„DŹWIĘCZ, POLSKA PIEŚNI!”

„DŹWIĘCZ, POLSKA PIEŚNI!”

Rok szkolny dopiero się zaczął i chociaż jest nieco inny niż zwykle, cieszymy się, że nasi uczniowie nadal aktywnie uczestniczą w różnej działalności artystycznej.

27 września szkolny zespół „Tęcza” wystąpił podczas XXIX Festynu Kultury Polskiej Ziemi Trockiej „Dźwięcz, Polska Pieśni!” w Połukniu. Uczniowie godnie reprezentowali naszą szkołę przed zgromadzonymi gośćmi.

Dziękujemy uczestnikom „Tęczy”, kierowniczce Lilii Kieras, nauczycielkom Wioletcie Naumowicz i Renacie Szuscickiej oraz wszystkim rodzicom za pomóc w przyszykowaniu dzieci i organizacji dojazdu.

Administracja szkoły

 

WIZYTA RODAKÓW Z KOSZALINA

WIZYTA RODAKÓW Z KOSZALINA

„Tylko ci, którzy nauczyli się potęgi szczerego i bezinteresownego wkładu w życie innych, doświadczają największej radości życia – prawdziwego poczucia spełnienia”

/Anthony Robbins/

 

WIZYTA RODAKÓW Z KOSZALINA

 

25 września mieliśmy zaszczyt gościć Rodaków z Koszalina. Odwiedzili nas:

Zygmunt Czapla – prezes Stowarzyszenia Pomocy Polakom ze Wschodu w Koszalinie; Mirosława Zielony – członek Zarządu Głównego Stowarzyszenia, Dyrektor Powiatowego Centrum Pomocy Rodzinie w Koszalinie; Wieńczysław Bebich – członek Zarządu Głównego Stowarzyszenia, nauczyciel; Wiesław Gronkiewicz – społecznik, członek Stowarzyszenia „Viva My“ w Koszalinie; Paweł Piątek – społecznik, firma NordGlass; Leszek Żuber – Urząd Miasta Koszalin. Gościom towarzyszyła Renata Kurmin, specjalista Wydziału Kultury i Turystyki Samorządu rejonu trockiego, zawdzięczając której zapoczątkowaliśmy współpracę nowych przyjaciół z Koszalina ze społecznością szkolną Starych Trok.

Celem wizyty delegacji było przekazanie darów dla uczniów i nauczycieli naszej szkoły oraz społeczności Starych Trok, zebranych na Pomorzu Środkowym podczas akcji „Pomoc dla rodaków ze Wschodu“.

Na początku spotkania, goście zapoznali się z otoczeniem placówki, zwiedzili szkołę, obejrzeli stoiska oraz prezentacje multimedialne, przedstawiające różnorodną działalność uczniów i nauczycieli. Ciąg dalszy spotkania, z obecnością dzieci i grona pedagogicznego, odbył się w sali. Dyrektor szkoły Romuald Grzybowski przedstawił gości, dziękując za bezinteresowną chęć do czynienia dobra.

„Niech to będzie lekcja, która uczy, że czynność niesienia pomocy i dzielenia się z innymi jest przyjemnością” – mówił p. Romuald do dzieci. Życzył uczniom, by przyjmując dary, potrafili docenić trud i włożone serca każdego, kto się przyczynił do akcji.

Zygmunt Czapla, z inicjatywy którego w 1996 roku w Koszalinie powstało Stowarzyszenie Pomocy Polakom ze Wschodu, opowiedział o działalności Stowarzyszenia, opartej na pracy ludzi, doświadczonych w codziennej pracy zawodowej i społecznej. Od ponad 25 lat organizuje konkretną pomoc materialną dla rodaków, którzy dziś mieszkają w krajach dawnego ZSRR. Aktywnie prowadzi także działalność wydawniczą – utrwalając w kolejnych książkach losy repatriantów ze Wschodu.

„To wyjątkowa akcja, której celem jest nie tylko pomoc. To dowód na to, że pamiętamy o rodakach na Wschodzie” – mówił prezes p. Zygmunt Czapla. Dziękował również, że od pokoleń uczymy swych dzieci języka polskiego, polskiej historii i polskich tradycji, że czynimy to z potrzeby serca.

W podziękowaniu gościom uczniowie zaprezentowali swój dorobek artystyczny, który przyszykowała nauczyciel muzyki Lilia Kieras. Na zakończenie wszyscy wspólnie zaśpiewali „Walc Wileński” (słowa Aleksandra Śnieżki), dedykując wykonanie Radiu Koszalin.

W imieniu społeczności Szkoły Podstawowej im. Andrzeja Stelmachowskiego w Starych Trokach na Litwie wyrażamy swą wdzięczność, uznanie oraz nasz ogromny szacunek za bezinteresowną pomoc, życzliwość i ofiarność przy organizacji akcji ”Pomoc dla rodaków ze Wschodu“.

Wysiłek wszystkich Osób zaangażowanych w ten wspaniały dar serca odbieramy jako wyraz dobroci, życzliwości i chęci niesienia pomocy dla innych.

Elwira Lavrukaitienė

wicedyrektor Szkoły Podstawowej

im.Andrzeja Stelmachowskiego w Starych Trokach

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS PAMOKŲ CIKLAS ,,PASAULIS KAIP DIDELĖ SIMFONIJA“ (M. K. ČIURLIONIS)

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS PAMOKŲ CIKLAS ,,PASAULIS KAIP DIDELĖ SIMFONIJA“ (M. K. ČIURLIONIS)

           Prieš 145 metus rugsėjo 22 d. Varėnoje gimė iškilus menininkas M. K. Čiurlionis. Deja, neilgas buvo M. K. Čiurlionio gyvenimas. Tačiau ir per 35-erius savo gyvenimo metus menininkas  pasauliui padovanojo apie 300 tapybos paveikslų ir daugiau nei 200 muzikos kūrinių. Net ypatingai nesidominčiam menu tikrai yra girdėtos simfoninės poemos „Miške“  ir „Jūra“, matyti dailės kūriniai „Ramybė“, ,,Karalių pasaka“.

          Rugsėjo 18 ir 21 d. per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas su M. K. Čiurlioniu buvome susitikę neakivaizdžiai – vyko  pamokų ciklas ,,Pasaulis kaip didelė simfonija“, į kurį buvo integruoti šie mokomieji dalykai: lenkų kalba ir literatūra, dailė, informacinės technologijos, muzika. Pamokų ciklą ,,Pasaulis kaip didelė simfonija“ skyrėme kompozitoriaus, dailininko ir literato Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms pažymėti. Pamokų ciklo tikslas – pagilinti mokinių žinias apie kompozitoriaus, dailininko ir literato trumpą gyvenimą bei neįprastą kūrybą. 10 klasės mokiniai ne tik susipažino su genijaus  muzikos ir dailės kūriniais, bet ir praplėtė savo akiratį, atskleidė kūrybiškumą, lavino meninę vaizduotę.

             Skambant  M. K. Čiurlionio ,,Bėkit, bareliai“, ekrane  besikeičiant skaidrėms, kuriose užfiksuoti gražiausi Lietuvos vaizdai, prieš mus atsiskleidė visas mūsų krašto grožis  E. Mieželaičio eilėraščio ,,Čia Lietuva“ posmais. Mokinių smalsumą taip pat sužadino sukurtas eilėraštis, skirtas M. K. Čiurlioniui, kurio tekstas buvo perskaitytas pamokos pradžioje. Skambėjo harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Beauštanti aušrelė“ bei „Dainų dainelė“. Mokiniai, įkvėpti Čiurlionio paveikslų, skaitė kompozitoriaus laiškus, adresuotis žmonai Sofijai Kymantaitei, ne lietuvių, o lenkų kalba – buvo malonu klausytis, kaip jie, remdamiesi  patirtimi, suvokia, žvelgia iš savo pozicijų į vieną ar kitą laišką arba kaip jį bando interpretuoti. Dešimtokai Romualdas ir Eivinas perskaitė laiškų, kuriose atsiskleidžia svarbiausi kūrėjo ir žmogaus gyvenimo įvykiai, ištraukas. Sofija Čiurlioniui buvo žmona, draugė, motina, kritikė ir įkvėpėja. Ji – visas gyvenimas. Laiškuose – minčių antplūdis, troškimas perteikti savo emocijas, išgyvenimus, nes tai – vienintelis ir patikimiausias žmogus, kuriam galima patikėti savo paslaptis. Jis – Čiurlionis – svajojo tapyti Muziką, gerte gėrė gėlių, gamtos spalvas, girdėjo jūros ošimą, matė fantastines vizijas, gamta jam buvo kūrybos mūza. Per pirmąją pamoką Klaudija, Justyna, Karolina lietuvių ir lenkų kalba skaitė nepaprastai gražius literato kūrybinius bandymus. GYVENIMAS – AKIMIRKSNIS

         Skambant M. K. Čiurlionio simfoninei poemai „Miške” (toks buvo pačių mokinių pasirinkimas) integruodami dailę mes pabandėme atlikti neįprastą užduotį – nupiešti muziką. Džiugu, kad visi dešimtokai išbandė savo jėgas. Aišku, ne kiekvienas turi kūrybinių gebėjimų, kad galėtų simboliškai perteikti girdimus dalykus. Labiausiai nustebino Justynos, Klaudijos, Karolinos, kurios nėjo paprasčiausiu keliu, kūrybiniai bandymai. Tai, ką girdėjo, mergaitės, pasitelkusios vaizduotę, įprasmino simboliais. Berniukų darbuose įprasminimą rado netradicinis miškas su jame esančiais komponentais, turinčiais gilesnę potekstę. Tai kas, kad pirmas blynas gal kiek ir prisvilo, bet jeigu reiktų antrą kepti, jis būtų žymiai tobulesnis.

             Kalbėdami apie M. K. Čiurlionį, prisiminėme pernai matytą filmą „Laiškai Sofijai”.  Pagrindinį vaidmenį biografinėje dramoje atliko M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas.  Filme M. K. Čiurlionis pristatomas kaip jautrus ir pažeidžiamas žmogus, įsimylėjęs stiprią ir jam neabejingą moterį. Dar kartą prisiminėme dviejų jaunų žmonių susitikimo Petrograde istoriją. Iš pirmo žvilgsnio Čiurlionis įsimyli paprastą, tačiau labai ryžtingą Sofiją Kymantaitę. Ji tampa jam lietuvių kalbos mokytoja, meilės objektu, o svarbiausia – mūza. Deja, sunkus laikotarpis tiek įsimylėjėliams, tiek šaliai privers ištverti daug kančių, kol galiausiai jie vėl bus kartu. Su mokiniais išsamiai aptarėme ir tas paskutines menininko gyvenimo akimirkas, kurios paliko neišmatuojamą gėlą visam gyvenimui Sofijos širdyje.

             Tokios kūrybinės-integruotos pamokos turtina kalbą, lavina vaizduotę, padeda ugdyti kritinį ir kūrybinį mąstymą. Džiugu, kad mokiniai noriai dalyvavo pamokų veiklose, pažvelgė į Čiurlionio kūrybą savo akimis. Tikiuosi, kad pažintis su M. K. Čiurlioniu pavyko ir jo darbai bus žinomi bei vertinami mano ugdomų mokinių. O jeigu informacija bus pasidalinta namuose ar klasėje, tuomet mano, mokytojos, darbas turi prasmę. Tad taip buvo iš anksto paminėtas Čiurlionio 145-ies metų jubiliejus, aptarta jo kūrybos reikšmė mūsų kultūrai.

         ,,Žiūriu ir negaliu atsižiūrėt: tokia graži ta mūsų Lietuva. Ji man  panaši į tavo kurtą ,,Karalių pasaką“, kur du karaliai tamsiame miške laiko delnuose švytinčią kaimo sodybėlę. Pakėlę stebisi, neatpažįsta, nes tai savotiškos lietuvių kaimo kultūros šviesa, kurios pasaulis dar nebuvo regėjęs… Kad ir kiek bevaikščiočiau akimis po šį paveikslą, vis tiek ir vėl ateinu į šviesą. Gėriuosi ja ir tyliai sau kuždu: ,,Kažkur vidunaktis…/ Medžiai nubunda…/ Kažkas vidunaktį kelio neranda…/ O mano kraštas – šaltinių raštas,/ O mano kraštas – saulės legendoj“, – tokiais prasmingais žodžiais pabaigėme pirmadienio pamoką, atiduodami gražią duoklę genijui…

 

 

      DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

TURININGESNIS FOTOGRAFIJOS MOKYMŲ DALYVIŲ LAISVALAIKIS

TURININGESNIS FOTOGRAFIJOS MOKYMŲ DALYVIŲ LAISVALAIKIS

         Pagaliau išaušo dar vieno susitikimo su fotomenininke Vėtre diena. Nors namų darbams atlikti turėjome gerą mėnesį, tačiau laikas tiesiog tirpte ištirpo „begaudant” tą tinkamą fotografavimui laiką. Tenka pripažinti, kad ir aš pati „traukiau gumą”, nes atostogos ir nenoras keltis tik tik saulei tekant įveikė mane. Aišku, galima buvo gerų „kadrų pagaudyti” saulei besileidžiant, tačiau tai pasimiršdavo, tai oras buvo netinkamas. Juo labiau turbūt dažnas galvojome: „Kaip čia dabar atsiskaičiuoti 1,2 dangaus ir 2,3 žemės”. Nelengva užduotis, bet pabandyti reikia ir verta. Ir pabandėme.

          Šiandien vyko netradicinis susitikimas, todėl dabar būtina papasakoti apie viską detaliau. „Šiandien visi dirbsite. Nesėdėsite” – tai buvo pirmieji edukatorės Vėtrės, tik peržengusios bibliotekos slenkstį, žodžiai, kurie pasitvirtino 100 proc. ir dar daugiau.  Fotomenininkė atsivežė daug įvairių pagalbinių šaltinių, kad praktinė veikla būtų mums įdomi. Stiklinis akvariumas, obuolys, pipiras, įvairiaspalviai neoniniai dažai, muilo burbulai, ledukai, neįprastos formos ir dydžio lempa – visa tai leido paįvairinti mūsų susitikimą. Fotomenininkė į baseiną pripylė vandens ir prasidėjo tikras vandens lašų ir čiurkšlių šou. Tai buvo tikrai tai, kas mus labiausiai užkabino. Tesigaili tie projekto dalyviai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šiandien neatvyko į biblioteką. Net kelis kartus keitėme veiklos pobūdį ir atlikimo detales, įrankius, reikalingus šios dienos fotografavimo procesui. Į akvariumą, stiklinę su vandeniu vieni dalyviai mėtė įvairius daiktus, kurie sukeldavo mažesnes arba didesnes čiurkšles. Kiti dalyviai fotomenininkės fotoaparatu fotografavo nekasdieninius vaizdus. Kuo toliau, tuo buvo įdomiau. Veiklos pikas buvo pasiektas tada, kai į pagalbą pasitelkėme neoninius kelių spalvų dažus ir muilo burbulus. Kiekvienas stengėsi išpūsti kuo didesnį burbulą.  Buvo tikrai linksma.

         Iki šio susitikimo bendraudami tarpusavyje supratome, kad pasikeitė mūsų fotografavimo įpročiai. Dabar žiūrime, stengiamės pamatyti, nuotraukose atrasti daugiau. Elgiamės taip, kaip mums patarė fotomenininkė: fotografuojame  daug kartų, bet taip, kad nors iš 10-20 nuotraukų viena būtų gera. Aišku, ne vieną vaizdą keliasdešimt kartų paveiksluojame, bet bandome fotografuoti iš įvairių kampų, įvairiais rakursais, kad būtų ir gražu, ir aišku, ką norime pasakyti. Beje, visi labai laukiame to momento, kurių gi projekto dalyvių nuotraukos bus atrinktos į parodą. Kilnojamoji paroda keliaus iš vienos bibliotekos į kitą. Taigi Paluknio, Senųjų Trakų ir Lentvario gyventojai galės pasigrožėti projekto „Blykstė” dalyvių nuotraukomis. Laikui bėgant nuotraukos pateks į mūsų mokyklą ir papuoš jos edukacines erdves.

                Kiekvienas susitikimas su fotomenininke yra naudingas, nes padeda išmokti naujų dalykų, taip pat mokytojai ir mokiniai gali paįvairinti savo laisvalaikį. Juk žmogus negali stovėti vietoje, jis turi būti aktyvus, dalyvauti, pažinti, pamatyti. Kalbant apie karjerą, taip, tobulėti priverčia susiklosčiusi situacija – tu turi stengtis, kad būtum pranašesnis už kitus, su kitais galėtum pasidalinti patirtimi ar žiniomis, bet ir kalbant apie laisvalaikį, nauji atradimai gali padėti gyvenimą padaryti turiningesnį.

            Mūsų visų laukia dar vienas susitikimas. Tikėkimės, kad situacija nepasikeis mūsų nenaudai, kad galėsime gyvai susitikti su fotomenininke ir sudėlioti paskutinius mūsų nueito kelio akcentus bei sukurti Senųjų Trakų senolių portretų seriją. O paskui bus palikta mums patiems spręsti – draugauti su fotografija ar ne. Aišku, ta draugystė neišvengiama kiekviename žingsnyje, bet ar vadovausimės gautais naudingais patarimais, tai priklausys nuo kiekvieno projekto dalyvio asmeninio sprendimo. Belieka tik padėkoti fotomenininkei Vėtrei Antanavičiūtei už įdomią šios dienos veiklą ir tarti: „Iki kito, paskutinio, susitikimo”….

DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,

projekto „Blykstė” dalyvė

NOWY ROK SZKOLNY 2020/21 ROZPOCZĘTY!

NOWY ROK SZKOLNY 2020/21 ROZPOCZĘTY!

Dzień 1 września 2020 roku w Szkole Podstawowej im. Andrzeja Stelmachowskiego, mimo zachowania odpowiednich rygorów, minął w niezwykle przyjaznej atmosferze. Podczas pierwszej lekcji wychowawczej uczniowie i rodzice byli dokładnie zapoznani z zasadami zachowania się podczas lekcji i przerw, poznali rozkład lekcji i, oczywiście, dzielili się wrażeniami o minionym lecie.

Podczas uroczystego apelu wszystkich zebranych przywitał dyrektor szkoły Pan Romuald Grzybowski. Przypominając o zachowaniu zasad bezpieczeństwa, życzył udanego roku. Ksiądz wikariusz Bazyliki p.w. Nawiedzenia Najświętszej Maryi Panny w Trokach Rimas Kalmatawiczius pobłogosławił całą społeczność szkolną oraz poświęcił plecaki, które tradycyjnie zostały ufundowane przez Fundację „Pomoc Polakom na Wschodzie” ze środków finansowych otrzymanych z Senatu Rzeczypospolitej Polskiej. Wyprawki zostały przekazane do szkoły za pośrednictwem Stowarzyszenia Nauczycieli Szkół Polskich na Litwie „Macierz Szkolna”.

Wszystkim uczniom, nauczycielom oraz pracownikom życzymy pomyślnego roku szkolnego.