Informujemy, że zaszły zmiany w planowanej uroczystości z okazji rozpoczęcia Nowego roku szkolnego. Zachowując zasady bezpieczeństwa, została odwołana Msza święta.
W intencji uczniów, nauczycieli i całej wspólnoty szkolnej będziemy się modlić podczas niedzielnej Mszy świętej – 30 sierpnia o godz. 11.00.
Rugpjūčio 17-21 d. Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinėje mokykloje buvo vykdomas vaikų socializacijos projektas „Vabaliukai 2020” – penkių dienų vasaros stovykla, skirta priešmokyklinio ir pradinio ugdymo klasių mokiniams. Projektas yra tęstinis, stovykla organizuojama nuo 2004 metų. Organizuojant vasaros poilsio stovyklą buvo siekiama pasirūpinti turiningu vaikų laisvalaikiu vasaros atostogų metu. Mokiniams, stovyklos „Vabaliukai 2020” dalyviams, buvo organizuotos įdomios veiklos ne tik mokyklos aplinkoje, bet ir už jos ribų.
Pagrindinis vaikų socializacijos projekto tikslas – organizuoti aktyvų ir prasmingą poilsį, ugdyti mokinių kūrybingumą.
Pirmadienio rytą stovyklautojai susirinko į dieninės stovyklos „Vabaliukai“ atidarymą, kur jų laukė pradinio ugdymo mokytojos Lucija Kašėtienė ir Violeta Naumovič. Beje, Lucija Kašėtienė yra ilgametė vaikų socializacijos projekto koordinatorė. Kadangi Lietuvoje didėja asmenų, užsikrėtimų koronavirusu, skaičius, todėl mokiniai buvo supažindinti su asmens higienos taisyklių laikymosi būtinybe. Kiekvieną dieną vaikams būdavo primenamos asmens higienos taisyklės, kurių privalu laikytis.
Pirmąją stovyklos dieną vaikai, stebėdami edukacinį filmuką, savo žinių bagažą papildė informacija apie jūros gyventojus. Vėliau vyko prasminga kūrybinė veikla. Jaunesni mokiniai spalvino ir karpė žuveles – būsimas akvariumo gyventojas, o vyresnieji iš kartoninių dėžių klijavo akvariumą – žuvelių buveinę. Po priešpiečių stovyklautojai buvo susipažindinti su stiklo istorija ir vitražo meno paslaptimis, kiek vėliau savarankiškai iš spalvoto popieriaus buvo gaminamos kompozicijos – drugeliai, kurie papuošė kabineto langus.
Antradienį vaikai aplankė pirmą Lietuvoje alpakų ūkį – veislyną Trakuose, kur sužinojo daug įdomių dalykų apie neįprastų mūsų kraštui gyvūnų auginimą ir priežiūrą. Stovyklautojams buvo pateikta ir istorinų faktų apie alpakų atvežimą į Lietuvą, taip pat akcentuoti esminiai alpakų, kupranugarių ir lamų skirtumai. Edukatorė papasakojo apie alpakų vilnos savybes ir naudojimą. Mokiniai galėjo pasigrožėti ne tik gyvūnais, bet ir juos pamaitinti, paglostyti, kartu su jais nusifotografuoti. Visiems patiko turiningai ir aktyviai praleista diena stovykloje.
Trečiadienį vaikų laukė integruota tikybos mokytojos Magdalenos Klepkos ir anglų kalbos mokytojos Jūratės Repčikienės pamokėlė apie gyvūnus ir viktorina apie Lietuvą. Stovyklos dalyviai lenkų, lietuvių ir anglų klb. turėjo pasikartoti gyvūnų pavadinimus, papasakoti apie savo augintinį, nupiešti jį. Vaikai taip pat klausėsi gerai žinomų dainelių apie gyvūnus lenkų ir anglų kalbomis bei patys dainavo. Po priešpiečių vyko viktorina „Ar gerai pažįsti savo kraštą?“ Stovyklautojai atsakinėjo į viktorinos klausimus, ieškojo žemėlapyje miestų, ežerų ir upių, reikiama tvarka dėliojo miestų pavadinimus, daug naudingo sužinojo apie Lietuvos regionus ir jų sostines. Visi labai aktyviai dalyvavo šioje veikloje ir, suradę teisingą atsakymą, džiaugėsi savo sėkme. Per pertraukėles tarp veiklų mokyklos stadione vaikai žaidė įvairius žaidimus. Visiems buvo labai smagu.
Ketvirtadienį stovyklos „Vabaliukai“ dalyviai su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Renata Matickiene ir priešmokyklinės ugdymo grupės auklėtoja Galina Grinevič lankėsi Trakų r. Tolkiškių kaime esančiame avių ūkyje. Šio ūkio šeimininkas mokiniams išsamiai papasakojo apie grūdines kultūras, svarbiausius ūkyje naudojamus įrankius, auginamų avių veisles ir dūminę pirtį. Šerdami avis, vaikai klausėsi įdomių pasakojimų. Susėdę prie arbatžolių puodelio, edukacinės išvykos dalyviai aptarė tai, ką naujo ir įdomaus sužinojo bei pamatė.
Penktadienį, rugpjūčio 21 dieną, paskutinę dieną stovykloje „Vabaliukai“ vaikų laukė taip pat įdomi veikla. Iš spalvoto popieriaus ir laikraščių mokiniai kūrė pamokų tvarkaraščio lentelę, kirpo ir klijavo raides, kartojo savaitės dienų pavadinimus. Kai grįš į mokyklą, į paruoštą lentelę vaikai galės surašyti, kokios pamokos vyks per mokslo metus.
Tą dieną dar laukė užsiėmimas apie saugų eismą ir kelių eismo taisykles. Stovyklos dalyviai kartu su mokytojomis Renata Matickiene ir Galina Grinevič iškeliavo iš mokyklos teritorijos į Senųjų Trakų seniūniją. Ten laukė Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė, kuri priminė vaikams saugaus eismo taisykles. Stovyklautojai dalyvavo diskusijose, atsakinėjo į klausimus, gavo dovanų atšvaitus, kelių eismo taisyklių knygutes, taip pat susitiko su policijos pareigūnais, turėjo galimybę pasižiūrėti, kaip atrodo policijos automobilis, pasėdėti jame, užduoti rūpimus klausimus. Dėkojame Senųjų Trakų seniūnei Anai Ingelevič už kvietimą dalyvauti susitikime.
Gavę dovanų, stovyklautojai grįžo į mokyklą, kur jų laukė sportinė veikla: estafetės ir visų vaikų mėgstamas žaidimas – kvadratas. Už sėkmingą dalyvavimą fizinio ugdymo veiklose stovyklautojams buvo įteikti spalvingi padėkos raštai.
Anglų kalbos mokytoja Jūratė Repčikienė
Nepastebimai prabėgo savaitė. Išaušo antrojo susitikimo su fotomenininke Vėtre Antanavičiūte diena. Jei pirmą kartą susitikus oras mus lepino vasariška kaitra, tai šįkart – lengva vėsa ir danguje vienas kitą gainiojantys debesėliai, o kartkartėmis ir ištisi kamuoliniai debesys. „Tai jau netinkama diena fotografuoti natiurmortui. Tokiu atveju reikalingi dirbtiniai šviesos šaltiniai,” – pabrėžė edukatorė. Bet tai nėra kliūtis jokiam fotomenininkui, nes erdvioje automobilio bagažinėje telpa viskas, ko reikia įvairiems nenumatytiems atvejams.
Kadangi vis dar kalendorinė vasara, tai ir namų darbai nebuvo jau tOOkie labai privalomi. Bet… tai, ką pamatėme ir išgirdome iš fotomenininkės lūpų per pirmąjį susitikimą, nepaliko nei vieno abejingo, tad ir ieškojome kiek įmanydami gražesnio kampo, vaisiams ir daržovėms įdomesnės kaimynystės bei gaudėme saulės spindulius dar nelabai suprasdami, kaip ir kur jie lūžta, formuodami šešėlius tai iš kairės, tai iš dešinės fotografuojamojo objekto pusės. Beruošiant namų darbus atrodė, kad ir ta fotomenininkės bičiulio rusų fotografo šakutės nuotrauka su neproporcingai, bet įdomiai nutįsusiu šešėliu „uždegė” ir sužadino mūsų vaizduotėse kūrybines idėjas. Žinoma, ir ne tik tai. Gal ir ne kiekvienas šiandien išdrįsome viešai pademonstruoti tai, ką sukūrėme, bet įdėmiai „gėrėme į savo pasąmonę” tuos patarimus, kuriuos dalijo fotomenininkė, komentuodama projekto dalyvių darbus.
Išties atliekant namų darbus teko įsitikinti, kad natiurmortai – puiki galimybė kiekvienam fotografui mėgėjui. Juos fotografuojant galima be galo daug išmokti, o ir fotografuoti yra lengviau, nei gyvus padarus – natiurmorto „modeliai“ nejuda ir nepabėga. Tačiau juos priversti „dirbti“ ir sukurti gražią nuotrauką tikrai ne ką lengviau nei bet kuriame kitame žanre. Natiurmortui fotografuoti receptų yra daug, bet kiekvienu konkrečiu atveju tenka eksperimentuoti, žaisti su apšvietimu naudojant reflektorius šviesai atspindėti.
Šiandien fotomenininkė, atsižvelgusi į mūsų pageidavimus, kalbėjo apie gamtos nuotraukas. Norint įamžinti kraštovaizdį ji rekomendavo rinktis kuo platesnę ir atviresnę vietą: taip kadre užtikrinama gera šviesa, kontrastingiau išryškėja esami objektai. Edukatorė taip pat rekomendavo laikytis ir dviejų trečdalių taisyklės, kuri reikalauja, kad priekinis planas ir centras užimtų didžiausią nuotraukos dalį, o dangus – tik trečdalį bendro kadro. Laikantis šios taisyklės, įamžintas kraštovaizdis atrodo platesnis ir gyvesnis. Kad nuotrauka išsiskirtų, atkreiptų dėmesį ir papasakotų istoriją, anot Vėtrės, itin svarbu sutelkti dėmesį į vieną iš kraštovaizdžio objektų. Tai gali būti namas šalia miško, gėlė pakelėje ar kažkas abstraktaus, pavyzdžiui, krentantys šviesos spinduliai. Laikas iki saulėtekio ir prieš saulėlydį vadinamas „auksine valanda”, nes tuo metu krenta gražiausia dienos šviesa. Taip pat tai yra metas, kai gamtoje kyla rūkas ar atsiranda lengva rasa. Lietuvos gamta dėkinga dėl savo įvairumo, nes čia turime ir rasą, ir šalną, ir rūką. Būtent šiomis akimirkomis šviesa ir jos tonai įgauna magišką efektą, nes spalvų kontrastai atskleidžia gamtos grožį ir sukuria beveik siurrealistinį vaizdą.
Labai atidžiai klausėmės įvairių fotomenininkės patarimų ir bandėme įsisąmoninti jos ne kartą pakartotą frazę: „Arba mes valdome kamerą, arba kamera valdo mus”. Teko pripažinti akivaizdžią tiesą, kad mus, projekto dalyvius, iki šiol valdė kameros. Kaip bus toliau, parodys laikas. Kad sukurti nuotrauką, pasirodo, reikia sumodeliuoti savotišką siužetą. Pavyzdžiui, randame miške žibučių krūmelį. Pirmiausia mes jį turime apeiti iš visų pusių ir apžiūrėti, o tada laikydamiesi kelių pagrindinių fotografavimo taisyklių sukurti istoriją. „Nedaug fotografų gali įveikti mišką”, – akcentavo viešnia. Vadinasi, mums į mišką nėra ko eiti. Labai naudinga buvo stebėti kelias to paties objekto nuotraukas. Viena iš nuotraukų buvo atlikta nesilaikant fotografavimo taisyklių, kitos – atsižvelgiant į visus reikalavimus. Ta nevykusi nuotrauka labai subtiliai „atvėrė mums akis”. Pasirodo, kad ir centruoti negalima, ir rinktis auto funkciją, kurią mes vis naudojome. Norint „padaryti” tobulą nuotrauką, reikia ir pritūpti, ir prigulti, ir pasistiebti ant pirštų, ir atsistoti ant akmenėlio.
Šį kartą nei projekto kuratorė Senųjų Trakų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Agnieška, nei aš nedrįsome fotografuoti. Kodėl taip pasielgėme? Matyt, todėl, kad supratome, jog laukia dar ilgas mokymosi fotografuoti kelias, o mes juo žengiame tik pirmuosius nedrąsius žingsnelius. Tad straipsnio paįvairinimui pateikiu fotomenininkės Vėtrės darbų. Tiesa, dabar jau su edukatore išsiskyrėme ilgesniam laikui – susitiksime tik rudenį, kai visas mūsų laikas bus skirtas praktinėms veikloms. Ir šįkart gavome naują namų darbų užduotį, susijusią su gamtos objektais. Tad reikės padirbėti iš peties.
Taigi šiandien dar plačiau atvėrėme duris į fotografijos pasaulį. Ir vėl viskas buvo negirdėta, nematyta ir be galo įdomu. Vėl stebėjome visą pluoštą fotomenininkų darbų. Žiūrėjome ir mąstėme: „Neįtikėtina! Net paprasti mus supančios gamtos objektai, patekę į kūrybingo žmogaus rankas, gali virsti meno kūriniais”. Abiejų susitikimu metu fotomenininkė pabrėžė: „Jei fotografuosite daug, patys pradėsite suprasti niuansus, mokysitės iš turimos medžiagos ir tobulėsite. Kai turėsite patirties, galėsite manipuliuoti situacija ir išnaudoti žinias tikslingai, iš karto apgalvoję ir nusprendę, kokio rezultato sieksite”.
Pasigrožėkite fotomenininkės Vėtrės Antanavičiūtės darbai
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
projekto „Blykstė” dalyvė
Kaip padaryti tobulą nuotrauką? Ką daryti, kad ji priblokštų socialinio tinklo „Facebook” draugus ir sulauktume šimtų „laikų” bei komentarų? Situacija, pažįstama kiekvienam, kada nors bandžiusiam „pagauti“ tobulą kadrą – padarai šimtą nuotraukų, tačiau tokios, apie kurią svajojai, tarp jų taip ir nėra. O kartais, rodos, atvirkščiai – pakanka vienos ir viskas atrodo puikiai. Tad kiek kadrų tobulai nuotraukai sukurti prireikia profesionaliems fotografams ir ką jie gali patarti mums, mėgėjams?
Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinojome atvykę mokytis fotografijos meno į Senųjų Trakų biblioteką, kur rugpjūčio 7 dieną vyko Trakų viešosios bibliotekos projekto – edukacinės programos „Blykstė 2020“ pirmasis susisiekimas. Šio projekto tikslas – išmokyti turima fotografavimo priemone padaryti gražiausius kadrus. Labai džiugu, kad ne tik mokiniai, bet ir mokytojai panoro patobulinti fotografavimo įgūdžius. Dar rugsėjo mėnesį mūsų mokyklos direktorius Romuald Gžybovski pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Trakų r. savivaldybės viešosios bibliotekos vadove Danguole Banevičiene. Senųjų Trakų bibliotekoje projekto veiklas kuravo vyr. bibliotekininkė Agnieška Uscilienė. Kadangi esame akyli ir ausyli, todėl apie projekto veiklas buvome skaitę žiniasklaidoje, o projekto „Blykstė 2019” ir „Blykstė 2020” dalyvių meninės fotografijos parodas esame matę įvairiose Trakų rajono bibliotekose.
Senųjų Trakų bibliotekoje užsiėmimą vedė Vėtrė Antanaitytė, fotomenininkė ir dizainerė, jau daugiau nei 20 metų dirbanti reklamos srityje ir 9 metus Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje dėstanti fotografijos disciplinas. Vėtrė pirmoji Lietuvoje už spalvotą fotografiją yra pelniusi Tarptautinės fotomenininkų federacijos aukso medalį. Taip pat įvairuose tarptautiniuose konkursuose ji yra apdovanota aukso, sidabro, branzos medaliais ir turi daugiau nei 30 kitų apdovanojimų.
Fotomenininkė su profesionalo žiniomis mums papasakojo daug įdomių dalykų. Pagrindinis dėmesys buvo sukoncentruotas į natiurmortą. Aišku, prieš tai daug sužinojome apie fotografijos praeitį, žymius fotografus: prancūzą Ž. N. Nepsą, anglą V. Talbotą, amerikietį I. Peną ir kt. Fotomenininkė mokė, kaip „pagauti“ tobulą kadrą, aiškino apie linijos, taško, spalvos, šviesos reikšmę fotografijoje, pamokė, kaip, naudojantis „Trečdalio taisykle“, sudėlioti vaizdą, kad jis būtų patrauklus ir įdomus. Bendri patarimai, kaip tobulai fotografuoti, būtų tokie: nereikia kadro komponuoti simetriškai, išskyrus tuos atvejus, kai norima parodyti ritmą ar simetriją kaip pagrindinę mintį. Gavome konkrečių patarimų, į ką atkreipti dėmesį „piešiant šviesa“ – fotografuojant. Po teorinės dalies pabirę į bibliotekos kiemą išbandėme praktiškai natiurmorto detalių komponavimo subtilybes, kurias įamžinome savo fotoaparatais bei išmaniaisiais telefonais.
Visiems projekto dalyviams buvo skirti namų darbai – naudojant daržoves, vaisius sukurti natiurmortą. Būtina sąlyga – fotografuojant suteikti nuotraukai kuo daugiau tikroviškumo, perteikti nuotaiką ir išskirtinumą. Fotomenininkė pabrėžė, kad „nuotrauka – tai nėra tik kardo užfiksavimas, jai reikia suteikti ir atitinkamą formą”. Prieš išsiskirdami iš Vėtrės lūžų išgirdome, kad kiekvieno naujo susitikimo metu bus atrenkamos geriausios nuotraukos, įvardijamas laimėtojas arba laimėtoja.
Tad dabar belieka tik nekantriai laukti kito penktadienio ir antrojo susitikimo. O kad laukimas neprailgtų – visą savaitę ieškosime to vienintelio tobulo kadro, kuris suteiktų mūsų nuotraukai išskirtinumo ir tobulumo. Tikimės, kad gims gražus projekto dalyvių nuotraukų ciklas, kuris papuoš ne tik mūsų mokyklos, bet ir Trakų rajono įstaigų viešąsias erdves. O galbūt šis susitikimas taps lemtingas kuriam nors projekto dalyviui, besirinksiančiam būsimą profesiją? Ką gali žinoti…
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
projekto „Blykstė 2020” dalyvė