevič, II vietos – Dominika Tomaševič, III vietos – Karina Stankevič. Beje, prizinių vietų laimėtojų raštas tikrai dailus. Gaila, kad jau kelerius metus nerengiami Vinco Kudirkos dailyraščio konkursai. O be reikalo atsisakyta šios ilgą laiką gyvavusios gražios tradicijos. Manau, kad mūsų mokiniams nebūtų gėda susirungti ir su kitų mokyklų ugdytiniais.
Atsipūtę po dailyraščio konkurso, pasistiprinę valgykloje, priešmokyklinės ugdymo grupės ir 1-4 klasių vaikai kibo į kitą darbą. Šįkart užduotis buvo ne iš lengvųjų – reikėjo nupiešti ledus, įvairių formų, rūšių, spalvų. Kas iš mūsų karštą vasaros dieną nėra valgęs ledų? Visi. Tačiau viena yra valgyti, o kita – piešti. Nepaisant visko mokinukai nesutriko. Kodėl buvo pasirinkta tokia neįprasta užduotis? Pasirodo, kad profesorius A. Stelmachovskis nepriklausomai nuo metų laiko nepaprastai mėgo ledus. Kokių tik ledų mokiniai nepripiešė!!! Žiūrėjome į vaikų piešinius ir galvojome: „Iš kur jų mažose galvelėse tiek išmonės, kūrybiškumo?” Šio konkurso laimėtojai buvo visi mokiniai, nes kiekvienas piešinys buvo gražus, spalvingas. Nupiešti ledai atrodė nepaprastai tikroviškai. Tik pasibaigus konkursui, labai gražiai vaikų piešinukais buvo papuoštos mažiausiųjų ugdytinių ir 1-4 klasių mokinukų valdos. Priešmokyklinės ugdymo grupės auklėtoja Galina Grinevič darbelius sukabino ant durų, kurios tiek vaikučiams, tiek jų tėveliams kas rytą bei vakarą primins vasaros dienas, kai, gelbėdamiesi nuo karščio, visi suvalgydavo ne vieną porciją ledų. Visų klasių ugdytiniai gavo dovanų. Šiandien mokiniai galėjo džiaugtis tikru dovanų lietumi!!!
Andžejaus Stelmachovskio gimimo dienos proga 10 klasės mokiniai parengė pateiktį, kurią pailiustravo svarbiausiais profesoriaus gyvenimo faktais, jo vaikystės, jaunystės nuotraukomis. Prieš pateikties peržiūrą dešimtokai pademonstravo trumpą video įrašą, kuriame kalba profesorius. Gražūs ir šilti žodžiai apie profesorių A. Stelmachovskį nuskambėję iš mokyklos direktoriaus, mokytojų, mokinių lūpų, tik dar kartą patvirtino, koks gerbiamas ir mylimas tai buvo žmogus. Profesoriaus vertybės, kurioms jis buvo ištikimas, šiandien yra sektinas pavyzdys mūsų jaunimui. Tas bendražmogiškąsias vertybes mūsų ugdymo institucija ir toliau puoselės, ugdydama mokyklos Globėjo vardo vertą dorą, mylintį savo valstybę pilietį.
Sausio 25 dieną ne tik pradinukai, bet 5-10 klasių mokiniai dalyvavo dailės darbų konkurse. Kokia turėtų būti ateities mokykla? Ką galima pakeisti, kad mokytis būtų įdomiau, o gautos žinios atitiktų ateities gyvenimo poreikius? Į šiuos ir kitus klausimus savo darbuose bandė „atsakyti” mokiniai. Kokių įmantrių piešinių čia tik nebuvo! Vieni mokiniai mokyklą perkėlė į kosmosą, kiti – mokinius ir mokytojus pavertė robotais, treti – nubraižė brėžinius, kuriuose labai tiksliai nurodė visus būtinus tobulos mokyklos atributus. Aišku, visi konkurso dalyviai labai stengėsi, tačiau laimėtojų visada būna tik keli. Šįkart darbų vertinimas buvo kiek kitoks. Autoritetinga komisija, kurios pirmininku buvo išrinktas mokyklos direktorius Romuald Gžybovski, atrinko 3 geriausius mokinių darbus. Vėliau leido žiūrovams patiems nuspręsti, kaip bus paskirstytos prizinės vietos. Tiesa, dar ir patys piešinių autoriai žodžiu turėjo pristatyti savo ateities mokyklos viziją. Didžiausio palaikymo sulaukė aštuntoko Lukašo Jarmolovič, kuriam buvo skirta I vieta, darbas, II vietos laimėtoja tapo 5 klasės mokinė Ana Baranovska, III vietos – 8 klasės mokinė Karolina Pavliukevič. Šaunuoliai!!! Mokiniai buvo apdovanoti padėkos raštais ir dovanomis. Rašinių konkurso laimėtojus paskelbė lenkų kalbos ir literatūros mokytoja Irena Orlova, kuri dar buvo ir renginio organizatorė bei mokinių rašinių vertintoja. I vietą šiame konkurse užėmė Kornelija﴾6 kl.﴿ ir Eivinas ﴾8 kl.﴿ Pileckiai, II vietą – 5 klasės mokinė Ana Baranovska, III vietos laimėtojai buvo du: 6 klasės mokinė Amelija Naumovič ir 10 klasės mokinys Kamilis Milevskis. Neliko nepastebėti ir dar trijų mokinių darbai: Norvydo Lavrukaičio ﴾7 kl.﴿, Karolinos Prokopjevos ﴾7 kl.﴿, Klaudijos Lavrukaitytės ﴾7 kl.﴿. Malonu buvo klausyti mokinių skaitomų be galo nuoširdžių darbų. Ačiū jiems!!!
Štai tiek netradicinių veiklų turėjome žiemiškai šaltą ir žvarbų penktadienį. Džiugu, kad mokiniai skirstėsi į namus praturtėję naujomis žiniomis, nešini laimėtomis padėkomis bei dovanomis. Daugelio mokinių veidai bylojo, jog jie didžiuojasi besimokantys mokykloje, kurios Globėjas toks talentingas, darbštus ir žymus žmogus. Dosnus, giedro žvilgsnio, su šypsena veide – toks Andžejus Stelmachovskis išliks ilgam mūsų visų atmintyje…
Daiva Daukševičienė
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/nemokamoss/domains/nemokamossvetaines.lt/public_html/wp-content/uploads/sites/1306/et_temp/5-104306_1080x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/sentrakumo/:/tmp:/usr/share/pear) in /home/sentrakumo/domains/sentrakumok.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1542
Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/home/nemokamoss/domains/nemokamossvetaines.lt/public_html/wp-content/uploads/sites/1306/et_temp/5-104306_1024x675.jpg) is not within the allowed path(s): (/home/sentrakumo/:/tmp:/usr/share/pear) in /home/sentrakumo/domains/sentrakumok.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 1563
Vas 15, 2019 | Be kategorijos
Sausio 13-oji, vasario 16-oji, kovo 11-oji – tai dienos, kviečiančios akimirkai sustoti istorijos tėkmėje. Su didele pagarba ir begaliniu dėkingumu prisimename tuos žmones, kurie savo gyvenimu liudijo begalinę Tėvynės meilę, kurie dėjo visas pastangas, kad galėtume gyventi nepriklausomoje savarankiškoje Lietuvoje. Tai knygnešiai, be baimės nešantys lietuviškas knygas žmonėms šviesti, tai mokytojai, kunigai, poetai, dailininkai, kompozitoriai savo žodžiais ir darbais skleidę Tėvynės meilę, tai 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašę 20 signatarų, tai tremtiniai, politiniai kaliniai, išvežti toli nuo savo namų, jėgų išgyventi radę tėviškės ilgesyje, nuoširdžioje maldoje, tai 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą pasirašę 124 signatarai.
Vasario 11-15 d. vėl iš naujo mokėmės pasakoti, vertinti ir jausti Lietuvos istoriją. Kiekvienais metais ieškome vis kitokių Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – minėjimo būdų. Šiemet pasitarę su kolektyvo nariais, mokyklos administracija nusprendėme, kad šią ypatingą Tėvynei dieną sudarys net kelios dalys. Savaitę pradėjome netradicinėmis lietuvių kalbos ir istorijos pamokomis, kurias vedė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Daukševičienė. 7-8, 10 kl. mokiniai iš anksto rinko medžiagą, rengė skaidres, kuriose atsispindėjo svarbūs Lietuvai istoriniai momentai, susiję su Vasario 16-ąja: šios dienos reikšmė ir prasmė, signatarų kilmė, gyvenamoji aplinka, nuveikti darbai ir pan. Pamokų pabaigoje mokiniai išsakė savo nuomonę, ką kiekvienam reiškia Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Sausio 14 dieną vyko „Protų mūšis”, kurio klausimai buvo susiję taip pat su Vasario 16-ąja, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. „Protų mūšio” sumanytojai – 10 klasės mokiniai. Šioje veikloje dalyvavo 6-10 klasių mokiniai. Dalyviai buvo suskirstyti į tris mišrias komandas. Rungtynes sudarė trys etapai po 10 klausimų apie Lietuvą, jos istoriją, nepriklausomybės akto signatarus. Paskutinioji užduotis buvo smagiausia – reikėjo surinkti Lietuvos himną iš atspausdintų ir sumaišytų posmų eilučių. Galiausiai, kai visos komandos įveikė paskutinę užduotį, kartu buvo sugiedota „Tautiška giesmė”. Šioms varžytuvėms „dirigavo” dešimtokai Kamilis Milevskis ir Emilija Baranovska. Žaidėjai stengėsi kuo tyliau tartis, kad varžovai neišgirstų atsakymų. Tarp komandų jautėsi varžymasis, nes visi norėjo laimėti, o laimėjo ta komanda, kuri geriausiai žinojo savo šalies istoriją. Tačiau svarbu buvo ne tik laimėti, bet ir patikslinti savo žinias, išmokti, sužinoti kažką naujo apie Lietuvą ir jos istoriją.
– Kas jums šiandien yra Lietuva? – klausėme „Protų mūšio” dalyvių.
– Lietuva – tai mūsų gimtinė, šeima, gamtos grožis, krepšinis, žemė, laisvė, draugai, meilė, nepriklausomybė, artimieji, prisiminimai, gyvenimas, šviesa, taika, dorybė, vienybė, praeitis, ateitis, dabartis, džiaugsmas, pasididžiavimas, ištikimybė. Kaip vis dėlto būtų gera, jei pasaulyje vyktų tik protų mūšiai… Šio renginio organizatoriai ir dalyviai liko kupini įspūdžių, pasitikrino savo žinias apie Lietuvą, sužinojo ir naujų faktų, prasmingai kartu šventė Lietuvos gimtadienį.
Mažieji mūsų bendruomenės nariai – 0-4 klasių mokinukai – taip pat nesėdėjo rankų sudėję. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų paraginti ėmėsi spalvotų pieštukų, vandeninių dažų, guašo, piešimui skirto popieriaus bei kitų priemonių ir piešė spalvingus piešinius, skirtus Tėvynei Lietuvai. Spalvingais vaikų piešiniais grožėjomės visi: mokyklos direktorius, mokytojai, tėveliai, seneliai bei į mokyklą užsukę svečiai. Beje, 8 klasės mokiniai, vadovaujami raštinės vedėjos Boženos Lavrukevič, taip pat pateikė netikėtą staigmeną, kurią išvydome koncerto metu. Pasirodo, mokiniai nutarė dalyvauti konkurse „Pilietiškumo keliu”. Konkursą paskelbė Trakų r. savivaldybės administracija, o merė Edita Rudelienė tapo šios iniciatyvos globėja. Darbai konkursui buvo pateikti pagal 2 veiklos sritis. Savo sukurtą video siužetą aštuntokai įkėlė į socialinio tinklo „Facebook” paskyrą. Na, ir tapo konkurso laimėtojais, apdovanotais trispalviais sėdmaišiais. Štai tokia veikla mokykloje vyko vasario 11-14 d.
Vasario 15 dieną po pamokų į tautine atributika papuoštą salę, kurioje vyko šventinis minėjimas, susirinko visa mokyklos bendruomenė. Renginio organizatorės lietuvių kalbos mokytojos Renata Matickienė, Daiva Daukševičienė, muzikos mokytoja Lilija Kieras. Nuskambėjus LR himnui sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius Romuald Gžybovski. Jis paragino mylėti savo šalį, priminė dvidešimties narsių vyrų 1918 metų vasarį atliktą didingą darbą. Minėjime buvo prisimintos istorinės 1918 metų aplinkybės, perskaitytas Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Renginį pradėjo 10 klasės mokiniai Emilija Baranovska ir Maksymiljan Stankevič. Savo istorinėje pateiktyje mokiniai labiausiai akcentavo informaciją, susijusią su Nepriklausomybės akto signatarais. Aišku, deramą dėmesį renginio vedėjai skyrė ir paties Akto pasirašymo aplinkybėms, vietai, pasirašymo priežastims. Oficialiąją šventinio renginio dalį pagyvino meninė programa, kurią parengė muzikos mokytoja Lilija Kieras. Skambėjo Janinos Degutytės ir Juditos Vaičiūnaitės eilės apie tėvynę, kurias deklamavo penktokė Ana Baranovska ir 6 klasės mokiniai. Mokinius paruošė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Renata Matickienė. Kaip visada žavūs buvo priešmokyklinės ugdymo grupės vaikai – grodami įvairiais instrumentais jie Lietuvai skyrė „Cóndor la Pasa” melodiją. O koks minėjimas be tradicinėmis mokykloje tapusių dainų? Skambėjo ,,Labas rytas, Lietuva“, ,,Čia gimtinė – Lietuva“, „Dienų spalvos”, ,,Tai ir aš” ir kt. Solo dainavo trečiokė Gabriela Klebeko, penktokė Ana Baranovska. Nuostabios smuiko, pianino, akordeono melodijos, kurias atliko 5 kl. mokinė Ana Baranovska, 6 kl. mokinys Dominykas Kieras, 10 kl. mokinė Emilija Baranovska, visus maloniai nuteikė. Meninės programos baigiamoji dalis – tai mokyklos bendruomenės sudainuota ,,Nupiešiu Lietuvą”, kuri visus šios šventinės savaitės darbus ir renginius sujungė į pasigėrėjimo savo Tėvyne, džiaugsmo ir jausmų puokštę. Taip Vasario 16-osios proga pasveikinome savo Tėvynę ir save.
Šią dieną po pietų kūno kultūros mokytojas Andrius Kaveckas buvo numatęs sveikatingumo ir fizinio aktyvumo renginį „SFA”, tačiau gamta iškrėtė netikėtą pokštą – sniego resursai gerokai sumažėjo dėl atolaidžio. Tačiau mokyklos direktorius taip papratai rankų nenuleido. Alternatyva mokyklos stadione turėjusiam vykti renginiui tapo „Akropolio” ledo arena. Džiugi žinia greitai pasiekė mokinių ausis. Panašiai kaip tarpukario geopolitas Kazimieras Pakštas Lietuvą norėjo „perkelti į Afriką”, taip mes sveikatingumo ir fizinio aktyvumo renginį „perkelėme” į „Akropolio” ledo areną. Tad mokiniai ir mokytojai bent čia turėjo puikią progą pasidžiaugti žiemos malonumais. Vieni prisiminė (ar išmoko) savo čiuožimo įgūdžius ant ledo, kiti – tiesiog mėgavosi skaniais pietumis. Tai buvo gerai praleistas laikas – savotiška įžanga į atostogas. Smagu buvo stebėti ledu čiuožiančius, džiaugsmu spindinčius mokinius, jų šypsenas. Akimirksniu praskriejo laikas, kupinas mokinių klegesio ir džiaugsmo. Tačiau tuo dar Vasario 16-ajai skirti renginiai nesibaigė.
Visos savaitės renginių ciklą vainikavo tos pačios dienos vakare, 18 valandą, mokykloje vykęs spektaklis, t.y., nesenstanti ir visada aktuali didžiojo rusų klasiko Antono Čechovo komedija „Piršlybos“. Į mūsų ugdymo instituciją buvo atvykę Trakų Karališkojo teatro aktoriai ﴾Kęstutis Vilkauskas, Justina Bendinskytė﴿ su vadovu Robertu Čuta. Į šventinį minėjimą ir spektaklio peržiūrą taip pat atvyko svečių: Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė, Trakų r. savivaldybės merės pavaduotoja Marija Puč, Senųjų Trakų seniūnė Ana Ingelevič, Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos Trakų skyriaus atstovė Vilija Babarskienė ir kt. Fotografas Aleksandras Aziulevičius įamžino nepamirštamas akimirkas. Mokytojai, mokiniai, jų tėvai, seneliai, svečiai stebėjo spektaklį apie tuščiagarbes žmogaus ambicijas, egoizmą, kvailus principus. Laimei, šias ydas, nors ir laikinai, užgniaužia visagalis jausmas – meilė. Taigi patriotiškumo ugdymas, nuolatinis sąlytis su sportu, teatru yra naudingas visiems, o ypač jaunajai kartai. Tą vakarą fiziškai sustiprėję, istoriškai ir dvasiškai praturtėję grįžome į namus.
Daiva Daukševičienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Violetos Naumovič, Aleksandro Aziulevičiaus nuotraukos