Kov 8, 2021 | Be kategorijos
„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą /Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės”. Taip lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis rašė sveikindamas pavasarį. Ir mes lengviau atsikvėpėme, kovo saulę pro savo langus vidun įsileidome, apie pavasario malonumus ir artėjančią šventę ėmėme galvoti. Tęsdama Lietuvių kalbos dienoms skirtų veiklų ciklą ir artėjant Kovo 11-ajai 5-6 ir 9-10 klasių mokiniams pasiūliau pamąstyti labai aktualia tema „Kodėl aš myliu Lietuvą?“
Laukdami šventės ir jausdami nuotaikos pakylėjimą, užliejantį visą Lietuvą, pradėjome galvoti apie tai, kokia brangi mums gimtoji šalis. Ne visada turtinga, ne visada laiminga ir galinti apdovanoti malonėmis – mūsų Lietuva, bet ji mums tarsi motina. O motiną mes mylime ne už dovanas ir malones. Tik motinos globojami galime būti orūs, išdidūs, laisvi ir laimingi.
Didžioji dauguma mokinių savo darbuose rašė apie nuostabų Lietuvos kraštovaizdį, miškus, upes, ežerus, gintarinę Baltijos jūrą. Jiems gražūs visi metų laikai, skanūs lietuviškos virtuvės patiekalai, įdomi istorija, gražūs architektūriniai paminklai, senove alsuojantys miestai. Taikydami minčių lietaus metodą, mokiniai rašė įvairias asociacijas, įrodančias jų meilę Lietuvai.
Savo darbais norime pasveikinti Tave, Lietuva, su Nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-ąja!!!
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Kov 5, 2021 | Be kategorijos
Zajęcia praktyczne to bardzo ważny aspekt w procesie wychowawczo-dydaktycznym każdego dziecka.
W oczekiwaniu na wiosnę, podczas kółka przyrodniczego, uczniowie 3 klasy otrzymali bardzo ciekawe zadanie. Mieli samodzielnie przygotować niecodzienne „wesołe” dania. Na spotkaniu online wspólnie przypomnieli zasady bezpieczeństwa, których należy przestrzegać podczas posługiwania się nożem. Obejrzeli przykładowe zdjęcia w Internecie i przystąpili do działań kulinarnych.
Każdy bardzo się starał, aby wiosna zawitała do nas na talerzach, na których pojawiły się uśmiechnięte buzie, zwierzątka, ptaki…
Dzieci bardzo się cieszyły, że wykonane własnoręcznie dania smakowały bardziej niż te codzienne. Samodzielne przygotowanie potrawy stworzyło możliwość kształcić odpowiednie nawyki żywieniowe, rozwijać kreatywność, wyobraźnię oraz dbałość o higienę podczas sporządzania dań.
Elwira Lavrukaitienė,
wychowawczyni 3 klasy
Kov 2, 2021 | Be kategorijos
Šių metų vasario 24-26 dienomis Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos mokiniai dalyvavo sportinėje žiemos parodoje.
Parodos tikslas buvo paskatinti mokinius kuo daugiau laiko praleisti lauke ir didinti fizinį aktyvumą.
Mokiniai fizinio ugdymo pamokos metu ėjo į lauką ir lipdė iš sniego kūrinius, susijusius su sportu.
Fizinio ugdymo mokytojo M. Pavlovskio komentarai po parodos:
„Likau nustebęs mokinių vaizduote ir atsidavimu darbui“;
„Valstybėje paskelbtas karantinas bei nuotolinis ugdymas skatina mus, fizinio ugdymo mokytojus, pažvelgti į ugdymo(si) užduotis naujai ir kūrybiškai bei būti lankstesniems darbe“.
Marek Pavlovski,
fizinio ugdymo mokytojas
Vas 22, 2021 | Be kategorijos
Vasario 17 dieną vyko rajoninė tautinių mažumų mokyklų 9-10 klasių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada. Olimpiadoje dalyvavo mokiniai iš Trakų gimnazijos, Lentvario „Versmės“ gimnazijos, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos, Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos ir mūsų, Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos. Mūsų mokyklai atstovavo 9 klasės mokinė Karolina Prokopjeva ir 10 klasės mokinė Klaudija Laurukaitytė.
KLAUDIJA UŽĖMĖ II VIETĄ, KAROLINA – GARBINGĄ V VIETĄ
Šios olimpiados tikslas – skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius gerai išmokti lietuvių kalbą, pajusti jos grožį, mokytis taisyklingai ir raiškiai reikšti mintis raštu. Dalyviai atliko kalbos vartojimo ir rašymo užduotis. Olimpiada vyko dviems etapais: I dalis – rašymo ir kalbos vartojimo užduotys, II dalis – kūrybinė užduotis. Tam tikrą laiką truko kalbos vartojimo užduotis: olimpiados dalyviams reikėjo skaitant tekstą parinkti kuo tikslesnį žodį, sudaryti vedinius ir neasmenuojamąsias veiksmažodžių formas, reikiamu linksniu pavartoti vardažodžius, veiksmažodžius parašyti nurodytu laiku ar nuosaka. Kai kalbos vartojimo užduotis buvo baigta, teko imtis teksto kūrimo užduoties. Atskleisdami temą „Tik gamtoje žmogus gali būti pats savimi“ mokiniai turėjo remtis literatūrine, kultūrine ir savo asmenine patirtimi.
AČIŪ olimpiados organizavimo komisijos narėms Natalijai Šidlauskienei, Trakų švietimo skyriaus vyriausiajai specialistei, ir Evelinai Solovjovai, l. e. Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos direktoriaus pareigas. AČIŪ vertinimo komisijos pirmininkei Salomėjai Urbonaitei, Lentvario „Versmės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai metodininkei, Karolinai Mackevič, Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, Aušrai Girdziušienei, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai metodininkei, vertinimo komisijos narėms, už triūsą vertinant mokinių darbus.
Rajoninė olimpiada – tai lyg iššūkis, nes teko konkuruoti su raštingiausiais rajono 9-10 klasių mokiniais. Dalyvavimas olimpiadoje buvo neįkainojama patirtis. Labai džiugu, kad yra atsakingų ir darbščių mokinių, kurie nepagailėjo laiko ir nuosekliai ruošėsi šiai olimpiadai. Kiekvienas dalyvis buvo vertas apdovanojimo, nes ryžosi atstovauti savo mokyklai ir pasirodė puikiai. Tikiuosi, kad KLAUDIJA ir kitos dvi Trakų rajono gimnazijų mokinės garbingai atstovaus mūsų rajonui respublikiniame lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados etape. Sėkmės JUMS visoms!
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Vas 22, 2021 | Be kategorijos
Lietuvių kalba. Kokia ji? Išsaugojusi indoeuropiečių prokalbės senoviškumą garsuose ir formose. Tikras atradimas kalbos mokslo tyrinėjimams. Netekusi teisių raštui ir spaudai, užgožta svetimšalių ir vėl pakilusi. Nelengva, su daugybe vingrybių besimokančiam. Skambi, muzikali, žodinga kalbančiam. Skalsi kaip duona.
Lietuvoje jau gražia tradicija tapo šeštą kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos, kurių tikslas yra didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje. Lietuvių kalbos dienos tradicinėmis tampa ir mūsų mokykloje.
5-6 klasių mokinius supažindinau su archaizmais – senoviniais, dabar nebevartojamais žodžiais. Mokiniams buvo pateikta po 10 tokių žodžių, kuriuos jie bandė „išversti“ į dabartinę lietuvių kalbą. Daugelis nesunkiai atspėjo, kad, pavyzdžiui, mokslinyčia – tai mokykla, bet sunkiai „įkandami“ buvo žodžiai sukrautuvė (sandėlis), negalėtuvė (ligoninė). Nė vienas neatspėjo, ką reiškia žodis drukas A. Baranausko sakinyje „Anei rašto, anei druko mums turėt neduoda“. O juk drukas – tai spauda. Mokiniams labai patiko ir rubrika „Ar žinai, kad…“ Jie sužinojo, kokie žodžiai lietuvių kalboje yra seniausi (o pats seniausias, spėjama, mama) ir apie tai, kad lietuvių kalba seniausių pasaulio kalbų dešimtuke užima trečiąją vietą. Daugelis pirmą kartą išgirdo, kad Vilniuje yra įdomus lietuvių kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“. Ypač patiko mokiniams sužinoti apie „kalbos pipirus“ – žargonybes, kurias reikėtų keisti lietuviškais atitikmenimis. Mokinukai liko sužavėti lietuvių tautosakos, ypač smulkiosios, turtais. Šie turtai neišsemiami, juk tai yra lietuvių kalbos ištakos.
Vyresniųjų klasių mokiniai pagamino lankstinukus, į kuriuos pateko medžiaga apie lietuvių rašytojus bei kalbininkus: J. Jablonskį, K. Būgą, Maironį, A. Baranauską, K. Donelaitį ir kt. Į pagalbą pasitelkėme informacines technologijas. Pagamintais lankstinukais „Žymiausi lietuviško žodžio saugotojai ir puoselėtojai“ mokiniai pristatė žmones, paaukojusius savo gyvenimą Lietuvos kultūros, raštijos ir kalbos labui; žmones, nepabijojusius kai kada net rizikuoti gyvybe vardan savo tautos. Kartu jie aukojo savo sveikatą, ramybę ir laisvę, nes buvo nuolat stebimi, persekiojami ir verčiami bėgti. Visi jie nuveikė didelį darbą ir ši kova nebuvo beprasmė. Daug jų, rašytojų, kalbininkų, bebaimių knygnešių ir paprastų jiems talkinusių žmonių, seniai amžinu miegu miega savo gimtoj žemelėj, tačiau atmintis apie jų nuveiktus darbus, padėjusius išsaugoti tautos egzistavimo pagrindą – kalbą bei spausdintą žodį – gyva ligi šiol.
Per lietuvių kalbos pamokas aptarėme taisyklingo linksnių, prielinksnių, įvairių gramatinių konstrukcijų vartosenos pavyzdžius ir didžiųjų gramatikos klaidų taisymus. Akcija buvo siekiama atkreipti dėmesį į lietuvių kalbėjimo taisyklingumą, paraginti stengtis taisyklingai kalbėti ir privačioje, ir viešojoje erdvėje. Su 10 kl. mokiniais jau gerą mėnesį rengiamės pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo daliai žodžiu. Džiugu, kad mokiniai pasirinko temas, susijusias su iškiliomis lietuvių literatūros asmenybėmis: Kristijonu Donelaičiu, Jonu Biliūnu, Maironiu, Juozu Grušu, Vanda Juknaite. Jau vasario 24 d. vyks bandomoji pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalis žodžiu, o kovo 3 d. – tikroji patikra, kurios metu surinkti taškai nukeliaus į bendrą pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo „kaupiamąjį fondą“.
Su mokiniais aktyviai dalyvavome ir kitų institucijų inicijuotose veiklose. Kiekvienais metais yra organizuojamas tarptautinis jaunimo epistolinio rašinio konkursas. 2021 metų konkurso tema „Parašyk laišką artimajam ir papasakok savo patirtis COVID-19 pandemijos metu“ labai aktuali šiuo metu vykstantiems suvaržymams. Konkurse dalyvavo 6 kl. mokinė Beata Baranovska. Mokinės rašinys buvo įvertintas labai gerai, todėl su keliais kitais Trakų rajono gimnazistų darbais išsiųstas į respublikinį konkurso etapą. Vasario 17 d. 9 kl. mokinė Karolina Prokopjeva ir 10 kl. mokinė Klaudija Laurukaitytė dalyvavo rajoninėje tautinių mažumų mokyklų mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje. Pabaigę vienus darbus, planuosime kitus – tikrai galima nuveikti daug ką lietuvių kalbos labui!
Džiugu, kai lietuvių kalba yra gerbiama ir mylima. Mokiniai nesėdi sudėję rankų – tobulina savo sakytinės ir rašytinės kalbos įgūdžius, gilinasi į iškilių lietuvių literatūros asmenybių gyvenimus, kūrybinį palikimą, skaito privalomosios grožinės literatūros kūrinius, rašo rašinius, remdamiesi literatūrine ir kultūrine patirtimi.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja