Spa 5, 2021 | Be kategorijos
„Kiedy śmieje się dziecko, śmieje się cały świat” J. Korczak
Rozpoczął się nowy rok szkolny 2021-2022. W murach naszej placówki dziecięce uśmiechy, praca i nowe wyzwania. Pierwszy miesiąc roku szkolnego – to zazwyczaj czas adaptacji. Niektórzy radzą z nową sytuacją łatwiej i szybciej, inni – potrzebują na to więcej czasu.
Cieszę się, że naszej w grupie przedszkolnej najmłodsze dzieci bardzo szybko się przystosowały do nowych warunków i pięknie poradziły z czasem adaptacyjnym.
Wrzesień w zerówce obfitował w mnóstwo atrakcji, ciekawych zajęć i wesołej zabawy. Rozpoczęliśmy od wakacyjnych wspomnień. Stworzyliśmy „Zasady zachowania się”, które pomogą dzieciom w zgodnym i prawidłowym funkcjonowaniu w grupie. Jako, że do zerówki dołączyli nowi koledzy, bawiliśmy się w różne zabawy integracyjne, zbliżające dzieci do siebie oraz rozwijające ich wrażliwość na drugiego człowieka.
Jednym z bardzo ważnych tematów było bezpieczeństwo w drodze do szkoły oraz bezpieczne przebywanie na terenie naszej placówki. Poznaliśmy podstawowe znaki drogowe oraz wykonaliśmy sygnalizator świetlny. Omówiliśmy, jak należy zachowywać się podczas zajęć na placu zabaw. W rezultacie tej poważnej działalności powstały piękne i wychowawcze prace plastyczne.
Ostatni tydzień września sprzyjał ciepłą jesienną pogodą, dlatego dzieci miały możliwość częściej pójść na spacer, zbierać jesienne liście i kasztany. Stworzyliśmy śliczny kącik z darami jesieni. Wykonaliśmy przepiękne pierwsze prace o tematyce jesiennej. Przy okazji poznaliśmy nazwy niektórych drzew liściastych oraz nauczyliśmy się rozróżniać ich liście i owoce. Nie brakowało również zajęć muzycznych i sportowych. Zanim kasztany i liście umieściliśmy w kąciku przyrody, wykorzystaliśmy je przedtem do pląsów i zabaw.
Gratuluję dzieciom skutecznej adaptacji i aktywności podczas zajęć edukacyjnych. Dziękuję Rodzicom za wyrozumiałość i współpracę, która ułatwia proces wychowawczy w naszej szkole. Żegnamy wrzesień z uśmiechem i z „pierwszym koszem wiedzy” ruszamy w dalszą drogę nauczania.
Galina Grinevič,
pedagog grupy przedszkolnej
Rgs 8, 2021 | Be kategorijos
Szkoła jest jak okręt, którym płyniemy po oceanie wiedzy.
Załogę tego okrętu tworzą uczniowie szkoły.
Naszym wspólnym obowiązkiem jest nauka.
Do niej wdrażają nas nauczyciele i rodzice.
W radosnej, prawdziwie rodzinnej atmosferze, rozpoczęliśmy 2021-2022 rok szkolny. Uroczysty dzień rozpoczęliśmy uroczystą Mszą święta, odprawioną w intencji uczniów, rodziców i pracowników szkoły. Ksiądz wikariusz Rimas Kalmatavičius udzielił uroczystego Bożego błogosławieństwa oraz poświęcił tornistry wraz z wyposażeniem, które co roku otrzymujemy z Fundacji „Pomoc Polakom na Wschodzie”, a pochodzą ze środków finansowych otrzymanych z Senatu Rzeczypospolitej Polskiej.
Z okazji inauguracji roku szkolnego uczniowie wraz z rodzicami wzięli udział w uroczystym apelu. Po wysłuchaniu hymnu państwowego, obecnych na sali powitał dyrektor szkoły Romuald Grzybowski. Życzył, aby nadchodzące miesiące były nie tylko czasem wytężonej pracy, ale niosły ze sobą wiele radości, zadowolenia, dobrych relacji.
Dzieci, które po raz pierwszy przekroczyły próg szkoły, uczniów, rodziców oraz nauczycieli powitała mer rejonu trockiego pani Maria Pucz: „Wierzymy, że każdy dzień w szkole będzie owocnym, przynoszącym nowe doświadczenia i wiedzę“. Mimo otrzymanych prezentów z Polski pierwszoklasiści otrzymali też wspaniałe prezenty od Samorządu rejonu trockiego – wszystko, co jest niezbędne w zdobywaniu wiedzy – plecaki pełne przyborów szkolnych.
Wiele wzruszeń i podziwu wzbudziła recytacja wierszy w wykonaniu pierwszoklasistów oraz piosenka w wykonaniu Ernesta Palewicza, ucznia 2 kl. Starsi koledzy szkolni przyjęli z entuzjazmem występy małych artystów. Wszyscy tęskniliśmy za wspólnymi spotkaniami. Mieliśmy sobie tyle do opowiedzenia!
Wszystkim naszym uczniom życzymy, by zdobywanie wiedzy było fascynującą przygodą, pełną pozytywnych doświadczeń w odkrywaniu świata i rozwijaniu własnych talentów. Niech szkoła będzie dla Was także miejscem radości i wielu przyjaźni.
Nauczycielom oraz wszystkim pracownikom szkoły życzymy, by był to rok spokojnej pracy, dającej satysfakcję osobistą i uznanie otoczenia.
Rgs 8, 2021 | Be kategorijos
Z radością informujemy, że uczennice Szkoły Podstawowej im. Andrzeja Stelmachowskiego w Starych Trokach SABINA LAVRUKAITYTĖ i KLAUDIJA LAURUKAITYTĖ w dniach 16-22 sierpnia reprezentowały rejon trocki w finale XVIII Międzynarodowego Festiwalu Piosenki Dziecięcej „Skowroneczek 2021”.
Festiwal w Nowym Sączu (Polska) odbywał się kilkoma etapami. Dwa dni trwały przesłuchania w regulaminowych kategoriach. Każdy miał możliwość zaprezentowania swoich umiejętności wokalnych. Zaprezentowało się blisko stu uczestników z całej Polski, Litwy i Włoch.
Uczestnicy Festiwalu mieli również kilka wycieczek. Zwiedzili Zamek w Rytrze, źródełka św. Kingi w Głębokim, Plac św. Jana Pawła w Piwnicznej Zdroju, Stary Sącz, Wadowice i Kraków. W Starym Sączu wszyscy uczestnicy spotkali się podczas wieczornej mszy świętej w Klasztorze Sióstr Klarysek, a później na starosądeckich błoniach odbyło się spotkanie w Diecezjalnym Centrum Pielgrzymowania przy Ołtarzu Papieskim.
Niezwykle ważnym aspektem takich spotkań jest integracja dzieci i młodzieży z różnych środowisk. Podczas pobytu w Nowym Sączu dziewczynki zapoznały się z uczestnikami z Włoch i Polski. Przed wielkim finałem uczestnicy festiwalu koncertowali w Krynicy-Zdroju.
Ostatni dzień Festiwalu „Skowroneczek 2021” rozpoczął się od uroczystego spotkania z władzami miasta w sądeckim Ratuszu. Potem wszyscy uczestnicy i goście wspólnie się modlili podczas mszy świętej w Bazylice św. Małgorzaty w Nowym Sączu.
Cały pobyt był bardzo aktywny i udany. Festiwalowi towarzyszyła wyjątkowa i niepowtarzalna atmosfera, a radość, zabawa i uśmiech dzieci świadczyły o wielkim sukcesie tego konkursu.
Bardzo się cieszymy, że podczas koncertu finałowego Rada Rodziców Pałacu Młodzieży w Nowym Sączu przyznała nagrodę specjalną SABINIE LAVRUKAITYTĖ. Gratulujemy!
Dzieci uczestniczyły w festiwalu na zaproszenie Prezydenta Nowego Sącza Ludomira Handzla, gdyż Troki od lat są miastem partnerskim. Serdecznie dziękujemy Pani mer Marii Pucz, Samorządowi rejonu trockiego za umożliwienie wyjazdu do Polski, za możliwość dostojnie reprezentować nasz rejon w finale XVIII Międzynarodowego Festiwalu Piosenki Dziecięcej „Skowroneczek 2021”. Dziękujemy również Pani Lilii Kieras, która przyszykowała dziewczynek do konkursu. Kontakt z muzyką rozwija bowiem aktywną i twórczą wyobraźnię, umiejętności dzieci, wzbogaca doświadczenia muzyczne.
ELWIRA LAVRUKAITIENĖ,
wicedyrektor szkoły
Lie 12, 2021 | Be kategorijos
Pandemija ir karantinas buvo nemažas iššūkis visai švietimo sistemai ir asmeniškai kiekvienam iš mūsų. Reikėjo iš esmės keisti mokymo procesą. Tai buvo gana sudėtingas laikotarpis. Mes, mokytojai ir mokiniai, išgyvenome didžiausią švietimo eksperimentą žmonijos istorijoje. Mokykla, klasė persikėlė į kiekvieno namus. Daugelio mokinių, mokytojų virtuvės ar svetainės stalai tapo mokymo ir mokymosi centrais. Ilgą laiką tradicinį mokymą buvo pakeitęs nuotolinis mokymas.
Tiek mūsų mokyklos mokytojai, tiek mokiniai per tą ilgą laikotarpį labiausiai pasiilgo gyvo kontakto, suprantama, kad virtualybė nepakeis gyvo mokinio – mokytojo santykio. Dažnas mokytojas pastebėjo mokyklinio šurmulio trūkumą. Kai pamokos vykdavo klasėje, norėdavosi, kad mokiniai dirbtų susikaupę, be pašalinių pašnekesių ar komentarų. Nors esame optimistai ir visus iššūkius pasitikome drąsiai, vis tik buvo nuogąstavimų, kaip tai pavyks įgyvendinti. Nuotolinis mokymas privertė dar kruopščiau pasiruošti kiekvienai pamokai, atnaujinti mokymo(si) medžiagą, suteikti grįžtamąjį ryšį kiekvienam besimokančiajam, reflektuoti savo veiklą. Buvome pasiruošę ir išmokę naudotis ,,Microsoft Teams” aplinka, tad prasidėjus antrajai karantino bangai iš karto galėjome imtis konkrečių veikmų. Laukdami nuotolinių pamokų išties nerimavome, kaip seksis, tačiau tik pradėję dirbti supratome, jog nerimauti tikrai nebuvo ko. Toks mokymasis mokiniams buvo visiškai nauja patirtis, tad labai svarbus buvo palaikymas, paskatinimas. Pamokas pagyvinome naudodami pateiktis, filmuotą medžiagą, garsinius įrašus ir pan. Darbo su mokiniais metodų įvairovė suteikė laisvę mokinių mintims, veiksmams, provokavo įvairius, individualius atsakymus, mokė gerbti kitų idėjas, skatino savarankišką požiūrį.
Karantino laikotarpiu didžiausia vertybė buvo ne nuotolinio mokymo aplinka, bet žmonės – mokytojai ir mokiniai, jų noras tobulėti, mokytis, patarti vieni kitiems, bandyti, eiti pirmyn, nuoširdi pagalba. Mes buvome mokomi, kad svarbiausia mokytojo paskirtis – atskleisti žmogaus prigimtyje glūdintį kūrybinį nusiteikimą. Karantinas nesustabdė ir neapribojo mūsų noro tobulėti dalykine ir metodine prasme, kelti tikslus ir siekti pergalių. Mes, mokytojai, dalyvavome įvairiose seminaruose, webinaruose, mokymuose, projektinėse veiklose, dalį pamokų vedėme netradicinėse aplinkose. Mus mielai priėmė muziejai, mūsų vizitais džiaugėsi rašytojai ir iš televizijos ekranų mums pažįstami žmonės, kurie noriai dalijosi savo gyvenimiška patirtimi, praversiančia mokiniams renkantis ateities profesiją. Tradiciniai renginiai persikėlė į internetinę erdvę – mes jiems ruošėmės itin kruopščiai ir apgalvotai. Džiugu, kad mokiniai, mūsų paskatinti, dalyvavo įvairiuose rajoniniuose, respublikiniuose ir net tarptautiniuose kūrybinių darbų, nuotraukų, piešinių, meninio skaitymo konkursuose, olimpiadose. Gražų laimėjimų kraitį mums sukrovė karantinas. Itin malonu buvo gauti padėkas, kuriose įrašyta, kad mūsų mokiniai tapo rajoninio, respublikinio konkurso I, II ar III vietos laimėtojai ar laureatai, atplėšti siuntinį, kuriame supakuotas bronzos medalis už laimėjimą Tarptautiniame konkurse arba rasti sąskaitą papildžiusį piniginį prizą. Taigi galima teigti, kad pandeminė situacija mus, mokytojus ir mokinius, „išlukšteno” ir daug ko išmokė, visi atradome savo ,,super galių”. Juk gyvenimo išbandymuose slypi neišsemiamos galimybės.
Mokykla, be jokios abejonės, labai svarbi socialiniu požiūriu, todėl mokiniams buvo sunku kiekvieną dieną nematyti savo draugų gyvai. Tad teko padėti prisitaikyti jiems prie šios naujos realybės. Be galo buvo svarbu su kiekvienu palaikyti ir individualų ryšį. Išnaudodami ,,Microsoft Teams” galimybes naudojame atskirus pokalbius, kuriuose mokiniai galėjo saugiai užduoti rūpimus klausimus ir gauti reikalingą papildomą pagalbą. Kelios mūsų mokyklos mokytojos dalyvavo respublikiniame projekte „Kūrybingumo mokykla”, todėl, pasisėmusios patirties iš lektorių, kiekvieną mokymo savaitę pradėdavo gražia sentencija ar kokia nors mintimi, kuri pakylėtų darbui ir padėtų mažiau galvoti apie siaučiantį virusą. „Švietimas turi mokyti mokytis, o ne tiesiog mokyti“ – pandeminėje situacijoje vyko šio posakio realizacija. Būtina išskirti vienintelį šio mokymo(si) privalumą – tai jo lankstumas, kadangi besimokančiųjų neriboja nei laikas, nei vieta, galima optimizuoti įvairius resursus ir išteklius, taip atkreipiamas dėmesys ne į mokymą, o į mokymąsi bei į galimybę besimokantiesiems savarankiškai bendradarbiauti. Žinoma, technologijos negalėjo visiškai pakeisti žmogiškojo bendravimo, mokiniams ir mokytojams trūko gyvų emocijų, tačiau tenka pripažinti, kad nuotolinis mokymas(is) suteikė galimybių dar geriau pažinti save ir mokinius.
Išgyvenome sunkų ir neįprastą laikotarpį. Labai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų išsaugojome pusiausvyrą ir savitvardą. Džiugu, kad mokiniai, tėvai ir mokytojai buvo be galo supratingi, kantrūs, tolerantiški. Sėkmingas gyvenimo pokyčių priėmimas mums visiems buvo naudingas – juk nežinome, kas laukia ateityje. Visi drauge įveikėme sunkumus, su kuriais teko susidurti. Užsigrūdinome. Jau šiandien esame pasirengę priimti dar didesnius iššūkius.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Bir 30, 2021 | Be kategorijos
Stovykla vaikams yra didelis džiaugsmas, kurį jie dažniausiai patiria atėjus vasarai. Stovykla – tai naujų įgūdžių ir naujo pasaulio pažinimo mokykla. O kas, jeigu ji organizuojama mokykloje, o vadovai – vaikui pažįstami mokytojai? Pasirodo, jog gauname puikų rezultatą, kuriuo džiaugiasi mūsų mokyklos pedagogai, dirbę vaikų socializacijos stovykloje ,,Vabaliukai“. 1-4 klasių mokiniams šiemet veiklas organizavo puiki mokytojų komanda: Lucija Kašėtienė, Violeta Naumovič, Magdalena Klepka, Lilija Kieras, Jūratė Repčikienė, Marekas Pavlovskis, Vida Kasperavičiūtė, Irena Orlova, Galina Grinevič, Renata Matickienė. Taigi apie viską išsamiau.
Birželio 21 diena. Šią dieną vyko iškilmingas stovyklos atidarymas, kuriame žodį tarė pradinio ugdymo mokytoja ir projekto koordinatorė Lucija Kašėtienė, kuri supažindino su stovyklos tvarka bei veiklos planu. Tą pačią dieną stovyklautojai, linksmi ir geros nuotaikos, lydimi mokytojų Jūratės Repčikienės ir Renatos Matickienės, patraukė į Trakus, kurie nuo seno garsėja kaip nuostabaus grožio gamtos kampelis, išsiskiriantis savo unikaliu gamtovaizdžiu, salos pilimi, poeto Maironio apdainuota eilėraštyje „Trakų pilis“, bei tvyrančia romantika ir ramybe. Vaikai keliavo labai smagiai, paežere, pozuodami nuotraukoms, žvalgydamiesi aplink, stebėdami laivus, skrodžiančius ežero vandenis. Keliautojus pasitiko ramus Galvės ežeras, kuriame plaukiojo antys ir ilgakaklės gulbės. Eidami pilies link, mažieji keliautojai grožėjosi vasariškai skaidriu ežero vandeniu. Besišnekučiuodami ir vaikščiodami Galvės ežero pakrante, jie pasiekė Trakų pilį. Akį lepino ramus pilies didingumas ir subtilus grožis. Istoriją liudijanti pilis ne vieną paskatino pasvajoti ir bent trumpam nusikelti bei pagyventi kunigaikščių laikais. Susėdę pilies papėdėje, vaikai draugiškai pasistiprino į kelionę įsidėtais užkandžiais, suvalgė po porciją ledų. Nors norėjosi dar būti ir būti, domėtis ir grožėtis gamta, tačiau artėjo pietų metas. Grįžo stovyklautojai į mokyklą pilni įspūdžių, linksmi ir laimingi!
Birželio 22 diena. Spalvų pasaulyje vaikai gyvena labai seniai – nuo pat vaikystės. Kiek save pamena, pagrindinė žaidimų forma buvo piešti, lipdyti, klijuoti, grožėtis ir tyrinėti. Kūrybinė veikla „Spalvų pasaulyje“, kurią organizavo mokytoja Violeta Naumovič, buvo susijusi su spalvų tyrinėjimu ir jų žaismu, kūrybinio džiaugsmo potyriu. Stovyklautojai, pasitelkę vaizduotę, piešė vasariškos gamtos peizažą. Jaunųjų dailininkų kūrybos darbų temos buvo labai įvairios. Kiek autorių – tiek skirtingų idėjų ir kūrinių! Buvo smagu žiūrėti į pozityviai nusiteikusius mokinius, kurie nuoširdžiai ir su užsidegimu buvo aktyviai įsitraukę į kūrybinį procesą. Pabaigtus darbus mokiniai eksponavo čia pat, laikinoje galerijoje, sporto salėje. Niekam ne paslaptis, kad perskaityta vaikiška knyga neretai nuveda tolyn: norisi pažaisti perskaitytą istoriją ar ją suvaidinti. Šiandien vykusio užsiėmimo „Pasakiškas vaško teatras” metu vaikams buvo pasekta pamokanti pasaka apie gyvūnus. Išklausę ją stovyklautojai ėmėsi darbo: iš vaško plokštelių pasigamino pasakos personažus. Dirbdami su natūraliu, kvapniu vašku vaikai lavino ne tik pirštų miklumą ir smulkiąją motoriką, bet ir kūrybingumą. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę pristatyti dviejų ožiukų, pagamintų iš vaško, istoriją. Per pertrauką tarp edukacinių dalių muzikos mokytoja Lilija Kieras vaikus mokė įvairių linksmų šokių. Dalyvaudami linksmojoje stovyklos veikloje vaikai įrodė, kad jie yra pasiilgę vieni kitų, judesio ir geros bei smagios muzikos.
Birželio 23 diena. Ak ir graži ta mūsų Tėvynė vasaros metu! Pasipuošusi dailia žalia skraiste, susijuosusi vingiuotu Neries kaspinu. Kviečianti kiekvieną pasigėrėti ja, pailsėti gamtos prieglobstyje, pažinti iš arti. Vien pagalvojus mintys iškart nuskrieja į nuostabiai vaizdingą, penkių piliakalnių vietovę netoli Vilniaus, šalia Neries vingių. Birželio 23 dieną, lydimi mokytojų Lucijos Kašėtienės ir Galinos Grinevič, stovyklautojai svečiavosi Kernavėje, kur aplankė nuostabius piliakalnius, muziejų. Kelionė buvo pradėta apžvalgos aikštelėje. Nuo aukšto skardžio vaikai žvelgė į nuostabų gamtos paveikslą – vingiuojančią Nerį ir miškų plotus, bekraštę dangaus erdvę. Didžiausią įspūdį mokiniams paliko piliakalniai, nes buvo nuostabus oras, pro piliakalnių viršūnes skaisčiai švietė saulė, o besisklaidantis rūkas suteikė paslaptingumo. Visi liko apžavėti šio stebuklingo reginio grožiu, tad dar neįkopę į pirmąjį piliakalnį, mokinukai džiaugėsi, kad tai pati šauniausia ekskursija. Vaikai taip pat dalyvavo ir edukacinėje programoje „Archeologija – viduramžių miestas”. Jie sužinojo, kaip buvo ieškomas ir kaip atrastas viduramžių Kernavės miestas. Stovyklautojai matė viduramžių Kernavės miesto vietą ir greta atkurtus viduramžių miesto namus, dirbtuves, kiemus; lankėsi miestiečių sodybose, susipažino su jų kasdieniu gyvenimu, amatais; kopė į piliakalnius, apžiūrėjo muziejaus eksponatus. Laikas prabėgo akimirksniu. Namo vaikai grįžo kupini įspūdžių, patenkinti.
Birželio 25 diena. Fizinis aktyvumas itin svarbus žmogaus gyvenime, todėl sudarant stovyklos veiklų planą tradiciškai jame „gimė” sporto renginys „Sportuoti visada sveika“, kurį organizavo mokytojai Marekas Pavlovskis ir Irena Orlova. Mokiniai noriai dalyvavo įvairiose linksmose estafetėse bei sporto rungtyse. Lydimi plojimų, skandavimo ir smagaus juoko, sporto renginio dalyviai poroje nešė kojomis suspaustą gimnastikos lazdą, lindo per lankus, perdavinėjo kamuolį. Daug teigiamų emocijų stovyklautojams kilo drauge su mokytoja Irena Orlova smagiai žaidžiant salės ledo ritulį. Po trumpos atokvėpio valandėlės visi išskubėjo į lauką, kur prasidėjo aktyvus sportas gryname ore. Vyko vaikų pamėgtas žaidimas „Kvadratas“. Oras tą dieną buvo fantastiškas, taigi nuotaika puiki! Pralaimėjusieji nenuliūdo, nes žinojo, jog svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti! Sporto renginys baigėsi. Visi buvo patenkinti. Ši diena vaikams buvo linksma, judri, sportiška, informatyvi, įkvepianti gyventi sveikiau, judėti, dažniau būti lauke. Taigi drąsiai galima teigti, kad stovyklautojai puikiai įvykdė renginio misiją ir įrodė, kad sportas iš tiesų yra naudingas mūsų sveikatai.
Birželio 28 diena. Gamta – nepakartojama erdvė mokymuisi. Čia natūralios priemonės, tikri, neišgalvoti pavyzdžiai, vis kitas priežasties ir pasekmės kontekstas. Mokytojos Vida Kasperavičiūtė ir Magdalena Klepka šiandien pakvietė stovyklautojus kitaip žvilgtelėti į gamtą. Kitaip – tai ne tik žiūrėti ir klausytis, bet ir liesti, uostyti, ragauti – taip pažinti gamtą. Vaikščiodami Senųjų Trakų pievomis stovyklautojai, mokytojų padedami, gamtoje mokėsi pažinti valgomus, vaistinius ir nuodingus augalus. Mokiniai rinko gėles, vaistažoles, vėliau apie jas ieškojo informacijos internete, enciklopedijose ir kituose informaciniuose šaltiniuose. Stovyklautojai mokėsi atpažinti vaistažoles, sužinojo, kokias ligas jos gydo, kokių žolelių verta turėti savo namuose. Pagrindinis šios dienos veiklos tikslas buvo teorinių ir praktinių žinių derinimas, herbariumų kūrimas, kūrybiškumo ugdymas. Mini herbariumai traukė akį savo estetiškumu ir gražiu apipavidalinimu. Mokyklos sporto salėje tvyrojo įvairių vaistažolių aromatas, kutenantis nosis. Beje, mūsų šalyje vaistažolių apstu. Kartais nė į galvą neateitų mintis, kad kai kurie sudžiovinti augalai gali tapti vaistu nuo visų ligų. Tai yra tikra tiesa. Pasaulyje egzistuoja net 13 000 vaistažolių rūšių. Ir visa tai stovyklautojai sužinojo „žaliojoje pamokoje”. Po puikiai gamtoje praleisto pusdienio įvyko ir stovyklos uždarymas.
Apibendrinę penkių dienų veiklas, vaikai dalijosi įspūdžiais ir teigė, kad smagiai stovykloje praleistas laikas dar ilgai neišblės iš jų atminties. Mokiniai patyrė daug teigiamų emocijų, įdomiai praleido laiką. Už suteiktą finansinę paramą esame dėkingi Trakų rajono savivaldybei, už kiekvieną dieną, tapusią mažyte švente – stovykloje nuoširdžiai bei kūrybingai dirbusiems mokytojams, dovanojusiems vaikams poilsį, pažinimą ir žinias. Ne viena sustabdyta akimirka išliko ne tik nuotraukose, bet ir kiekvieno stovyklos dalyvio atmintyje bei širdyje. Taip šauniai buvo vykdomos visos veiklos, kad, pasak stovyklautojų, penkios dienos prabėgo tarsi viena akimirka.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja