Kov 28, 2025 | Be kategorijos
Kovo 27 dieną Senųjų Trakų bibliotekoje vyko jaukus ir įdomus susitikimas su rašytoja Justyna Kaziukonyte, kuri pristatė savo knygą „Pagyvensim – pamatysim. Prietarų knyga“.
Knyga – unikalus prietarų rinkinys, kuriuos autorė nuo vaikystės girdėjo savo šeimoje ir iki šiol naudoja kasdieniame gyvenime. Susitikimo metu Justyna dalijosi asmeninėmis istorijomis apie rašymo procesą. Viešnia atskleidė, kad prietarai – tai ne tik keistos taisyklės ar baimės, bet ir mūsų protėvių bandymas paaiškinti pasaulį. Ji pabrėžė, kad ši knygelė yra skirta tam, kad prisimintume savo šaknis, papročius ir mažas kasdienybės magijas.
Nuostabą kėlė ta aplinkybė, kad jauna žavinga mergina ėmėsi atgaivinti būtent prietarus. Esame labiau įpratę, kad patarlės, priežodžiai ar prietarai labiau rūpi vyresniajai žmonių kartai, tačiau Justyna sulaužė visus stereotipus. Knygoje surinkti net 66 prietarai. O tai jau yra labai daug! Kiekvienas prietaras yra iliustruotas. Knygos viršelyje puikuojasi raudonos spalvos akis, kuri labai atkreipia į save dėmesį. Justyna negailėjo pagyrų savo draugui, kuris paskatino ją surinkti prietarus ir juos išleisti atskira knyga. Net kelis kartus bandėme pasiteirauti, ar susitikimo viešnia yra prietaringa. „Tikrai taip”, – patvirtino Justyna. Mergina prasitarė, kad jau dabar brandina antrosios prietarų knygos sumanymą. Ji ketina apsilankyti įvairiuose etnografiniuose regionuose, pakalbinti ten gyvenančius žmones ir ir užrašyti jų naudojamus prietarus. Įdomus sumanymas!
Susitikimo metu vyko diskusija apie mums žinomus prietarus ir vaikystės prisiminimus, susijusiais su jais. Atmosfera buvo šilta, kad atrodė, jog visi pasinėrė į stebuklingą pasaulį, kur dangus būdavo perskiriamas peiliu, kad neįsilytų, o druska – gyvenimo prieskoniai – saugojo nuo nelaimių.
Šis susitikimas ne tik įkvėpė gerbti praeitį, bet ir parodė, kaip senoviniai prietarai gali tapti mūsų kasdienybės dalimi, pripildydami ją simbolių ir prasmės. Kaip rašytoja sakė: „Netgi mažiausi dalykai slepia didžiausius stebuklus.“
Daiva Daukševičienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Vas 26, 2025 | Be kategorijos
Vasario 24 dieną mūsų mokyklos 7 ir 10 klasės mokiniai turėjo išskirtinę galimybę susitikti su jaunąja rašytoja Rusne Kulevičiūte, kuri mokosi Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos 12 klasėje. Šis susitikimas vyko jaukioje Senųjų Trakų bibliotekoje, o skirtas jis buvo paminėti Lietuvių kalbos dienas.
Rusnė Kulevičiūtė pristatė dar spaustuvės dažais kvepiančią savo pirmąją knyga „Stichijų paliesti“. O įdomiausia tai, kad pati rašytoja nieko nežinojo apie knygos išleidimą. Tai buvo dovana jai Rugsėjo 1-osios proga. Šia staigmena pasirūpino knygos autorės lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Literatų klubo „Strėva“ pirmininkė ir Rusnės močiutė. Aišku, būtina paminėti ir dar vieną šio slapto sandėrio dalyvę – Rusnės geriausią draugę Augustę, kuri iliustravo knygos viršelį.
Knyga jungia įvairius žanrus – prozą, pjesę ir eilėraščius, ir visi jie kalba apie keturias stichijas: žemę, orą, vandenį ir ugnį. Rusnė pasakojo, kaip jos kūryboje šios stichijos tampa simboliais, kurie atspindi gyvenimo ir kūrybos iššūkius. Kiekviena stichija, pasak Rusnės, turi savo unikalią reikšmę: žemė simbolizuoja tvirtą pagrindą, orą – mintis ir svajones, ugnis – aistrą ir kovą, vanduo – atsinaujinimą ir pokytį. Šiam susitikimui ypatingo žavesio suteikė muzikos intarpai, kuriuos atliko rašytojos draugė Augustė, kuri grojo Yamaha pianinu. Jos muzika puikiai papildė Rusnės iš knygos perskaitytas ištraukas – ją girdėdami jautėme tą pačią energiją, kurią Rusnė įpynė į savo tekstus.
Rašytoja Rusnė įkvėpė jaunimą savo pasakojimais apie kūrybos kelią, iššūkius ir džiaugsmus, kuriuos patyrė kurdama savo romaną „Stichijos nepaliesti“. Mergina dalijosi savo asmeninėmis patirtimis ir skatino mokinius drąsiai siekti savo svajonių, nebijoti kurti ir išreikšti save per rašymą. Knygos autorė atsakinėjo į įvairius klausimus, pradedant kūrybos procesu ir baigiant kasdienio gyvenimo iššūkiais. Rusnė pabrėžė, kad rašymas jai tapo ne tik saviraiškos būdu, bet ir terapija, padedančia įveikti įvairius iššūkius.
Šis susitikimas su Rusne Kulevičiūte buvo ne tik įsimintinas renginys, bet ir svarbi pamoka apie tai, kaip svarbu siekti savo svajonių ir kurti nepaisant jokių kliūčių. Susitikimas su Rusne buvo puikus priminimas, kad kūryba neturi amžiaus ribų, o talentas gali prasiskleisti bet kuriuo gyvenimo etapu.
Daiva Daukševičienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Lap 29, 2024 | Be kategorijos
Besibaigiančio rudens taku atkeliauja gruodis, o kartu su juo ir visiems mums svarbus susikaupimo ir rimties laikotarpis – Adventas.
Auštantis antradienio rytas, rudeniška gamta, nedrąsus saulės spindulys atlydėjo mūsų mokyklos vyresniųjų klasių mokinius į rytmetinį susitikimą su poete ir menininke Aldona Vaitkevičiūte. Dar iki susitikimo besilankydami bibliotekoje pastebėjome besipuikuojančius paveikslus, puošiančius sienas. Tai – mūsų viešnios darbai. Apgalvoti, išjausti, išmylėti, išleisti į platųjį pasaulį žmonėms akis paganyti.
Susitikimą pradėjome prasmingu įžanginiu pokalbiu apie artėjančias gražiausias metų šventes. Kalbėjome apie savo pomėgius. Neįtikėtina, kad jie susiję su net keliomis meno atšakomis: daile, muzika, šokiu! O sportas mums tarsi antroji religija. Menininkė stebėjosi mūsų šviesiu jaunimu, turinčiu tiek pomėgių. Po šilto pokalbio viešnia mums paskaitė savo kūrybos eilėraščių, turinčių gilią potekstę, sietiną su dvasinėmis vertybėmis. Juk jos labai svarbios šiuolaikiniame pasaulyje! Klausantis poetinio žodžio širdis užplūdo tokia ramuma, toks lengvumas, kad buvome pasirengę klausytis ir klausytis, akimis tyrinėdami bibliotekos erdvę puošiančius įvairia technika atliktus darbus. Iš tiesų, žodžiai ragino pamąstyti apie tai, ką nešame žmonėms, branginame ir vertiname, kas mums svarbiausia. Žodžiai sujaudino, nuramino ir paguodė. Matyt, tokia ir yra poezijos prasmė. O jos atėjimas – mįslingas ir paslaptingas. Kaip sakė poetė, galima rašyti protu arba siela. Jai tereikia užrašyti tai, kas ateina.
Iš menininkės sužinojome, kad ji – buvusi pedagogė, dirbusi ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, direktore. Tai štai kodėl mes jai buvome tokie nuoširdžiai įdomūs! Antrojoje susitikimo dalyje karpėme artėjančios žiemos simbolius. Neskubėjome. Kaip tikri menininkai stengėmės, kad kiekvieno iškirptos snaigės būtų dailios – jos drauge su kitomis ilgą laiką puoš Senųjų Trakų bibliotekos erdvę.
Mūsų nuoširdžių pastangų dėka šalia didelio, šviesą ir šilumą skleidžiančio žibinto atsirado simbolinis snaigučių takas, kuriuo mažais žingsneliais keliausime link Jėzaus gimimo. Taigi pradėkime savo kelionę, kurios pabaigą vainikuos neįprastas dvasinis susitikimas su Visagaliu!
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Lap 19, 2024 | Be kategorijos
Lapkričio 12 d. įvyko jaukus ir šiltas susitikimas su žymiu gamtininku, rašytoju, fotografu, keliautoju Selemonu Paltanavičiumi. Susitikime dalyvavo 9-10 klasių mokiniai. Gausybę knygų išleidęs autorius labai jautriai pasakojo mokiniams apie gyvąją gamtą. Selemonas Paltanavičius yra labiausiai gamtą mylintis rašytojas.
Mokiniams susitikimas su rašytoju buvo tikra šventė. Jie susidomėję klausėsi pasakojimo apie tai, kaip gimsta kūrinio idėja, kaip ji plėtojama ir palaipsniui tampa knyga. Selemonas Paltanavičius – puikus pasakotojas, tad netrūko nei jo rimtų atsiminimų, nei pastebėjimų su humoru. Gamtininkas sugriovė liaudies pasakų stereotipą, jog lapė yra gudruolė, o vilkas –kvailelis. Gamtoje yra atvirkščiai: lapė, palyginti su kitais gyvūnais, nėra tokia išmintinga, ją labai paprasta apgauti, o vilkas daug atsargesnis.
Greitai prabėgo susitikimo laikas, todėl galima teigti, kad ir kompiuterių laikais yra malonu ir gera pabendrauti su žmogumi kūrėju. Selemono Paltanavičiaus knygos ne kartą sugrąžino į gamtos stebuklų pasaulį ir privertė susimąstyti, kas dar neatrasta, bet taip sava. Pasirodo, jis ne tik tiria gamtą, ją aprašo savo knygose, bet ir iliustruoja savo nuotraukomis.
Susitikimas su S. Paltanavičiumi buvo įdomus ir naudingas, sužavėjo mokinius. Tikimės, kad ir toliau bendrausime su žymiu gamtininku, nes jis renginio dalyviams padėjo ne tik pažinti gamtą, bet ir ją pamilti. Smagiausia buvo tai, jog galėjome įsigyti rašytojo knygų su autografu, pamatyti jo pirmąją kygelę, kurią parašė būdamas septintokas. Mums pasisekė dar ir dėl to, jog galėjome pirmieji išvysti ir įsigyti gamtininko ką tik išleistą 100-ąją knygą ,, Su gamta kišenėje“.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Lap 18, 2024 | Be kategorijos
Lapkričio 7-ąją mūsų laukė susitikimas su vaikų rašytoju, dailininku ir edukatoriumi Pauliumi Juodišiumi. Autorius yra išleidęs ne vieną knygą vaikams: „Man nereikia tūkstančio varpelių“, „Penktadieniais apelsinus sapnuoti draudžiama“, „Amarėlio pyragas“ ir kt. P. Juodišius yra sukūręs ir interneto svetainę vaikams „Pasakų kūrimo virtuvėlė“, kuria galima naudotis nemokamai – joje gausu kūrybos idėjų ir vaizdinės medžiagos.
Mūsų mokykos 7-8 kl. mokiniai kartu su Rūdiškių gimnazijos mokiniais dalyvavo išradingose vaizduotės lavinimo kūrybinėse dirbtuvėse – kūrėme įvairias išgalvotas būtybes, kurias rašytojas atvaizdavo piešdamas lentoje. Kūrybingasis svečias paragino mus sukurti nebūtą istoriją su pačių išgalvotu stebuklingu veikėju. Savo būtybei suteikėme Džiugo vardą, veiksmo, pagyvindami skambiais ir išradingais muzikiniais garsais. Taip atsirado personažas, krečiantis įvairias išdaigas gyvenantis nepaprastai linksmai ir per gyvenimą keliaujantis su daina.
Kūrybinių dirbtuvių metu teko „minkyti“ savo mintis, galvoti, fantazuoti, kurti, linksmai dainuoti. Paaiškėjo, kad kurti istoriją yra visai nesunku, ypač drauge su smagiu kolektyvu, o kūrimo procesas labai malonus ir įtraukiantis užsiėmimas. Smagu, kad viskas baigėsi gerai. Ir istorijai, ir mokiniams, kurie sužinojo atsakymus į juos dominančius klausimus ir labai nenoriai išleido rašytoją pas kitus mokinius.
Šio susitikimo kūrybinės dirbtuvės atskleidė mokiniams jų pačių kūrybiškumo galimybes. Paulius Juodišius parodė susirinkusiesiems, kad kurti gali kiekvienas – tereikia pasitikėti savimi ir būti smalsiam, kaip vaikui.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Bal 19, 2024 | Be kategorijos
Švenčiant 10-ąjį renginių ciklą „Palangos dienos“ it viesulas praūžė ir jau septintą kartą organizuojamas poezijos konkursas „Haiku Palangai 2024“. Šiemet jis buvo skirtas pažymėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoro, didiko, karinio veikėjo Mykolo Tiškevičiaus Palangos valdos įsigijimo 200 metų sukakčiai. Visi pradedantys ir jau patyrę poezijos kūrėjai kūrė haiku tema – „Palangos tiltas“.
Konkurse dalyvavo ir savo kūrybą Palangai skyrė net 136 dalyviai 3 amžiaus grupėse. Itin džiugu, jog konkursas vienija įvairaus amžiaus dalyvius: eiles kuria pradinukai, abiturientai, studentai, vidutinio ir jau garbaus amžiaus sulaukę asmenys. Respublikiniame haiku poezijos konkurse dalyvavo mūsų mokyklos 6 klasės mokinės Milana Prokopjeva, Sonata Trusevič, Damjana Mankeliūnaitė, Paulina Rimkaitė, Gabrielia Vansovič.
SVEIKINAME
DAMJANĄ MANKELIŪNATĘ, I-OSIOS VIETOS LAIMĖTOJĄ
PAULINĄ RIMKAITĘ, III-IOSIOS VIETOS LAIMĖTOJĄ
Įmantrieji trieiliai į Palangos kurorto muziejų šiemet atskriejo net iš 29 Lietuvos miestų: Palangos, Vilniaus, Zarasų, Jurbarko, Senųjų Trakų, Klaipėdos, Kauno, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Rokiškio, Ignalinos, Alytaus, Elektrėnų, Anykščių, Garliavos, Kretingos, Biržų, Jonavos, Pakruojo, Švenčionių, Mažeikių, Joniškio, Tauragės, Panevėžio, Kelmės, Plungės, Skuodo, Pasvalio. Konkurse dalyvavo ir po vieną dalyvį iš Rumunijos ir Vokietijos.
Devynias svarbiausias prizines vietas ir šešis papildomus prizus skyrė kompetetinga, jau ne vienerius metus konkurso haiku vertinanti komisija, kuriai priklauso Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, žurnalistė Livija Grajauskienė (komisijos pirmininkė), filologas, poetas, redaktorius Danas Milašauskas ir poetė, anglų kalbos mokytoja Goda Bendoraitienė.
Džiaugiamės mūsų mergaičių laimėjimais ir linkime joms kūrybinės sėkmės įvairiuose konkursuose!
Daiva Daukševičienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja