VAIKŲ SKATINIMAS SKAITYTI

VAIKŲ SKATINIMAS SKAITYTI

Namai yra ta vieta, kur formuojamas vaiko susidomėjimas knygomis. Čia svarbu ne knygų gausa, o pats procesas – skaitymas. Skaitymas knygų, žurnalų, laikraščių ir pan.
Pirmoji vaiko pažintis su knyga turi įvykti kuo anksčiau.
Vaikai mokosi mėgdžiodami kitus, todėl ypatingai svarbus tėvų įsitraukimas. Tėvų pavyzdys yra labai svarbus. Skaitymo įpročius formuokite savo pavyzdžiu arba ieškokite vaiko autoritetų. Galbūt tai bus futbolo treneris, senelis ar šokių mokytoja. O gal klasės draugas?
Pasirinkite knygas, kurios tinkamos vaikui pagal jo amžių. Klauskite, kas jūsų vaiką domina, kad galėtumėte padėti pasirinkti tinkamą knygą. Skaitykite įvairią literatūrą: pažintines, eilėraščių, pasakų knygas ir kt.
Skaitykite KASDIEN.
Kartu su vaiku susikurkite skaitymo aplinką. Susigalvokite skaitymo ritualus. Nustatykite visos šeimos skaitymo laiką.
Kalbėkite apie skaitymą. Kalbėkite apie perskaitytas knygas. Kas patiko? Kas nepatiko? Kodėl?
Padėkite vaikui atrasti norą skaityti, suformuodami skaitymo įprotį, kartu įtraukiat žaismingas veiklas.
Kodėl verta skaityti knygas?
 Skaitymas rodo, kad esame išsilavinę. Gerėja skaitymo ir rašymo įgūdžiai.
 Knygos lavina vaizduotę.
 Skaitant galima atrasti pasaulį – atsidurti tose šalyse, kuriose niekad nebuvote !
 Skaitymas padeda susikaupti. Gerėja mąstymas, dėmesio koncentracija.
 Knygos lavina kalbą – daug skaitančių žmonių žodynas yra gerokai platesnis.
 Skaitymas lavina atmintį.
 Lavinamas emocinis intelektas. Skaitydami galime pajusti įvairių emocijų – istorijos mus gali pradžiuginti, sujaudinti, priversti susimąstyti.
 Knyga – puiki motyvacinė priemonė, galinti įkvėpti.
 Tyrimais įrodyta, kad vakare skaitantys žmonės miega geriau.
Mūsų mokyklos pradinių klasių mokiniai…SKAITO!
Informaciją parengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, logopedė
Renata Matickienė
PĖSČIŲJŲ ŽYGIS „LAISVĖ MŪSŲ ŠIRDYSE“, SKIRTAS KOVO 11-AJAI PAMINĖTI

PĖSČIŲJŲ ŽYGIS „LAISVĖ MŪSŲ ŠIRDYSE“, SKIRTAS KOVO 11-AJAI PAMINĖTI

Gražią, saulėtą kovo 9 d., Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtiniai, 1-10 klasių mokiniai, auklėtojos ir mokytojos, kartu su Senųjų Trakų lopšelio – darželio bei Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos bendruomenėmis dalyvavo pėsčiųjų žygyje „Laisvė mūsų širdyse“ Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.
Istorinėje piliavietėje, Vytauto Didžioje gimtinėje, žygio dalyvius pasveikino Senųjų Trakų seniūnė Ana Ingelevič ir Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos direktorė Indrė Pigulevičienė. Šventiniame minėjime taip pat dalyvavo Aušrinė Lukošiūtė-Aleksandravičienė, LR Seimo narės Editos Rudelienės patarėja.
Sugiedoję Lietuvos Respublikos himną, pakilios nuotaikos, pasipuošę tautinės vėliavos spalvų atributika, visi dalyviai žygiavo į naująjį parką. Sustojus simboliniu, visus apjungiančiu ratu, pritariant dainai „Nupiešiu Lietuvą“, vaikai ir jaunimas papuošė baltą, sniegu apklotą ir lėtai bundančią žemę, rankų darbo pagamintomis trispalvėmis gėlėmis, vėliavėlėmis ir širdelėmis.
Džiaugiamės, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas suvienijo visas Senųjų Trakų seniūnijos švietimo įstaigas. Vaikų ir mokytojų veiduose negeso šypsenos, ore sklandė pakili nuotaika ir didžiavimasis savo šalimi.
Pasibaigus šventės minėjimui, visi pritarė, jog bendra eisena, buvimas gryname ore, kartu giedamos giesmės ir dainuojamos dainos, galėtų tapti gyva tradicija – geros nuotaikos, glaudaus bendravimo ir tautiškumo išraiška.
Elvyra Lavrukaitienė
ZDROWA, SMACZNA, KOLOROWA SAŁATKA OWOCOWA

ZDROWA, SMACZNA, KOLOROWA SAŁATKA OWOCOWA

Wtorek 14 marca 2023 r. był pysznym, owocowym dniem w klasie pierwszej. Każdy uczeń już wie, jak ważne jest jedzenie owoców nie tylko dlatego, że są smaczne, ale przede wszystkim zawierają mnóstwo witamin, które chronią i wzmacniają nasz organizm. Dlatego też dzieci podczas kółka przyrodniczego postanowiły zrobić witaminową sałatkę owocową, do której przyniosły jabłka, gruszki, winogrona, truskawki, maliny, czarne jagody oraz owoce tropikalne takie, jak banany, mandarynki, pomarańcze, mango, kiwi, a nawet ananas.
Przystępując do krojenia wszyscy umyli ręce i zabrali się do pracy. Dzieci z wielkim zapałem obierały i kroiły owoce, wykazując się przy tym dużą cierpliwością i zaangażowaniem. Po pokrojeniu wymieszały sałatkę z jogurtem i już można było spróbować wspólnego dzieła.
Przygotowanie zdrowego nietradycyjnego posiłku było wielką frajdą. Wszyscy dobrze się bawili, a samodzielnie zrobiona kolorowa sałatka smakowała wyśmienicie.
Zajęcia tego typu mają na celu zachęcić dzieci do spożywania owoców. Być może po takiej edukacji zdrowotnej wśród dzieci zapanuje moda na jedzenie owoców, a nie słodyczy w czasie przerwy.
Serdecznie dziękuję Rodzicom za współpracę, za przyniesienie owoców na zdrową i pyszną sałatkę.
ELWIRA LAVRUKAITIENĖ
wychowawczyni 1 klasy
Tautinių mažumų mokyklų 3-4 klasių mokinių skaitovų konkursas

Tautinių mažumų mokyklų 3-4 klasių mokinių skaitovų konkursas

Trakų gimnazijoje vyko rajoninis tautinių mažumų mokyklų 3-4 klasių mokinių skaitovų konkursas, skirtas Zitos Gaižauskaitės kūrybai. Mūsų mokyklai atstovavo Kasper Kurmin, Aronas Naruševičius ir Taura Kazakevič. Mokinius konkursui paruošė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Renata Matickienė.

„Žiemos džiaugsmai”

„Žiemos džiaugsmai”

Mūsų mokyklos mokinė Ingrida Suchockaja, paskatinta mokyklos logopedės Renatos Matickienės, dalyvavo meniniame – kūrybiniame nuotraukų koliažų konkurse „Žiemos džiaugsmai”. Pasigrožėkime jos sukurtu nuotraukų koliažu.

KELIONĖ PO LIETUVOS ETNOGRAFINIUS REGIONUS

KELIONĖ PO LIETUVOS ETNOGRAFINIUS REGIONUS

Prasidėjus kovui, 5-9 klasių mokiniai dalyvavo integruotose veiklose, skirtose lietuvių kalbos dienoms įprasminti. Šiemet pasirinkome pažintį su Lietuvos etnografiniais regionais. Netradicinių pamokų pradžioje kartu su mokiniais buvo aptartas pamokos uždavinys, darbo formos, lūkesčiai. Tuomet pradėjome kelionę po Lietuvos etnografinius regionus. Keliaudami po Lietuvą ugdytiniai kūrė savo žemėlapius, kuriuose pasižymėjo, kas būdinga kiekvienam regionui.

Kelionės pradžioje su mokiniais prisiminėme, į kokius penkis etnografinius regionus yra suskirstyta Lietuva, radome juos spalvingame žemėlapyje, išsiaiškinome, kad kiekvienas regionas turi savo herbą, gyventojai kalba to regiono tarme, vilki tautinius drabužius, šoka būdingus šokius, saugo papročius ir tradicijas. Mokiniai buvo supažindinti su tarmės sąvoka, jie sužinojo, kad įvairiose Lietuvos vietose iki šių dienų kalbama skirtingomis tarmėmis, tačiau šalia tarmių yra ir bendra visiems lietuviams bendrinė kalba, kuri susiformavo XIX a. pabaigoje vakarų aukštaičių kauniškių tarmės pagrindu. Į pagalbą pasitelkėme išsamią pateiktį, kuri mums labai pasitarnavo visos kelionės metu.

Aptarus, kokie yra Lietuvos etnografiniai regionai, kas yra tarmė, kelionė tęsėsi po atskirus regionus, apžvelgiant kiekvienam iš jų būdingus, išskirtinius bruožus. Pirmiausia mokiniai apsilankė Aukštaitijoje, tuomet nukeliavo į Žemaitiją, iš ten persikėlė į Dzūkiją, iš Dzūkijos į Suvalkiją ir galiausiai nukeliavo susipažinti su Mažąja Lietuva. Vieni kitiems pristatėme kiekvieno regiono sostinę, lankytinas vietas, savitumą, tarmių išskirtinumą. Pasitelkę į pagalbą informacines technologijas aptarėme kiekvieno regiono tautinius kostiumus, išsiaiškinome, kad skiriasi jų spalvos, ornamentika, audiniai, nes kiekvienas regionas audė ir siuvosi savaip, laikydamiesi prosenelių tradicijų. Mokiniai buvo supažindinti ir su kiekvienam regionui būdinga choreografija, populiariausiais šokiais, žaidimais. Apkeliavę visus Lietuvos etnografinius regionus, ugdytiniai atliko kryžiažodžius, dalyvavo viktorinoje, kurioje pasitikrino įgytas žinias. O kad įspūdžiai išliktų ilgam, apžvelgę kiekvieną regioną, viską žymėjomės, vėliau – apibendrinome žinias remdamiesi kiekvieno regiono panašumais ir skirtumais.

Mokiniams patiko integruota veikla. Ji buvo įvairi ir naudinga, suteikė daug teigiamų emocijų bei žinių apie Lietuvą, kiekvieno etnografinio regiono savitumą. Netradicinės veiklos baigėsi ugdytinių išsakyta mintimi: „Žmonės visi skirtingi, bet juos jungia vienas žodis – Lietuva“. Netradicinės pamokos leido mokiniams ugdyti asmenines, socialines ir kultūrines kompetencijas.

Daiva Daukševičienė,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja