„Žiemos džiaugsmai”

„Žiemos džiaugsmai”

Mūsų mokyklos mokinė Ingrida Suchockaja, paskatinta mokyklos logopedės Renatos Matickienės, dalyvavo meniniame – kūrybiniame nuotraukų koliažų konkurse „Žiemos džiaugsmai”. Pasigrožėkime jos sukurtu nuotraukų koliažu.

KELIONĖ PO LIETUVOS ETNOGRAFINIUS REGIONUS

KELIONĖ PO LIETUVOS ETNOGRAFINIUS REGIONUS

Prasidėjus kovui, 5-9 klasių mokiniai dalyvavo integruotose veiklose, skirtose lietuvių kalbos dienoms įprasminti. Šiemet pasirinkome pažintį su Lietuvos etnografiniais regionais. Netradicinių pamokų pradžioje kartu su mokiniais buvo aptartas pamokos uždavinys, darbo formos, lūkesčiai. Tuomet pradėjome kelionę po Lietuvos etnografinius regionus. Keliaudami po Lietuvą ugdytiniai kūrė savo žemėlapius, kuriuose pasižymėjo, kas būdinga kiekvienam regionui.

Kelionės pradžioje su mokiniais prisiminėme, į kokius penkis etnografinius regionus yra suskirstyta Lietuva, radome juos spalvingame žemėlapyje, išsiaiškinome, kad kiekvienas regionas turi savo herbą, gyventojai kalba to regiono tarme, vilki tautinius drabužius, šoka būdingus šokius, saugo papročius ir tradicijas. Mokiniai buvo supažindinti su tarmės sąvoka, jie sužinojo, kad įvairiose Lietuvos vietose iki šių dienų kalbama skirtingomis tarmėmis, tačiau šalia tarmių yra ir bendra visiems lietuviams bendrinė kalba, kuri susiformavo XIX a. pabaigoje vakarų aukštaičių kauniškių tarmės pagrindu. Į pagalbą pasitelkėme išsamią pateiktį, kuri mums labai pasitarnavo visos kelionės metu.

Aptarus, kokie yra Lietuvos etnografiniai regionai, kas yra tarmė, kelionė tęsėsi po atskirus regionus, apžvelgiant kiekvienam iš jų būdingus, išskirtinius bruožus. Pirmiausia mokiniai apsilankė Aukštaitijoje, tuomet nukeliavo į Žemaitiją, iš ten persikėlė į Dzūkiją, iš Dzūkijos į Suvalkiją ir galiausiai nukeliavo susipažinti su Mažąja Lietuva. Vieni kitiems pristatėme kiekvieno regiono sostinę, lankytinas vietas, savitumą, tarmių išskirtinumą. Pasitelkę į pagalbą informacines technologijas aptarėme kiekvieno regiono tautinius kostiumus, išsiaiškinome, kad skiriasi jų spalvos, ornamentika, audiniai, nes kiekvienas regionas audė ir siuvosi savaip, laikydamiesi prosenelių tradicijų. Mokiniai buvo supažindinti ir su kiekvienam regionui būdinga choreografija, populiariausiais šokiais, žaidimais. Apkeliavę visus Lietuvos etnografinius regionus, ugdytiniai atliko kryžiažodžius, dalyvavo viktorinoje, kurioje pasitikrino įgytas žinias. O kad įspūdžiai išliktų ilgam, apžvelgę kiekvieną regioną, viską žymėjomės, vėliau – apibendrinome žinias remdamiesi kiekvieno regiono panašumais ir skirtumais.

Mokiniams patiko integruota veikla. Ji buvo įvairi ir naudinga, suteikė daug teigiamų emocijų bei žinių apie Lietuvą, kiekvieno etnografinio regiono savitumą. Netradicinės veiklos baigėsi ugdytinių išsakyta mintimi: „Žmonės visi skirtingi, bet juos jungia vienas žodis – Lietuva“. Netradicinės pamokos leido mokiniams ugdyti asmenines, socialines ir kultūrines kompetencijas.

Daiva Daukševičienė,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

 

ŠVENČIU LIETUVĄ

ŠVENČIU LIETUVĄ

Laikotarpis nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios – ypatingas. Šiemet švenčiamos 105-osios Lietuvos nepriklausomybės metinės, todėl džiaugiamės antrus metus galėdami savo kūryba pasveikinti Lietuvą.

Profesoriaus Liudo Mažylio kvietimu kartu su 700 mokinių iš Lietuvos, Italijos, Lenkijos, JAV dalyvavome eilėraščių ir esė konkurse „Švenčiu Lietuvą‟. Kiekvienais metais norinčių pasveikinti Lietuvą skaičius pastebimai didėja. Mūsų mokyklos 5-9 klasių mokiniai, naudodami haiku, akrostichą bei tradicinį būdą, kūrė eilėraščius. Visi, kas norėjo, išbandė savo jėgas. Vieniems sekėsi geriau, kitų pirmieji kūrybiniai bandymai buvo dar kuklūs. Kūrybiniame darbe privalėjo atsispindėti santykis su gimtine, tėviške, šalimi. Darbe mokiniai taip pat turėjo atskleisti savo žinias apie Lietuvos istoriją ir atsakyti į klausimą: „Ko mane išmokė Lietuva?“.

Europarlamentaras Liudas Mažylis kreipdamasis į konkurso dalyvius, jų mokytojus ir tėvelius, džiaugdamasis mokinių patriotiškumu, sakė: „Smagu buvo pasitikti 105-ąjį Lietuvos gimtadienį kartu su Jumis. Skaitydamas Jūsų kūrinius išgyvenau tikrą šventės džiaugsmą ir pasididžiavimą. Kokia kūrybinga ir mylinti savo šalį auga jaunoji karta.“

Liudo Mažylio sveikinimu gražios šventės proga ir padėkomis šiemet džiaugiasi 5 klasės mokinė MILANA PROKOPJEVA, 6 klasės mokinės ARNETA GUDALEVIČ ir DARIJA BESKARAVAJEVA.

 

KIERMASZ KAZIUKOWY NA RZECZ SCHRONISKA

KIERMASZ KAZIUKOWY NA RZECZ SCHRONISKA

W gronie chłopców i dziewczynek

Odwiedźmy dzisiaj rynek.

Każdy sobie coś wybierze,

Dziś świętego Kazimierza.

3 marca Komitet Uczniowski zorganizował w szkole Kiermasz Kaziukowy na rzecz Schroniska dla Bezdomnych Zwierząt w Wilnie „Lesė”.

Na kiermaszu można było kupić pączki, pierożki, ciasteczka, lizaki, wyroby wykonane rękoma uczniów i ich rodziców. Coś na każdy gust i na każdą kieszeń.

Jarmark w naszej szkole to już tradycja. Szykujemy się do niego zawczasu. W tym roku panowała tu szczególna atmosfera, ponieważ było sporo sprzedających i kupujących, a celem kiermaszu stało się pozyskanie środków na wsparcie zwierząt dotkniętych bezdomnością. Dzięki zaangażowaniu uczniów i rodziców udało się zebrać 62 Euro.

Dziękujemy Wszystkim za bezinteresowną pomoc i wielkie serce.

Organizatorzy:

Komitet Uczniowski

EDUKACJA WICIA PALM WIELKANOCNYCH

EDUKACJA WICIA PALM WIELKANOCNYCH

Od dawna Litwa słynie z tradycji robienia palm wielkanocnych. Jest to piękny, zachowany do dzisiaj, zwyczaj, który należy pielęgnować i przekazywać naszym dzieciom oraz wnukom.

27 lutego uczniowie 5-8 klas mieli edukację, podczas której zapoznali się ze sztuką robienia palm. Pani Leonarda opowiedziała dzieciom o dawnej pięknej tradycji wicia palm wielkanocnych, o ich symbolice, jak też o tym, z czego są wykonywane. Dzieci z ogromnym zaciekawieniem słuchały tego opowiadania, same wykonywały palmy, które zabrały do domu, by poświęcić je w Niedzielę Palmową.

Trakų amatų centro NVŠ būreliai