ŻYCZENIA Z POLSKI
PODRÓŻ DO DRUSKIENIK
30 listopada uczniowie klas 7-10 Szkoły Podstawowej im. Andrzeja Stelmachowskiego w Starych Trokach udali się w podróż edukacyjną „Szlakiem Marszałka Józefa Piłsudskiego”, by zwiedzić kilka muzeum w mieście Druskieniki. Wyjazd jest częścią projektu „Realizacja zajęć i wyjazdów edukacyjnych”, finansowanego przez Instytut Rozwoju Języka polskiego im. Św. Maksymiliana Marii Kolbego w ramach konkursu „Wspieranie edukacji polonijnej i polskiej poza granicami Polski 2023”.
W Druskienikach spotkaliśmy się z Teresą Igumnową, prezesem oddziału ZPL. Pani Teresa podkreśliła, że w okresie międzywojennym położone nad Niemnem Druskieniki były miejscem, dokąd się zjeżdżała śmietanka towarzyska. Bywali tu Józef Ignacy Kraszewski, Stanisław Moniuszko, Juliusz Osterwa, Hanka Ordonówna. Miał tu swój dworek, tak zwaną „Pogankę”, Józef Piłsudski. Po II wojnie światowej wielu Polaków w ramach repatriacji wyjechało z uzdrowiska. Polskość tu się odrodziła dopiero w 1992 r., kiedy Paulina Lipowicz założyła oddział ZPL w Druskienikach. W lutym 1996 r. dzięki finansowej pomocy Senatu RP i Wspólnoty Polskiej został nabyty dom z działką, przydzielono pieniądze na jego remont. Do dziś Dom Polski służy jako siedziba oddziału ZPL. W Domu Polskim jest dosyć duża biblioteka. Są w niej podręczniki, literatura piękna, czasopisma. Spotkanie było ciepłe, ciekawe i pożyteczne.
Druskieniki były ulubionym miejscem odpoczynku i leczenia zdrojowego Marszałka Józefa Piłsudskiego, który pierwszy raz spędził urlop w uzdrowisku w czerwcu 1924 r. Mieszkał przy ul. Jasnej, następnie w domku „Na Pogance” nad Niemnem. Niestety, dom „Na Pogance” rozebrano w 1964 roku, ale nieopodal zachowały się miejsca, gdzie Józef Piłsudski lubił odpoczywać. Józef Piłsudski uwielbiał w Druskienikach odpoczywać i zażywać solankowo-bromowych kąpieli. Lubił też spacerować brzegami rzeki Ratniczanki wpadającej do Niemna, siadać na ławce w parku, podziwiać Niemen. Siadał pod dębem nieopodal ujścia Ratniczanki do Niemna. Niestety dzisiaj ten dąb nie jest w najlepszym stanie. Józef Piłsudski pisał: „Druskieniki były niespodzianką myśli Stwórcy w odpoczynku, gdy ten się uśmiechnął”.
Podczas zwiedzania otworzyliśmy drzwi w tajemniczy świat kompozytora, literata i artysty M. K. Cziurlionisa. M. K. Cziurlionis to jeden z najbardziej wyjątkowych twórców, który wywarł wpływ na kulturze zarówno Litwy, jak i całego świata. Podczas tej podróży zwiedziliśmy miejsce urodzenia słynnego artysty. W Druskienikach zwiedziliśmy muzeum pamięci, które powstało w dawnym domu rodziny Cziurlionisa, zobaczyliśmy miasto ozdobione replikami jego obrazów i rzeźb stworzonych na podstawie dzieł M. K. Cziurlionisa.
Uczniowie byli zadowoleni wycieczką do muzeum Druskienik. Muzeum miasta Druskieniki mieści się w imponującej neoklasycystycznej willi „Linksma”. Dzisiaj w muzeum miejskim prezentowana jest jedyna spójna ekspozycja, poświęcona historii Druskienik. Można na niej zobaczyć kolekcję starych kart pocztowych z widokami starych Druskienik, publikacji o kurorcie z czasów carskich i polskich. Zbiór zdjęć Juozasa Kubiliusa, kolekcję zdjęć Bronisława Piłsudskiego z tysiąc osiemset dziewięćdziesiąt ósmego – tysiąc dziewięćset piątego roku oraz kolekcję zbiorów sztuki. W muzeum jest również antykwaryczne przedmioty domowe, oznaczone sygnaturą Druskienik, zbiór albumów fotograficznych dokumentujących życie instytucji miejskich w okresie radzieckim, a także wybór pijałek wód mineralnych oraz folderów druskiennickich sanatoriów i centrum SPA.
Różnych rodzajów wyjazdy i podróże kształcą. Wyjazd do Druskienik dostarczył nam wielu niezapomnianych wrażeń. Wszyscy wrócili nie tylko zadowoleni, ale i wzbogaceni nowymi wiadomościami poznawczymi, a niektórzy nawet próbowali snuć plany, aby znowu powrócić do Druskienik.
Daiva Daukševičienė
nauczycielka języka ltewskiego
Szkoły Podstawowej im. Andrzeja Stelmachowskiego
w Starych Trokach
ŠIAURĖS ŠALIŲ LITERATŪROS SAVAITĖS STARTAS
Lapkričio 13-17 dienomis, tamsiausiu metų laiku, vykdomas tarptautinis projektas „Šiaurės šalių literatūros savaitė“, kurios tema „Kalėdos Šiaurėje”.
Jau ne vieneri metai, kai mūsų mokyklos mokiniai domisi Šiaurės šalimis, jų literatūra ir dalyvauja garsiniuose skaitymuose. Į šių metų projekto veiklas įsitraukė 6-7 klasių mokiniai, kurie buvo pakviesti į Senųjų Trakų biblioteką. Visada labai džiaugiamės bendradarbiavimu su vyr. bibliotekininke Agnieška Usciliene, kuri pasiūlo mums įdomių literatūrinių veiklų, kurias paįvairina ir naudingomis edukacinėmis programomis.
Šį pirmadienį lankydamiesi bibliotekoje skaitėme A. Lindgren kūrinio „Emilis iš Lionebergos” ištraukas. Šiemet sukanka net 60 metų, kai šis berniukas linksmina savo gerbėjus įvairiausiose pasaulio šalyse. Astridos Lindgren sukurtas Emilio pasaulis yra tapęs Šiaurės šalių kultūros paveldo dalimi.
Šį kartą turėjome dar ir įdomią edukaciją „Kabantys sodai”, kurią vedė Trakų tradicinių amatų centro edukatorė Alma Kasperavičienė. Sužinojome šių neįprastų sodų atsiradimo istoriją, jų vėrimo iš šiaudelių eigą ir ėmėmės darbo, kuris reikalavo kruopštumo, atidumo, kantrybės ir kitų savybių. Po ilgų pastangų gimė Kalėdiniai žaisliukai.
Kitą dieną, pamokos metu, mokiniai teigė, kad Šiaurės šalių bibliotekų savaitė – naudinga skaitymą skatinanti iniciatyva, ir pritatė, kad visai smagu būtų, jeigu šiaurietiškos tradicijos skaityti grožinės literatūros kūrinius tamsiais rudens vakarais prigytų ir mūsų visų šeimose.
Rajoninis jaunųjų poezijos vertėjų konkursas „Atverkite širdis poezijai‟
„Vertimas – tai ne kopijavimas, o kūrybos aktas“ – José Ortega y Gasset.
Visą spalio mėnesį Trakų r. tautinių mažumų mokyklų 8-10 klasių mokiniai „matavosi‟ vertėjo profesiją. Bendradarbiaudami su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais mokiniai rinkosi lenkų poetės, Nobelio premijos laureatės Vislavos Šimborskos eilėraščius. Šios įžymios poetės kūryba buvo pasitinkta neatsitiktinai – šiemet švenčiamos jos 100-osios gimimo metinės. Proga išties ypatinga, verta dėmesio.
Jaunųjų poezijos vertėjų konkurse „Atverkite širdis poezijai‟ dalyvavo visų tautinių mažumų mokyklų ugdytiniai: Trakų gimnazijos, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos, Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos. Gavome 20 darbų (3 berniukų ir 17 mergaičių). Aktyviausi buvo rajono aštuntokai, vidutiniškai aktyvūs – devintokai, dešimtokai pateikė 3 darbus. Taigi pagrindinė kova dėl laimėtojų titulo užvirė tarp 8-9 klasių mokinių. Mokinių darbai buvo vertinami atsižvelgiant į šiuos kriterijus: pagrindinės teksto minties suvokimas, kalbos vaizdingumas, išversto teksto sakinių taisyklingumas, vertimo sprendimų kūrybiškumas, teksto apimtis. Vertinimo komisijos pirmininkė pradinio ugdymo mokytoja Eleonora Pavlovska, (Trakų r. literatų brolijos „Aukuras‟ narė) su poezija bičiuliaujasi nuo pradinių klasių, tad jos širdis labiausiai jautė tuos ypatingiausius vertimus, tad darbai buvo įvertinti profesionaliai.
Lapkričio 10 d. mūsų mokykloje vykusių Lenkijos nepriklausomybės dienos iškilmių proga buvo pagerbti ir apdovanoti rajoninio jaunųjų poezijos vertėjų konkurso laimėtojai. I-osios vietos diplomu džiaugiasi Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos 10 klasės mokinė Ana Baranovska (mokyt. Daiva Daukševičienė), II-osios vietos – Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos II G 8 klasės mokinė Eliza Krasovska (mokyt. Karolina Mackevič) ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinė Gabriela Klebeko (mokyt. Daiva Daukševičienė), III-iosios vietos – Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinys Sebastjan Balkevič (mokyt. Daiva Daukševičienė), Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos 8 klasės mokinės Armina Volodkovič ir Gitana Ramaneckaitė. Vertėjų konkurso diplomantams taip pat buvo įteikti 30, 50 ir 70 eurų vertės prekybos ir pramogų centro „Akropolis‟ dovanų kuponai, kuriuos jie galės „paversti‟ savo mėgiama pramoga. Už gerus poezijos vertimo darbus buvo paskatintos šios mokinės: Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos 8 kl. mok. Greta Suchockaja ir 9 kl. mok. Dominika Tomaševič, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos 8 kl. mokinės Gabija Sidaravičiūtė. Mokinėms buvo įteiktos padėkos ir grožinės literatūros knygos. Mokyklos direktoriaus Romualdo Gžybovskio padėkomis buvo apdovanoti Trakų r. tautinių mažumų mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, o visi kiti šio konkurso dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais.
Dėkoju visiems Trakų r. tautinių mažumų mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams už savo ugdytinių paskatinimą dalyvauti rajoniniame jaunųjų poezijos vertėjų konkurse. Visada nepaprastai džiaugiamės gauta parama. Dėkojame žemės ūkio bendrovės savininkui Vladyslavui Kravčun, Trakų r. savivaldybės administracijai, kad patvirtino mūsų jaunimo iniciatyvų paraišką ir skyrė šimtaptocentinį finansavimą.
Daiva Daukševičienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja,
rajoninio jaunųjų poezijos vertėjų konkurso organizatorė
RESPUBLIKINĖS KONFERENCIJOS DALYVĖS
Spalio 25 d. mūsų mokyklos 10 klasės mokinės Ana Baranovska ir Alicija Baranovska dalyvavo respublikinėje mokinių tiriamųjų ir kūrybinių darbų lietuvių kalbos ir literatūros konferencijoje „Knyga – būdas pažinti save‟. Konferenciją organizavo Vilniaus „Laisvės‟ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos.
Mokiniai buvo kviečiami pasidalyti savo mintimis apie perskaitytas knygas, jų poveikį, naudą. Konferencija vyko nuotoliniu būdu, todėl atvėrė galimybes dalyvauti įvairių Lietuvos miestų jauniesiems knygų mylėtojams. Mūsų mokyklos dešimtokės skaitė pranešimus: Ana Baranovska – „Knygos galia jauno žmogaus gyvenime‟, Alicija Baranovska – „Kaip išsiugdyti įprotį skaityti?‟. Kadangi pačios mergaitės su knygomis turi ypatingą ir ilgalaikį ryšį, todėl savo patirtimi pasidalijo su kitais Lietuvos mokiniais. Ana kalbėjo apie knygų įtaką jos gyvenimui, o Alicija pasidalijo visuotiniai žinomais ir savo asmeniniais skaitymo receptais.
Įvadinėje konferencijos dalyje kalbėjo „Laisvės‟ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai Marius ir Laura. Jie džiaugėsi tokia konferencijos dalyvių iš įvairių Lietuvos kampelių gausa. Sveikinimo žodį tarė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Monika Zorytė. Į konferenciją iš Nyderlandų atvyko rašytoja Rasa Sagė. Ji pasidalijo savo patirtimi, kaip knygos atrakino jai duris į pasaulį. Rašytoja pravėrė savo kūrybinės virtuvės duris – pristatė savo kūrybinius potyrius, sėkmes ir nesėkmes, rekomendavo 3 knygas, kurios paaugliams gali palikti neišdildomą įspūdį. Dominykas Matulionis, būsimasis aktorius, Linas Daugėla, 4 kurso lietuvių filologijos studentas, atskleidė šiuolaikinių paauglių neskaitymo problemą, paskaitė ištraukų iš savo kūrybos.
Renginiu buvo siekiama atskleisti kalbos, kultūros ir skaitymo svarbą asmenybei bei dalytis patirtimi, ugdyti mokinių poreikį ir gebėjimus skaitant tyrinėti, dalytis atrastomis vertybėmis, idėjomis ir visuomenei aktualiomis temomis, reflektuoti. Dalyvaudamos konferencijoje mokinės patobulino viešojo kalbėjimo įgūdžius, jos dalyvavo diskusijoje su kitais Lietuvos mokiniais ir buvo apdovanotos padėkomis.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja