„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą /Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės”. Taip lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis rašė sveikindamas pavasarį. Ir mes lengviau atsikvėpėme, kovo saulę pro savo langus vidun įsileidome, apie pavasario malonumus ir artėjančią šventę ėmėme galvoti. Tęsdama Lietuvių kalbos dienoms skirtų veiklų ciklą ir artėjant Kovo 11-ajai 5-6 ir 9-10 klasių mokiniams pasiūliau pamąstyti labai aktualia tema „Kodėl aš myliu Lietuvą?“
Laukdami šventės ir jausdami nuotaikos pakylėjimą, užliejantį visą Lietuvą, pradėjome galvoti apie tai, kokia brangi mums gimtoji šalis. Ne visada turtinga, ne visada laiminga ir galinti apdovanoti malonėmis – mūsų Lietuva, bet ji mums tarsi motina. O motiną mes mylime ne už dovanas ir malones. Tik motinos globojami galime būti orūs, išdidūs, laisvi ir laimingi.
Didžioji dauguma mokinių savo darbuose rašė apie nuostabų Lietuvos kraštovaizdį, miškus, upes, ežerus, gintarinę Baltijos jūrą. Jiems gražūs visi metų laikai, skanūs lietuviškos virtuvės patiekalai, įdomi istorija, gražūs architektūriniai paminklai, senove alsuojantys miestai. Taikydami minčių lietaus metodą, mokiniai rašė įvairias asociacijas, įrodančias jų meilę Lietuvai.
Savo darbais norime pasveikinti Tave, Lietuva, su Nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-ąja!!!
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja