Sau 20, 2022 | Be kategorijos
Sausio 13 dieną mūsų mokykloje lankėsi Socialinės partnerystės centro komanda. Lektorės Asta Šidlauskienė ir Skaidra Jančaite vedė emocinės savijautos bei psichikos sveikatos gerinimo sesijas vaikams ir jaunimui taikant dailės ir muzikos terapijos metodus.
1-4 klasių mokiniai su džiaugsmu leidosi į muzikinę-kūrybinę kelionę su dainininke Skaidra Jančaite. Išbandė įvairius instrumentus, žaidė, kūrė orkestrą. Vaikams puikiai pavyko išjausti spalvas ir suvokti kaip mes visi esame vieni su kitais susiję.
5-10 klasių mokiniai aktyviai įsitraukė į emocinės savijautos gerinimo, geresnio savęs supratimo, savo santykio su kitais pažinimo bei tobulinimo veiklas. Su lektore Asta Šidlauskiene jaunimas nagrinėjo situacijas, kaip negatyvų požiūrį keisti į pozityvų, kaip suvokti, kad už savijautą esame atsakingi patys. Išbandė tapymo rankomis technikas. Kūrė mokyklos Haiku, kur visas patirtis bei pojūčius išliejo piešiniais, žodžiais, šūkiais …
Visi vaikai ir jaunimas patyrė džiugių emocijų. Dėkojame lektorėms už puikią muzikos ir dailės terapiją!
ELVYRA LAVRUKAITIENĖ,
direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Sau 14, 2022 | Be kategorijos
Minėdama 1991-ųjų metų sausio įvykius, mūsų mokyklos bendruomenė kasmet organizuoja įvairias atminimo veiklas. Šios dienos simboliu tapusi neužmirštuolė ir mokyklos bendruomenės organizuotos veiklos kvietė prisiminti prabėgusius įvykius ir niekada nepamiršti, ką ši laisvė mums reiškia. Neužmirštuolės žiedas – gražus ir iki skausmo prasmingas. Šiame simboliniame žiede slypi tiek daug: pagerbiame ir prisimename tuos, kurie kovojo už laisvę.
Sausio 13-oji sutelkia, suburia ir skatina bendradarbiauti visą mokyklos bendruomenę. Istorijos, lietuvių kalbos mokytojų iniciatyva mokiniams buvo vedamos integruotos pamokos, kurių metu buvo pateikta nemažai išsamios ir žodinės, ir vaizdinės medžiagos. Su mokiniais buvo diskutuojama – kiekvienas dalijosi jam žinoma informacija apie to laikmečio įvykius. Sausio 12 d. kalbų ir socialinių mokslų metodinės grupės narės organizavo minėjimą. Per 6 pamoką visa mokyklos bendruomenė susirinko į iškilmių vietą. Visas veiklas kuravo metodinės grupės pirmininkė Agnieška Naimavičienė. Technologijų ir dailės mokytoja Božena Lavrukevič iškilmėms parengė atminimo stendą „Žuvusieji už Lietuvos laisvę”, kuris papuošė mokyklos fojė. Iš pradinių ir vyresniųjų klasių mokinių lūpų skambėjo prasmingos eilės, minėjimo vedėjai, 8 ir 10 klasės mokiniai, suteikė informaciją apie kiekvieną žuvusį žmogų. Tylos minute susikibę už rankų pagerbėme kruvinų 1991 m. sausio 13-osios įvykių didvyrius. Renginio metu dar kartą prisiminėme visas žuvusiųjų, kurie po mirties apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju Kryžiumi, pavardes: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.
Sausio 10-12 d. vyresnių klasių mokiniai žiūrėjo ir aptarė dokumentinį filmą „Laisvės trajektorijos“. Pradinių ir 5-8 klasių mokinių širdis nepaprastai sujaudino Vytauto Landsbergio pasaka „Sausio sniegenos”. Tą baisiąją naktį Loreta bėgo į aikštę prie bokšto, kur žmonės stovėjo susikibę rankomis ir dainavo. O ant jų važiavo geležiniai tankai, šaudė iš patrankų, šautuvų buožėmis daužė, liepsnomis degino. Bet stovintys žmonės vis tiek nesitraukė, nes čia – jų tėvynė! „Parblokšta Loreta atsidūrė po geležiniais ratais. Tie dar ir su geležiniais vikšrais pervažiavo ją nuo kojų iki širdies… Loreta ligoninėje mirė, o sniegas didelėje mirties aikštėje liko aptaškytas krauju. Ten suskrido labai daug sniegenų. Visos, kurios buvo Vilniuje ir Lietuvoje tą žiemą, kai iškrito sniegas ir apsitaškė krauju. Ir sniegenos, graudžiai čiulbėdamos, lyg melstųsi už Loretą, stumdėsi toje aikštėje, toje pačioje vietoje, tarp gilių vėžių sniege, kuris tapo raudonas, ir visos išsikruvino plunksnele… Praėjo daug metų. Žmonės pamėgo tuos žiemos paukštelius, buvo net pradėję juos vadinti loretomis… Daug kas pamirštama, ištirpsta lyg sniegas pavasarį. Ištirpo ir kruvinas tos žiemos, tos nakties sniegas. Bet paukšteliai nepamiršta. Kiek jau laiko praėjo, o sniegenos kasmet sausio tryliktąją kažkaip kitaip, kitokiais balsais pačiulba, aikštėse susitinka ir niekur neskuba. Jos prisimena Loretą…“ Pradinių klasių mokiniai, vadovaujami lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Renatos Matickienės, susiskirstę į grupeles, piešė plakatus, skirtus Laisvės gynėjų dienai bei dalijosi mintimis apie laisvę. „Kas yra laisvė, ką mums reiškia laisvė, kodėl svarbu būti laisviems?” – į šiuos ir kitus klausimus bandė atsakyti pradinukai.
Sausio 13-ąją, 8.00 val. mūsų mokyklos bendruomenė prisijungė prie kasmetinės pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija” ir jau ne pirmus metus vieningai su visomis Lietuvos mokyklomis paminėjo Sausio 13-osios tragediją. Šį rytą mokyklos languose buvo uždegtos žvakutės. Mokytojai per pirmą pamoką mokiniams pasakojo apie dramatiškas 1991 m. sausio dienas, kai Lietuvos visuomenė, vienijama aukštesnių tikslų ir idėjų, apgynė savo nepriklausomybę. Mažiausieji mūsų bendruomenės nariai, priešmokyklinės ugdymo grupės auklėtiniai, vadovaujami Galinos Grinevič, savo jausmus ir mintis, įsivaizduojamus įvykius išreiškė labai gražiais ir spalvingais darbeliais bei piešinukais, kuriuose pavaizdavo beginklius Lietuvos laisvės gynėjus, ginkluotus Sovietų Sąjungos karius, tankus, televizijos bokštą, apjuostą gyva žmonių grandine. Jų piešinukai papuošė priešmokyklinės ugdymo grupės erdves. Priešmokyklinės grupės vaikučiai sausio 13–osios išvakarėse savarankiškai pagamino žvakides, kurias 8.00 valandą ryto uždegė ant palangių savo grupėje. Žvakidės papuoštos trispalvės vėliavos spalvomis. Ant kiekvienos žvakidės puikuojasi neužmirštuolės žiedas. Vaikai žiūrėjo filmuotą medžiagą bei klausėsi istorijos faktų apie sausio 13–osios įvykius.
Tikimės, kad ši auganti karta bus vieninga, mylės Lietuvą ir didžiuosis būdama savo Tėvynės dalimi. Žiemą pražydusios neužmirštuolės, žvakių teikiama ramybė ir yra atmintis apie to laikotarpio įvykius. Kadangi kiekvienam ši data paliko gilų įspaustą ir išjaustą pėdsaką, detales beliko savo širdyse sudėlioti į visumą. Dėkojame visiems, padėjusiems ir dalyvavusiems įvairiose veikose.
Kalbų ir socialinių mokslų
metodinės grupės informacija
Gru 26, 2021 | Be kategorijos
Įvairių literatūrinių patirčių ir ypač susijusių su skaitymo propagavimo temomis stengiamės nepraleisti pro akis. Situacija, susijusi su paauglių skaitymu Lietuvoje, nėra itin gera, todėl pasitaikius progai mokiniams organizuoju susitikimus su rašytojais, leidyklų darbuotojais, kurie ir savo asmeniniu pavyzdžiu propaguoja skaitymo svarbą bei būtinybę.
Laikas nuo laiko bandau uždegti mokinių širdyse tą skaitymo ugnelę, kuri praeityje spindėjo dažno mūsų akyse. Tenka pastebėti, kad postūmis į priekį yra. Jau tai gerai. Neseniai nuvilnijusios Šiaurės šalių bibliotekų savaitės netradicinės veiklos iš dalies suveikė. Astridos Lindgren kūriniai po truputį tampa savi ir artimi: „Ronja plėšiko duktė” atsidūrė penktokės Arnetos, o „Pepė Ilgakojinė” – Evaldo rankose. Per atvirų durų dieną su Evaldo mama džiaugėmės, kad į knygos paieškas sūnus įtraukė ir ją, savo mamą, o knygos turinio vingrybėmis taip pat buvo pasidalinta su šeimos nariais ir bendraklasiais per privalomosios grožinės literatūros atsiskaitymo pamokas. Šeštokai visai neseniai padarė atradimą: beveik metus jų namuose gulėjusios knygos, padovanotos už sėkmingą dalyvavimą kūrybinių darbų konkurse, yra labai įdomios. Gabrielė bene labiausiai tuo stebėjosi. Šiandien Milana, Paulina, Gabrielė ir septintokė Beata verčia puslapį po puslapio norėdamos sužinoti tolimesnį knygų veikėjų likimą, o mes nekantraudami laukiame tęsinio, kurį šįkart išgirsime tik po gražiausių kalendorinių metų švenčių. „Dėdės Tomo trobelė”, „Kalėdų bičiulis”, „Berniukas baltame kambaryje”, „Robinzono Kruzo nuotykiai” – tai knygos, kurios, manau, paliks pėdsaką jas skaitančių mergaičių širdyse.
Likus savaitei iki žiemos atostogų su 5, 7, 8 kl. mokiniais dalyvavome nuotolinėse pamokose apie paauglių literatūrą. Rašytoja Eglė Ramoškaitė parengė smagų ir informatyvų pamokos trukmės video įrašą, kuriame pasakojo apie paauglių literatūrą ir pristatė leidyklos „Nieko rimto“ įdomiausias knygas. Vienas pagrindinių šios leidyklos tikslų – ugdyti jauno žmogaus meilę literatūrai, skatinti domėtis knygomis ir padėti pasirinkti tas, kurios patiks labiausiai. Turbūt ne kiekvienas paauglys žino, kokios knygos vadinamos „knygomis paaugliams“, kuo jos skiriasi nuo knygų suaugusiems, kada atsirado ir kodėl, todėl mūsų ir kitos Lietuvos mokyklos gavo laiškus apie nuotolinius susitikimus su paaugliais, kurių metu buvo papasakota apie plačiuosius paauglių literatūros vandenynus. Labai džiaugiausi, kad penktokai, klausydamiesi rašytojos pasakojimo ir matydami vaizdą kompiuterio monitoriuje, užsirašė labiausiai rekomenduojamų autorių knygas. Buvo pristatytos įvairių teminių grupių knygos: istorinės, fantastinės, nuotykių ir pan. Smalsiai knygų viršelius apžiūrinėjo ir 7-8 kl. mokiniai, kurie taip pat savo užrašus papildė itin rekomenduojamų autorių pavardėmis.
Pasibaigus nuotolinėms pamokoms, su mokiniais daug kalbėjome apie tai, kad skaitymas suteikia mums fantastišką galimybę keliauti ir patirti pasaulį. Knygose žavimės nepažintomis vietomis, atpažįstame jau lankytas vietas, pastebime skirtumus ir panašumus su mūsų pačių kultūra ir kasdiena. Per literatūrą, pasitelkdami vaizduotę, galime tūkstančius kilometrų nukeliauti neiškeldami kojos iš namų. Leidžiamės į kelionę kartu su rašytoju – matome ir girdime, jaučiame kvapus, tyrinėjame ir mokomės. O pakeliui dažnai smagiai nusikvatojame ar nubraukiame ašarą. Knygos tiesiog pulsuoja gyvybe, jos kelia didžiuosius klausimus apie gyvenimą ir mirtį, apie privilegijas, teises ir atsakomybę. Žmogus jose kaip visumos dalis, su visomis savo žmogiškosiomis savybėmis, kurios vienija, bet neretai ir išskiria. Bibliotekų lentynose yra labai daug savo viršeliais ir pavadinimais viliojančių knygų. Norisi kiekvieną paimti į rankas, pavartyti, pasidomėti, kokios paslaptys joje slypi.
Supratau vieną paprastą tiesą, kad šios savaitės netradicinės pamokos palietė mano ugdytinių širdis. Kažkodėl giliai širdyje tikiu, kad per žiemos atostogas mokiniai pravers Senųjų Trakų bibliotekos duris ir ieškos jiems patikusių knygų, o galbūt kuriam nors skaitančiam draugui ar draugei padarys staigmeną – padovanos dar leidyklos dažais kvepiančią knygą, apie kurią sužinojo per nuotolines lietuvių literatūros pamokas.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Gru 15, 2021 | Be kategorijos
„Uczcie się historii znajomość jej jest bardzo potrzebna w życiu” (J. Piłsudski) – impresje o marszałku Józefie Piłsudskim oraz profesorze Andrzeju Stelmachowskim i historii Polski”
9 grudnia uczniowie 6-10 klas Szkoły Podstawowej im. Andrzeja Stelmachowskiego w Starych Trokach wraz z nauczycielkami Lilią Kieras, Renatą Szuscicką i Jūratė Repčikienė udali się na wycieczkę patriotyczną ,,Śladami Józefa Piłsudskiego”.
Zwiedzili Zułów, miejsce, gdzie urodził się i spędzał dzieciństwo Józef Piłsudski. Uczniowie złożyli kwiaty i zapalili znicze przy pomniku Marszałka oraz przy steli prof. Andrzeja Stelmachowskiego, założyciela i wieloletniego prezesa „Wspólnoty Polskiej, patrona naszej szkoły. Po zwiedzaniu Alei Pamięci Narodowej wyruszyli do Powiewiórki, gdzie w kościółku p.w.Św. Kazimierza zostały ochrzczone wszystkie dzieci Piłsudskich, urodzone w Zułowie. W tym kościele jako 10- dniowe niemowlę ochrzczono Józefa Klemensa Piłsudskiego, o czym świadczy pamiątkowa tablica na chórze oraz chrzcielnica w gablocie. Aleją, prowadzącą do dworu w podwileńskich Pikieliszkach, przyjechali do miejsca, które było dla rodziny Piłsudskich cichą przystanią, w której co roku spędzali urlop. Po spacerze nad brzegiem jeziora Żałosa, miłym obcowaniu z kierowniczką biblioteki, znawczynią historii dworu panią Leokadią, wszyscy wrócili pełni wrażeń, wzbogaceni w wiedzę historyczną.
LILIA KIERAS,
nauczyciel geografii i muzyki
Gru 9, 2021 | Be kategorijos
2021 m. buvo ypatingi, nes paskelbti lietuvių poeto Vytauto Mačernio metais. Visoje Lietuvoje vyko renginiai, skirti 100-osioms šio žymaus kūrėjo gimimo metinėms pažymėti. Gruodžio 8 d. ir mes, Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos mokiniai, kartu su Trakų viešosios bibliotekos Senųjų Trakų filialo vyr. bibliotekininke Agnieška Usciliene pagerbėme šį žymų Lietuvos poetą. Renginio „Aš pažinau karalių tavyje” pradžioje biliotekininkė Agnieška, naudodamasi šeimininkės teise, tarė nuoširdų įžangos žodį.
Dešimtokai Karolina ir Norvydas pademonstravo ir pakomentavo pateiktį apie poeto Vytauto Mačernio gyvenimą ir kūrybą. Pasirinkome vizijų tekstų, kuriais paįvairinome susitikimą. Pasitelkę informacines technologijas klausėmės poeto eilių, virtusių dainomis. Grupė „Royce“ poeto eilėraštį „Aš pažinau karalių tavyje“ nudažė elektroninio roko spalvomis. Daina paliko nuostabų įspūdį. Klausėmės autoriaus ir atlikėjo Sigito Stankūno dainų, sukurtų pagal Vytauto Mačernio eiles: „Savo sielą, alkaną kaip žvėrį“, „Rudens sonetas“. Skambėjo grupės „Medus“ atliekama daina „Valkata“, Beno Jakšto daina „Tikėjimo kvailys“. Labai džiaugiamės, kad prie mūsų prisijungė ir Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos mokiniai, dažnai praveriantys bibliotekos duris. Juk būtina bendradarbiauti ir puoselėti gražius santykius su kaimynais!
Nors už lango jau seniai nebe ruduo, o pavasariu net „nebekvepia”, bet vis labiau kanda žiemos šaltukas ir vėjas laužo plonas medžių šakas, bet visais metų laikais įdomu kalbėtis ir klausytis apie patį gražiausią jausmą žemėje – meilę. Taigi iš bibliotekininkės lūpų išgirdome įdomią istoriją, kaip šis jausmas buvo paveikęs jauną, nepaprastai gabų poetą Vytautą Mačernį. Renginio metu buvo atskleista paslaptis, kas ta poeto mylimoji. Septintokai jau buvo girdėję apie gražią 100–ąją sukaktį atšventusią senolę vardu Bronė, kuri Antrojo pasaulinio karo metu buvo pažadėjusi savo ranką ir širdį poetui Vytautui. Baigusi savo pasakojimą bibliotekininkė įtaigiai jį apibendrino.
Dar iki renginio buvome paskelbusios dailyraščio konkursą, kuriame dalyvavo abiejų Senųjų Trakų mokyklų mokiniai. Visi nekantraudami laukė konkurso rezultatų, nes žinojo, kad laimėjimo atveju į namus negrįš tuščiomis. Trakų viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Banevičienė konkurso laimėtojams parūpino užrašinių ir rašiklių, bibliotekos šeimininkė savo ruožtu taip pat pasirūpino širdžiai mielomis dovanėlėmis. Dailyraščio konkurso laimėtojų buvo net šeši. Vienbalsiai buvo nutarta, kad I vieta atitenka Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos 8 kl. mok. Anai Baranovskai, II vietos laimėtojai buvo du: Erikas Urbanovičius, Senųjų Trakų gyventojas, besimokantis Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos 10 kl. mok. Norvydas Lavrukaitis, III vieta pasidalijo trys mokiniai: Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos 5 kl. mok. Darija Beskaravajeva, 6 kl. mok. Paulina Naumovič ir Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos 7 kl. mok. Danielius Vaičiulionis. Visi konkurse dalyvavę mokiniai buvo apdovanoti padėkos raštais. Vis dažniau tenka pastebėti, kad informacinių technologijų amžiuje rašto kokybė labai kenčia, bet mūsų atveju nutiko priešingai, nes visi mokiniai, dalyvavę dailyraščio konkurse, tiesiog patys save pranoko – netgi ir nelaimėję konkurso tekstą perrašė dailia rašysena. Bibliotekoje yra eksponuojami mokinių darbai.
Nepaprastai gera ir jauku buvo Senųjų Trakų bibliotekoje. Dar ilgai klegėjo laimingi mokiniai džiaugdamiesi vieni kitų draugija, širdžiai mielomis dovanėlėmis, išgirstu poetiniu žodžiu. Visada nepaprastai gera prasmingai leisti laiką knygų ir poetinio žodžio apsupty. Nors šie kalendoriniai metai po truputį nueina į užmarštį, tačiau Mačernio metų atgarsiai dar ilgai aidės kiekvieno širdyje. Dabar belieka laukti metų pabaigos ir gražiausių žiemos švenčių. O sau ateinančiais 2022 metais norisi palinkėti dar daugiau gražių ir prasmingų renginių, sutelkiančių bendroms veikloms visą Senųjų Trakų bendruomenę.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja