Prieš 145 metus rugsėjo 22 d. Varėnoje gimė iškilus menininkas M. K. Čiurlionis. Deja, neilgas buvo M. K. Čiurlionio gyvenimas. Tačiau ir per 35-erius savo gyvenimo metus menininkas pasauliui padovanojo apie 300 tapybos paveikslų ir daugiau nei 200 muzikos kūrinių. Net ypatingai nesidominčiam menu tikrai yra girdėtos simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, matyti dailės kūriniai „Ramybė“, ,,Karalių pasaka“.
Rugsėjo 18 ir 21 d. per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas su M. K. Čiurlioniu buvome susitikę neakivaizdžiai – vyko pamokų ciklas ,,Pasaulis kaip didelė simfonija“, į kurį buvo integruoti šie mokomieji dalykai: lenkų kalba ir literatūra, dailė, informacinės technologijos, muzika. Pamokų ciklą ,,Pasaulis kaip didelė simfonija“ skyrėme kompozitoriaus, dailininko ir literato Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms pažymėti. Pamokų ciklo tikslas – pagilinti mokinių žinias apie kompozitoriaus, dailininko ir literato trumpą gyvenimą bei neįprastą kūrybą. 10 klasės mokiniai ne tik susipažino su genijaus muzikos ir dailės kūriniais, bet ir praplėtė savo akiratį, atskleidė kūrybiškumą, lavino meninę vaizduotę.
Skambant M. K. Čiurlionio ,,Bėkit, bareliai“, ekrane besikeičiant skaidrėms, kuriose užfiksuoti gražiausi Lietuvos vaizdai, prieš mus atsiskleidė visas mūsų krašto grožis E. Mieželaičio eilėraščio ,,Čia Lietuva“ posmais. Mokinių smalsumą taip pat sužadino sukurtas eilėraštis, skirtas M. K. Čiurlioniui, kurio tekstas buvo perskaitytas pamokos pradžioje. Skambėjo harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Beauštanti aušrelė“ bei „Dainų dainelė“. Mokiniai, įkvėpti Čiurlionio paveikslų, skaitė kompozitoriaus laiškus, adresuotis žmonai Sofijai Kymantaitei, ne lietuvių, o lenkų kalba – buvo malonu klausytis, kaip jie, remdamiesi patirtimi, suvokia, žvelgia iš savo pozicijų į vieną ar kitą laišką arba kaip jį bando interpretuoti. Dešimtokai Romualdas ir Eivinas perskaitė laiškų, kuriose atsiskleidžia svarbiausi kūrėjo ir žmogaus gyvenimo įvykiai, ištraukas. Sofija Čiurlioniui buvo žmona, draugė, motina, kritikė ir įkvėpėja. Ji – visas gyvenimas. Laiškuose – minčių antplūdis, troškimas perteikti savo emocijas, išgyvenimus, nes tai – vienintelis ir patikimiausias žmogus, kuriam galima patikėti savo paslaptis. Jis – Čiurlionis – svajojo tapyti Muziką, gerte gėrė gėlių, gamtos spalvas, girdėjo jūros ošimą, matė fantastines vizijas, gamta jam buvo kūrybos mūza. Per pirmąją pamoką Klaudija, Justyna, Karolina lietuvių ir lenkų kalba skaitė nepaprastai gražius literato kūrybinius bandymus. GYVENIMAS – AKIMIRKSNIS
Skambant M. K. Čiurlionio simfoninei poemai „Miške” (toks buvo pačių mokinių pasirinkimas) integruodami dailę mes pabandėme atlikti neįprastą užduotį – nupiešti muziką. Džiugu, kad visi dešimtokai išbandė savo jėgas. Aišku, ne kiekvienas turi kūrybinių gebėjimų, kad galėtų simboliškai perteikti girdimus dalykus. Labiausiai nustebino Justynos, Klaudijos, Karolinos, kurios nėjo paprasčiausiu keliu, kūrybiniai bandymai. Tai, ką girdėjo, mergaitės, pasitelkusios vaizduotę, įprasmino simboliais. Berniukų darbuose įprasminimą rado netradicinis miškas su jame esančiais komponentais, turinčiais gilesnę potekstę. Tai kas, kad pirmas blynas gal kiek ir prisvilo, bet jeigu reiktų antrą kepti, jis būtų žymiai tobulesnis.
Kalbėdami apie M. K. Čiurlionį, prisiminėme pernai matytą filmą „Laiškai Sofijai”. Pagrindinį vaidmenį biografinėje dramoje atliko M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas. Filme M. K. Čiurlionis pristatomas kaip jautrus ir pažeidžiamas žmogus, įsimylėjęs stiprią ir jam neabejingą moterį. Dar kartą prisiminėme dviejų jaunų žmonių susitikimo Petrograde istoriją. Iš pirmo žvilgsnio Čiurlionis įsimyli paprastą, tačiau labai ryžtingą Sofiją Kymantaitę. Ji tampa jam lietuvių kalbos mokytoja, meilės objektu, o svarbiausia – mūza. Deja, sunkus laikotarpis tiek įsimylėjėliams, tiek šaliai privers ištverti daug kančių, kol galiausiai jie vėl bus kartu. Su mokiniais išsamiai aptarėme ir tas paskutines menininko gyvenimo akimirkas, kurios paliko neišmatuojamą gėlą visam gyvenimui Sofijos širdyje.
Tokios kūrybinės-integruotos pamokos turtina kalbą, lavina vaizduotę, padeda ugdyti kritinį ir kūrybinį mąstymą. Džiugu, kad mokiniai noriai dalyvavo pamokų veiklose, pažvelgė į Čiurlionio kūrybą savo akimis. Tikiuosi, kad pažintis su M. K. Čiurlioniu pavyko ir jo darbai bus žinomi bei vertinami mano ugdomų mokinių. O jeigu informacija bus pasidalinta namuose ar klasėje, tuomet mano, mokytojos, darbas turi prasmę. Tad taip buvo iš anksto paminėtas Čiurlionio 145-ies metų jubiliejus, aptarta jo kūrybos reikšmė mūsų kultūrai.
,,Žiūriu ir negaliu atsižiūrėt: tokia graži ta mūsų Lietuva. Ji man panaši į tavo kurtą ,,Karalių pasaką“, kur du karaliai tamsiame miške laiko delnuose švytinčią kaimo sodybėlę. Pakėlę stebisi, neatpažįsta, nes tai savotiškos lietuvių kaimo kultūros šviesa, kurios pasaulis dar nebuvo regėjęs… Kad ir kiek bevaikščiočiau akimis po šį paveikslą, vis tiek ir vėl ateinu į šviesą. Gėriuosi ja ir tyliai sau kuždu: ,,Kažkur vidunaktis…/ Medžiai nubunda…/ Kažkas vidunaktį kelio neranda…/ O mano kraštas – šaltinių raštas,/ O mano kraštas – saulės legendoj“, – tokiais prasmingais žodžiais pabaigėme pirmadienio pamoką, atiduodami gražią duoklę genijui…
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja