BŪK SAUGUS PRIE VANDENS!

BŪK SAUGUS PRIE VANDENS!

 

Vasara – puikus metas atostogoms ir įvairiausioms pramogoms gamtoje. Todėl labai svarbu ne tik mokėti džiaugtis mus supančios aplinkos grožiu, mėgautis jos teikiamomis gėrybėmis, bet ir atsakingai įvertinti joje tykančius pavojus bei mokytis jų išvengti. Deja, dažnai susiduriama su situacija, kai pervertinus savo jėgas, nuskęstama upėje ar ežere. Tačiau, retas kuris po nelaimės susimąsto, kad, jei anksčiau būtų ėmęsis tam tikrų prevencijos priemonių, nelaimė nebūtų ištikusi arba bent jos padariniai būtų buvę mažesni. Per daug atsainus požiūris į savisaugą pastebimas ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir vaikų. Pasikartokime saugaus elgesio prie vandens telkinių pagrindines taisykles!

Kaip išvengti skendimo?

Išmokite plaukti! Nemokėdami plaukti neikite į vandenį giliau kaip iki krūtinės;

Nesimaudykite vieni, nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį ar vietą,    kur plaukioja daugiau žmonių ir yra budintys gelbėtojai;

Maudykitės tik įsitikinę, kad saugu, į nežinomą vandens telkinio vietą iš pradžių lėtai briskite, nenerkite ir nešokite į vandenį;

Nepalikite be priežiūros prie vandens ir vandenyje vaikų iki 14 metų;

Nešaukite pagalbos, jei jos nereikia;

Maudydamiesi nekramtykite gumos, nevalgykite, nesimaudykite iškart po valgio ar neblaivus;

Jeigu artėja audros debesys – lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir ant kranto. Vanduo yra labai geras elektros laidininkas;

Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite;

Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį;

Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų ir to neleiskite daryti vaikams: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite kitiems ant pečių;

Neplaukiokite ant pripučiamųjų čiužinių, transporto priemonių padangų ir kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukioti nepritaikytų daiktų;

Nelipti į vandenį, jeigu paplūdimyje iškelta raudona vėliava.

Kaip elgtis, jei skęstate pats arba pastebėjote skęstantį žmogų?

Pradėję skęsti pasistenkite nepanikuoti, dėmesį į save atkreipkite šaukdami arba mojuodami rankomis;

Pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, atsigulkite ant nugaros;

          Pastebėję skęstantį žmogų šaukite mėgindami atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite paplūdimio gelbėtojus, jeigu jų nėra, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112;

          Laukdami gelbėtojų, pasitelkite į pagalbą kuo daugiau žmonių, pasidalykite pareigomis, bandykite padėti skęstančiajam saugiais būdais: nuo kranto, iš valties, nuo tilto mesdami plūdurą, tiesdami lazdą ir t. t. Nerizikuokite savo gyvybe.

          Ištraukę skęstantįjį į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba;

Įsidėmėkite! Gelbėti skęstantįjį vandenyje be pagalbinių priemonių gali tik geras plaukikas, kuris moka profesionaliai įvertinti pavojaus lygį, išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Atsakingas elgesys ir budrumas – smagių atostogų garantas!

LIAUDIES DAINŲ MELODIJOS SUVIENIJO  RENGINIO DALYVIUS

LIAUDIES DAINŲ MELODIJOS SUVIENIJO RENGINIO DALYVIUS

               Birželio 5 dieną Senųjų Trakų bibliotekoje vyko renginys „Lietuvių liaudies daina – gyvas paveldas“, skirtas paminėti Lietuvių liaudies dainų metus. Tai buvo ne tik kultūrinė šventė, bet ir šiltas susibūrimas, kuriame skambėjo autentiškos melodijos, buvo dalijamasi žiniomis ir kartu juntama lietuvių liaudies dainų magija.

            Renginys gimė puoselėjant partnerystės ryšius su Senųjų Trakų kultūrinių renginių organizatore Julijana Markauskiene ir vyr. bibliotekininke Agnieška Usciliene. Susitikime dalyvavo mūsų mokyklos 7-10 klasių mokiniai bei ypatinga viešnia – Kotryna Jonušaitė, kuri savo balsu pripildė bibliotekos erdvę senovinių lietuvių liaudies dainų skambesiu. Jos atlikimas buvo jausmingas – kiekviena nata, kiekvienas žodis tarsi pasakojo istoriją, primindamas lietuvių tautos šaknis ir tradicijas.

            Be lietuvių liaudies dainų klausymo renginio metu vyko ir žinių sklaida. Iki renginio su 10 klasės mokiniais buvo vykdomas trumpalaikis projektas „Dainų lobynas: lietuviškos melodijos amžių tėkmėje“. Mokiniai pristatė pranešimus apie dainų rinkėjus ir lietuvių liaudies dainų kolektyvus. Pranešėjai pasakojo apie žmones, kurie dešimtmečiais rinko liaudies dainas, išsaugodami jas būsimoms kartoms. Pasitelkę istorinius šaltinius ir pasakojimus, jie atskleidė, kaip šios dainos keliauja iš kartos į kartą, išlaikydamos autentiškumą ir tautinę dvasią. Ne mažiau svarbi pranešimų dalis buvo skirta lietuvių liaudies dainų kolektyvams – bendruomenėms, kurios iki šiol dainuoja ir atgaivina senąsias melodijas. Renginio dalyviai ne tik klausėsi dainų, pranešimų, bet ir aktyviai dalyvavo viktorinoje, kurioje pasitikrino savo žinias apie lietuvių liaudies dainas, išgirdo įdomių faktų ir prisiminė senąsias melodijas. Viktorinos laimėtoja tapo 9 kl. mok. Gabriela Klebeko, II-ąją vietą pelnė 9 kl. mok. Paulina Naumovič, III-iąją – 10 kl. mok. Sebastjan Balkevič.

           Šis renginys buvo prasminga bendrystės akimirka, leidusi pajusti lietuvių liaudies dainų grožį ir jų svarbą kultūrai. Tai buvo ir kelionė į praeitį, priminusi, kad liaudies dainos – tai ne tik muzika, bet ir lietuvių tautos istorija, jausmai ir vertybės.

 

               Renginio dalyviai,

7-10 klasės mokiniai