1991 metai, sausio 13 diena – diena, kai Lietuvos žmonės kruvinais veidais, sušalę gynė savo Tėvynę. Jie stojo į kovą plikomis rankomis prieš kulkas, ginklus, tankus, kareivius, nes turėjo širdį, didelę ir drąsią. Tą baisiąją naktį Lietuvos žmonėms rūpėjo ne pinigai, ne materialūs dalykai, bet LAISVĖ! Keturiolika, atidavusių savo gyvybę už Lietuvą, tūkstančiai, stovėjusių prie svarbiausių tėvynės pastatų, atsidūrusių akistatoje su mirtimi, neįtardami, kad tai gali būti paskutinė diena, nebėgo, neišsigando, negrįžo namo, nepasakė: „Man baisu, tegina kažkas kitas“.

Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos inicijuojama pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ šiemet, kaip ir kasmet, vyko mūsų mokykloje. Ši iniciatyva buvo skirta prisiminti ir paminėti Lietuvos piliečių vieningą siekį apginti atkurtos valstybės nepriklausomybę ir bendrą pilietinę poziciją, padėjusią atsilaikyti prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją, bandymą karine jėga įvykdyti perversmą.

Šiemet Sausio 13-oji pasipuošė gražiu jubiliejiniu – 30-uoju LAISVĖS žiedu. Nors laiko upė į praeitį nuplukdė kelis dešimtmečius, tačiau tokie įvykiai niekada nepamirštami. Šiais metais Sausio 13-oji buvo kitokia. Šalyje paskelbtas karantinas sumaišė visas kortas. Mokykloje nebuvo tradicinės žvakučių uždegimo akcijos – ji persikėlė į mokytojų ir mokinių namus. Iš karto sugrįžę po žiemos atostogų ėmėme ruoštis šiai svarbiai sukakčiai: vieni kūrė pateiktis, kiti – piešė, treti – rašė. Visą savaitę per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas su 5, 6, 9, 10 kl. mokiniais daug dėmesio skyrėme skausmingiems Sausio 13-osios įvykiams prisiminti. Stengiausi perteikti mokiniams tos tolimos istorinės dienos atmosferą. Pasakojau prisiminimus apie tai, kaip žmonės, laukdami ginkluotų Sovietų Sąjungos karių, dainavo dainas, kūreno laužus. Mokiniai žiūrėjo įvairią vaizdo medžiagą apie Sausio 13–ąją. Specialiame portalo projekto „Mūsų Laisvė užaugo“ puslapyje aplankėme vietas, turėjusias didelę reikšmę sausio 13-osios įvykiams. Pasižiūrėjome dokumentinius filmus apie sausio 13-osios įvykius, skaitėme šiais metais surinktus pasakojimus ir peržiūrėjome nuotraukas. Vėliau ant lapelių rašėme mintis, kas mums yra laisvė. Štai keletas mokinių minčių: ,,Laisvė –  kai laisvai galiu reikšti savo nuomonę“; ,,Laisvė – tai nebijoti kalbėti lietuviškai”; ,,Man laisvė yra galimybė laisvai reikšti savo mintis, turėti savo šalies vėliavą”;  ,,Laisvė – tai nebijoti būti savimi”, „Laisvė – tai galimybė tobulėti, daryti gera, būti savimi ir jaustis laisvai savo šalyje“. Su mokiniais diskutavome apie tai, kas yra patriotiškumas, įsipareigojimas, žmogaus garbė ir orumas. 9-10 kl. mokiniai rašė samprotavimo rašinius „Ar mano gyvenime yra vietos žygdarbiui?” Skaitant mokinių darbus, klausantis jų argumentuotų atsakymų į klausimus aiškiai pastebimas istorinių įvykių priežasčių ir pasekmių suvokimas. Džiaugiuosi, kad auga puiki jaunoji karta, kuriai ne žodžiais, o darbais rūpi Tėvynės Lietuvos istorija, jos gerovė bei taikus ateities dangus.

Istorijos vyr. mokytoja Agnieška Naimavičienė į savo mokomąjį dalyką taip pat integravo 1991 m. sausio 13-osios įvykius. Sausio 11 d. pedagogė vykdė edukacinį užsiėmimą 10 klasės mokiniams „Sausio 13-oji gydytojų akimisˮ, o sausio 13 d. toks pats užsiėmimas vyko 5-9 klasės  mokiniams. Ugdytiniai parengė prezentacijas apie sausio 13-osios aukas, jas pristatė. Istorijos pamokų metu vyko eilėraščių apie tėvynę skaitymas, dainų apie laisvę klausymas. Savo pamokose kalbėdama apie tragiškus sausio 13-osios įvykius istorijos mokytoja pateikė mokiniams ne vadovėliuose aprašytų, bet dar nežinomų faktų iš to laikotarpio, ir tai ugdytinius sudomino. Kalbėdama apie tolimos praeities įvykius mokytoja pasakojo savais žodžiais – tai jau buvo nebe sausi faktai, nes jei pateiksi vien tik faktus, mokiniams ši tema niekuo nesiskirs nuo kitų mokykloje dėstomų istorijos temų. Agnieška Naimavičienė akcentavo, kad į mokyklą ateina naujos kartos, kurioms sausio 13-osios faktai tampa žinomi tik iš tėvų pasakojimų, filmų ar istorijos vadovėlių. Pedagogė džiaugiasi abipusiais žinių mainais ir tuo, kad tuos skausmingus tolimos praeities įvykius mokiniai yra išmokę kaip daugybos lentelę.

Labai džiugu, kad priešmokyklinės ugdymo grupės mokinukai, vadovaujami Galinos Grinevič, ir pradinių klasių ugdytiniai, vadovaujami mokytojų Violetos Naumovič, Elvyros Lavrukaitienės, noriai atsiliepė į kvietimą ir sukūrė internetinę savo piešinių galeriją, skirtą Sausio 13-osios įvykiams atminti. Prieš imdamiesi kūrybinės veiklos per pamokas mokiniai su mokytojomis prisiminė visa tai, kas vyko 1991 m. sausio 13-osios naktį. Pradinio ugdymo mokytojos su džiugesiu veiduose pasakojo, kad auga žingeidūs vaikai, kurie supranta istorinių įvykių svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime. Mokyklos direktorius Romuald Gžybovski džiaugdamasis akcentavo, kad jau ne vienerius metus ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokiniai vis piešė Laisvę. Ir tebepiešia. Taip, kaip diktuoja, ką jaučia jų mažos širdelės.

         Antradienį, sausio 12 d., per klasių valandėles mokytojai į savo veiklą integravo pokalbius apie reikšmingą Lietuvai datą. Daug įdomios ir svarbios dokumentinės medžiagos buvo pateikta kiekvienam pedagogui – teliko pasinaudoti tuo, kas labiausiai tiktų vienos ar kitos klasės mokiniams atsižvelgiant į jų amžiaus tarpsnį. Informacinių technologijų vyr. mokytoja ir neformaliojo ugdymo būrelio „IT dirbtuvėsˮ vadovė Renata Šuscickaja mums labai pagelbėjo rengiant pateiktį apie 1991 m. sausio 13-osios nakties įvykius. Jos dėka naudojant „Movie Makerˮ programą parengta pateiktis įgavo muzikinio filmuko su labiausiai šiai progai tinkančia Eurikos Masytės daina „Laisvėˮ formatą.

Visa Sausio 13-oji mūsų mokykloje vykusi nuotoliniu būdu – ypatinga istorijos pamoka. Jai baigiantis kiekvienas mokinys ir mokytojas dar kartą pasitikrino savo žinias šios dienos akivaizdoje. Dar kartą pasikartojome, kad Lietuva šiandien yra laisva tik tų drąsių žmonių, kurie mirė tą naktį, dėka. Drąsiai ir nieko nebijodami mes galime išrėkti visam pasauliui – MES – LAISVI ŽMONĖS !!!

Tad šiandien belieka būti amžinai dėkingiems visiems, kas žodžiais, veiksmais ir širdimi gynė Lietuvą, tiesą ir laisvę. Mes šiandien lenkiame galvas ir, gėrėdamiesi drąsiais didvyrių žygiais, visam pasauliui skelbiame: „Niekada daugiau nebevergausime ir visomis jėgomis ginsime Tėvynės Lietuvos laisvę!”

DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja