Kov 14, 2022 | Be kategorijos
Visada smagu rašyti apie mokinius, turinčius kokį nors pomėgį, kuriam jie skiria nemažai savo asmeninio laiko. Visai neseniai žadėjau papasakoti ir apie kitus nepaprastai šaunius mūsų mokyklos mokinius. Taigi savo įsipareigojimą vykdau ir kviečiu susitikimui su 8 klasės mokine ALICIJA BARANOVSKA.
Ar esate ką nors girdėję apie CHEERLEADING? Turbūt, kad ne, tad skubu paaiškinti, kad tai įdomus sportas, apimantis gimnastikos, akrobatikos ir šokio elementus. Tai sparčiai populiarėjanti visoje Europoje sporto šaka, atkeliavusi iš JAV. Šis sportas, kaip ir pats terminas, yra sėkmės, grožio ir sveikatos sinonimas. Cheerleading’as reikalauja gero fizinio pasirengimo, kuris lavinamas treniruočių metu. „Viva dance” – tai sportinių šokių grupė, kuriai atstovauja Alicija ir jos vyresnė sesuo Justyna, buvusi mūsų mokyklos mokinė.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Alicija yra nedrąsi ir nelinkusi atvirauti, bet taip tik atrodo. Tiesą pasakius, esame ne per seniausiai pažįstamos, bet tai nebuvo jokia kliūtis sužinoti apie jau kelerius metus jos turimą pomėgį ir ne tik apie tai. Aš leidau sau truputį pasmalsauti. Ir ką gi aš radau internetiniuose resursuose? Ogi įvairių prizinių vietų amplitudę. Ypač sėkmingos Alicijai buvo „Vilnius Open Cup 2021” varžybos, kuriose ji su kitomis šokėjomis užėmė I vietą. Sekėsi jai ir „Cheer Dance junior double” varžybose – mergaitė džiaugiasi III vieta, „Pom Dance junior double” varžybose pelnyta taip pat III vieta. Ne tik šokių aikštelėje Aliciją lydi tokia sėkmė, bet ir šturmuojant plačiuosius mokslo vandenynus. Ji – PIRMŪNĖ, uoli ir darbšti mokinė. Nepaprastai įspūdinga mergaitės dešimtukų kolekcija. Kartais pamąstau atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kas yra daugiausiai per moslo metus dešimtukų surinkęs mokinys ar mokinė. Net neabejoju, kad Alicija patektų į laimėtojų sąrašą.
Dar pernai daug įdomaus buvau girdėjusi apie Dzūkijos nacionaliniame parke, apsuptame šimtamečių pušų, vykstančias vasaros stovyklas, kuriose dalyvavo ir mano pasakojimo herojė su savo vyresniąja seserimi Justyna. Šokėjomis rūpinosi kūrybingi, dėmesingi, linksmi ir atsakingi vadovai, kurie stovyklos metu stengėsi tapti bičiuliais ir buvo atsakingi už laisvalaikio organizavimą. Alicija, prisimindama stovyklą, pasakojo ne tik apie treniruotes, bet ir apie įvairias linksmybes, įdomius ir azartiškus konkursus, mergaitiškus pašnekesius, skanų maistą ir smagias akimirkas. „Man šokis yra gyvenimo dalis, dingtų jis – tai kartu su juo „išeitų” ir dalelė manęs. Šokdama aš atiduoda visą save. Aš parodau, kokia esu, išreiškiu savo emocijas, visas susikaupusias mintis ir nuraminu savo sielą. Vieniems šokis – pramoga, atsipalaidavimas, hobis arba tiesiog geras laiko praleidimas, o man – neatsiejama gyvenimo dalis“, – teigia mergaitė. Iš pokalbio su Alicija supratau, kad niekas negimė mokėdamas šokti, o tie, kurie sako, jog nemoka šokti, meluoja, nes šokti gali ir moka kiekvienas, bet gal jie to patys nežino arba tiesiog nebandė. Mano pašnekovė visiems skeptikams pataria pabandyti, kad sužinotų. „Kol gyveni, tol ir mokaisi, tiek aš, tiek kitos šokėjos po truputį, mažais žingsneliais lipa aukštyn ir tie laipteliai dar nesibaigė, nes tobulumui ribų nėra, o didžiausias pliusas yra jausti meilę šokiui, norėti šokti ir niekada nesustoti“, – aiškina pašnekovė.
Taigi belieka tik džiaugtis, kad Alicija auga linksma, grakšti, įgyja pasitikėjimo savo jėgomis. Kuo daugiau pozityvumo mergaitė skleidžia, tuo greičiau jis plečiasi ir dvigubai grįžta atgal. Svarbiausia – mylėti tai, ką darai, ir nestabdyti savęs. Turbūt niekas negalėtų paneigti, kad nepaprastai nuostabus jausmas turėti galimybę valdyti savo kūną taip, kaip tau norisi.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Kov 7, 2022 | Be kategorijos
Europos Parlamento narys Liudas Mažylis 2017-ųjų kovo 29–ąją Berlyne rado Vasario 16-osios Akto originalą. Profesorius ne tik pats brangina ir vertina prieš 104-erius metus Vasario 16-osios Akte užkoduotą laisvės idėją, bet, siekdamas, kad jaunoji karta išsakytų savo meilę Lietuvai, Vasario 16-osios proga bei 104-ajam Lietuvos gimtadieniui buvo paskelbęs tarptautinį esė ir eilėraščių konkursą „Švenčiu Lietuvą“.
Tarptautiniame esė ir eilėraščių konkurse dalyvavo net 500 mokinių iš 200 Lietuvos ir užsienio ugdymo institucijų. Konkurso rezultatai paskelbti Vasario 16-ąją – Valstybės šventės dieną. Profesorius Liudas Mažylis, skelbdamas konkurso rezultatus ir kreipdamasis į dalyvius, jų mokytojus ir tėvelius džiaugdamasis sakė: „Smagu buvo pasitikti 104-ąjį Lietuvos gimtadienį kartu su Jumis. Skaitydamas Jūsų kūrinius su darbų vertinimo komisija išgyvenau tikrą šventės džiaugsmą ir pasididžiavimą. Kokia kūrybinga ir mylinti savo šalį auga naujoji Lietuvos karta.“
Ypač smagu, kad Europos Parlamento nario Liudo Mažylio padėkomis džiaugiasi mūsų
5 klasės mokinės DARIJA BESKARAVAJEVA ir ARNETA GUDALEVIČ,
kurios debiutavo eilėraščių kūrimo sekcijoje. Mokyklos bendruomenė dėkoja mokinėms, dalyvavusioms konkurse, ir linki dar daug gražių ir sėkmingų ateities debiutų.
Kov 5, 2022 | Be kategorijos
Kovo 3 dieną vyko respublikinė lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų 9-10 klasių mokiniams. Olimpiadą organizavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Mūsų rajonui atstovavo 3 mokinės: iš Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos, Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos ir mūsų mokyklos 10 klasės mokinė Karolina Prokopjeva, rajoniniame olimpiados etape užėmusi II vietą.
Respublikinėje lietuvių kalbos olimpiadoje varžėsi 46 gabiausi mokiniai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Olimpiados dalyviams reikėjo atlikti kalbos pažinimo ir vartojimo testą: pasitikrinti, kaip geba sudaryti vedinius, tinkamai vartoti vardažodžius, veiksmažodžius, neasmenuojamąsias formas. Atlikus kalbos vartojimo testą, reikėjo parašyti 300 žodžių samprotavimo rašinį ir argumentuotai paaiškinti, kas žmogų įkvepia svajoti. Karolina pasirinko skaudžią ir jautrią temą „ŽMOGUS GYVENA TOL, KOL SVAJOJA‟. Pagrindinį dėmesį mergina sutelkė į karo niokojamą Ukrainą, į kiekvieną akimirką dūžtančias žmonių svajones, į okupantus, mindžiojančius svetimą žemę.
Kovo 4 dieną vyko baigiamasis renginys, kuriame paaiškėjo respublikinės lietuvių kalbos tautinių mažumų mokyklų olimpiados laureatai ir laimėtojai. Daug gražių žodžių išgirdome iš Elonos Bagdanavičienės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyr. specialistės, kuruojančios Pagrindinį ir vidurinį ugdymo skyrių, vertinimo komisijos pirmininkės Vaivos Juškienės, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanės, Jurgitos Stulginskienės, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus metodininkės.
Karolinai, laimėjusiai III-iąją vietą, bus įteiktas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos III laipsnio diplomas, medalis ir pusiau elektroniniu paštu atkeliausianti dovana. Sveikiname Karoliną ir linkime sėkmės kitose olimpiadose ir konkursuose!
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Kov 4, 2022 | Be kategorijos
Šį kartą pasidalinsiu savo įžvalgomis apie šauniuosius mūsų mokyklos mokinius, aštuntokę Aną ir devintoką Dominiką, besimokančius dar ir Trakų meno mokykloje. Jeigu prisijungsime prie meno mokyklos tinklalapio, tai mano aprašomų herojų pavardės naujienų puslapiuose sušmėžuos tikrai ne kartą ir ne du. Jų laimėjimai svarūs ir reikšmingi.
Muzika abiejų paauglių gyvenime atsirado labai natūraliai jau ankstyvoje vaikystėje. Dominikas – paslaptingas vaikinukas, turintis didelį muzikinį potencialą. Ne per dažniausiai jis mus palepina akordeono garsais, tačiau kiekvienas jo atliekamas muzikinis numeris be galo laukiamas ir palydimas garsiomis ovacijomis. Mano akimis žiūrint, muzikos instrumentas visu 100 procentų paklūsta Dominiko rankoms. Gražu stebėti, kaip greitai laksto jaunojo muzikanto pirštai akordeono klavišais, skeisdami tai linksmą, tai liūdesio kupiną melodiją. Dominikui meilę muzikai nuo mažumės skiepijo mama Lilija, mūsų mokyklos muzikos mokytoja ir Senųjų Trakų ansamblio „Stare Troki” meno vadovė, ir, aišku, vyresnioji sesuo Agata, buvusi mūsų mokyklos mokinė.
Anos namuose stovėjo pianinas, kuriuo kasdien mokėsi groti jos vyresnioji sesuo Emilija. Prisigretinusi prie instrumento, savo mažais pirščiukais būsimoji smuikininkė liesdavo pianino klavišus klausydamasi jų skirtingo skambesio. Jau tuomet Ana turėjo labai didelį norą išmokti groti. Pirmoji tikroji jos pažintis su muzika įvyko aštuonerių metų, kai mergaitė peržengė Trakų meno mokyklos slenkstį. Tuomet Ana dar galutiniai nebuvo apsisprendusi, kokiu muzikos instrumentu nori groti, tačiau kai per televiziją išgirdo griežiančią pasaulinio garso smuiko virtuozę Vanesą Mei, visos jos abejonės išsisklaidė. Nuo tos akimirkos smuikas jai – gražiausias pasaulio instrumentas. Jis užbūrė ją tiek savo elegantiška išvaizda, tiek skleidžiamu garsu. „Tai buvo pats tinkamiausias sprendimas, dėl kurio nė trupučio nesigailiu, nes smuikas – tiesiog tobulas muzikos instrumentas”, – teigia aštuntokė Ana.
Abiejų mokinių teigimu, jie nuolat būna darbiniame režime. Pasibaigia vienas konkursas, ateina metas ruoštis kitam. O kur dar nuolatinė egzaminų būsena. Žodžiu, nėra kada nuobodžiauti. Ana teigia, kad kartais ir su miegu būna striuka, nes jam belieka tik kokios 4 valandos, bet ji nesiskundžia. Maksimalistė, pirmūnė, uoli muzikantė – tokią Aną aš pažįstu. Tiesa, mergaitės subtilus humoro jausmas kiekvieną nuginkluoja, net patį griežčiausią mokytoją – direktorių. Dominikas be muzikos yra dar ir didelis socialinių mokslų gerbėjas. Tai irgi mamos nuopelnas. Kiekvienas pasiekimas muzikos srityje mokiniams tarsi užaugina sparnus, nes motyvuoja dar tvirčiau judėti į priekį ir siekti tik pačių geriausių rezultatų. Savo laimėjimų dėka jie tampa drąsesni ir stipresni, labiau pasitikintys savo jėgomis. Taigi man kyla visai natūralus klausimas: „Galbūt mūsų mokyklos koridoriais vaikšto būsimieji pasaulinio garso akordeono ir smuiko vituozai?”
Taip lengvai, su šypsenomis veiduose, lydimi muzikos garsų, Ana ir Dominikas keliauja per gyvenimą. Beje, Ana turi gražią svajonę – žinomo meistro rankomis pagaminto smuiko, kuris padėtų išplaukti į dar platesnius muzikinius vandenis, įsigijimas. Dominikas yra kiek santūresnis – savo svajonių neišduoda, nes turbūt mano, kad svajoti reikia tyliai, nesigarsinant. O ar taps muzika tikruoju mūsų mokinių pašaukimu, teks dar kelerius metus palūkėti, kol visos paslaptys neišlįs į dienos šviesą.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Vas 20, 2022 | Be kategorijos
Vasario 8-10 dienomis mokykloje vyko projektinė savaitė, skirta Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, paminėjimui. Šiemet 5-10 klasių moksleiviai per istorijos ir lietuvių kalbos pamokas kalbėjo apie valstybės susikūrimo istoriją, skaitė kūrinius, patys kūrė sakinius, pasakojimus apie Lietuvą, piešė piešinius. Mokiniai žiūrėdami pateiktus filmukus ir skaidres dar kartą prisiminė svarbiausias Lietuvai datas, svarstė, kodėl tokia svarbi yra laisvė, kuo garsi yra Lietuva, ką gražaus ir unikalaus paveldėjome iš protėvių ir kokią ateitį kuriame dabar.
Penktadienį, vasario 11 d., mokyklos aktų salėje vyko netradicinė istorijos pamoka – renginys, skirta Vasario – 16-ajai. Joje dalyvavo 1-4 klasių mokiniai. Pamoką pradėjome sugiedodami Lietuvos himną. Visus, su šia kiekvienam piliečiui brangia švente, pasveikino mokyklos pavaduotoja Elvyra Lavrukaitienė, 3-4 klasių mokiniai skaitė pranešimą „Nepriklausomybės link“. Pranešėjai akcentavo svarbius istorinius įvykius, vedusius į nepriklausomybės paskelbimą, papasakojo apie patį Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymą 1918 m. Pranešimo metu skambėjo dainos, eilės, gražūs žodžiai apie Lietuvą. Renginį vainikavo bendra daina „Nupiešiu Lietuvą“, linksmai prisijungė dainuoti ir visi žiūrovai. Taip Vasario 16-osios proga pasveikinome savo Tėvynę ir save.
Savaitės renginius mokykloje organizavo muzikos mokytoja L. Kieras, lietuvių kalbos mokytoja D. Daukševičienė ir istorijos mokytoja A. Naimavičienė.
Istorijos mokytoja A. Naimavičienė