Bir 2, 2021 | Be kategorijos
Šią dieną nutarėme mūsų pradinių klasių mokinius pradžiuginti nuotoline edukacija „Katinų karalystėje“. Virtualiai keliavome į Šiauliuose esantį Katinų muziejų.
Apžvelgėme katinų veisles, sužinojome įvairių įdomybių: kodėl katės murkia, kodėl patinka valerijonas, ar katės mato visas spalvas, kaip parodo savo emocijas. Mokiniai ne tik klausėsi, bet ir dalinosi savo pastebėjimais bei patirtimi apie šiuos gyvūnus.
Savo asmeninėmis nuotraukomis pasidalino ir mokiniai, kuriuose jie užfiksuoti su katinais.
Renata Matickienė,
lietuvių kalbos mokytoja
Bir 2, 2021 | Be kategorijos
„Dnia czerwca pierwszego dzieckiem można nazwać każdego!“
„Czy wy wiecie, czy wy wiecie,
Ile dzieci jest na świecie?
Kto by to policzyć mógł,
Tyle serc, i rąk, i nóg?
A choć dzieci jest tak dużo,
Wszystkie wspólnej sprawie służą,
Wszystkie pragną, pragną z całych sił,
Żeby świat szczęśliwy był.
J. Brzechwa
Tradycja świętowania 1 czerwca jako Dnia Dziecka liczy przeszło pół wieku. Został on ustanowiony w celu upowszechnienia ideałów i celów związanych z prawami dziecka. Powstał z inicjatywy ONZ i obchodzony jest w wielu krajach na świecie. W naszym kraju Międzynarodowy Dzień Dziecka jest obchodzony 1 czerwca. Jest to okazja do organizowania specjalnych akcji, koncertów i zabaw w szkołach i instytucjach dla uświetnienia tego dnia. Dla rodziców to okazja na spędzenie dodatkowego czasu ze swoimi dziećmi, składania im życzeń z okazji Dnia Dziecka oraz obdarowania swoich pociech. Jednak najlepszym prezentem dla każdego dziecka jest przede wszystkim miłość, troska i zainteresowanie ze strony jego rodziców, czego z całego serca życzymy.
Dzień Dziecka w grupie najmłodszych dzieci naszej szkoły minął wesoło i pomysłowo. Z tej okazji zorganizowaliśmy Plener plastyczny. Dobry nastrój dopisywał dla wszystkich. Po obejrzeniu prezentacji edukacyjnej o prawach dziecka, każdy miał możliwość wypowiedzieć własne zdanie na ten temat. Wspaniałe rysunki o szczęśliwym dzieciństwie przedstawiły szczere uczucia naszych maluchów. Prace dzieci upiększyły placyk zabaw przy szkole. Po zabawie mieliśmy słodki poczęstunek. Dzień był wyjątkowy i pełen wrażeń.
Dzień Dziecka to najlepsza okazja, aby przypomnieć, że każdy jest kochany i ma prawo na szczęśliwe dzieciństwo.
GALINA GRINEVIČ,
wychowawczyni grupy przedszkolnej
Bir 1, 2021 | Be kategorijos
Vasara. Oras pripildytas svajingos ir magiškos šviesos. Vaikystė ir vasara – vieni iš nuostabiausių ir įsimintiniausių žmogaus gyvenimo tarpsnių, kurie nubėgdami praeitin palieka džiaugsmą, nerūpestingumą, prisirpusių žemuogių skonį. Vasaros pradžia visuomet atkeliauja su visame pasaulyje švenčiama Tarptautine vaikų gynimo diena, kurios metu primenama, kad būtina saugoti ir gerbti mažųjų gyventojų teises.
Šie metai buvo išskirtiniai, kai karantino sukaustytas gyvenimas visą žiemą ir pavasarį buvo užvėręs duris bendravimui, pasibuvimui drauge, nuoširdžiam vaikų juokui. Taigi per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas nutarėme šiek tiek atsigriebti. Su 5-6 klasės mokiniais nemažai kalbėjome apie gražiausią žmogaus gyvenime tarpsnį – vaikystę. Mūsų dėmesio centre atsidūrė 2 programiniai literatūros kūriniai: Šatrijos Raganos „Irkos tragedija“ ir Oskaro Vaildo „Laimingasis princas“. Perskaitę kūrinių ištraukas svarstėme apie pagrindinės kūrinio veikėjos Irutės vaikystę, lyginome savo ir mergaitės patirtis. Remdamiesi Oskaro Vaildo kūrinio ištraukomis su penktokais kalbėjome apie nelaimingus vaikus. Mokiniai noriai dalijosi prisiminimais apie šviesius ir nerūpestingus savo vaikystės metus. Kompiuterio monitoriuje mačiau laimingus vaikų veidus, kuriuos puošė nuoširdžios šypsenos. Su mokiniais prisiminėme jų teises bei pareigas, kalbėjome apie karą ir taiką. Pasigaminome vaizdinės medžiagos: pateiktį, pailiustruotą prasmingais posakiais apie vaikystę, ir penktokų bei šeštokų nuotraukomis, tapusiomis puikia medžiaga stendų gamybai, lankstinukus, kuriems surinkome informaciją, o vėliau ją išsamiai aptarėme. Iš pokalbio su vaikais supratau, kad jų vaikystę visada lydėjo ir lydi meilė, juokas, ieškojimai ir atradimai. Jie visi mėgsta svajoti, o svarbiausia, kad auga saugiame, spalvingame gėrio ir grožio pilname pasaulyje.
Vaikai – tai mūsų sparnai – jie privalo būti sveiki, stiprūs, kad mūsų gyvenimus pakylėtų, kad nuskraidintų mus ten, kur jau liestume viską jų rankomis ir pasaulį regėtume jų akimis: svajonėj, fantazijoj, pasakoj – ten galėtume būti laimingi. Žiūrėkime į vaikus taip, kaip žiūrima į medžius – su dėkingumu, nes tai palaima, bet be lūkesčių ar norų, juk nereikalaujame, kad medžiai būtų kitokie. Mylėkime vaikus tokius, kokie jie yra.
Daiva Daukševičienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Geg 14, 2021 | Be kategorijos
Gamtą mylėti per maža – ją reikia pažinti“
(Prof. Tadas Ivanauskas)
Dar ankstyvą pavasarį svetainė www.miskininkas.eu, norėdama paskatinti mokinius mąstyti apie miškininko profesiją bei pasidalyti mintimis apie miškininkystę ir mišką, paskelbė respublikinį rašinių konkursą „Kodėl aš noriu būti miškininku“.
Kadangi mes gyvename miškų apsuptyje ir nuolat bičiuliaujamės su miško žvėreliais bei paukščiais, tad su 6 klasės mokiniais susimąstėme, kas mums yra miškas ir galbūt ateityje norėtume tapti miškininkais. Vienos nuotolinės pamokos metu padiskutavę apie miškininko profesiją pabandėme savo mintis patikėti balto popieriaus lapams. Geriausiai kurti rašinį sekėsi Beatai Baranovskai, todėl jos darbas buvo išsiųsti į respublikinį konkursą „Kodėl aš noriu būti miškininku“.
Gegužės pradžioje gavome žinią, kad Beata tapo šio konkurso laureate ir gegužės 14 dieną dalyvavo prizininkų pagerbimo šventėje, vykusioje nuotoliniu būdu. Daug gražių žodžių, sveikinimų, linkėjimų tądien buvo išsakyta mokiniams, susibūrusiems iš visos Lietuvos. Manau, kad visi jautėme didelį jaudulį, kuris buvo plika akimi pastebimas. Nuoširdžiai džiaugiausi dėl kiekvieno Lietuvos vaiko. Kiekvieno laimėjimas atrodė tarsi būtų visų mūsų bendras laimėjimas. Stebėdama šventėje dalyvaujančius mokinius galvojau: „Auga graži pamaina, kursianti Lietuvos ateitį ir galbūt besidarbuosianti miškininkystės srityje‟.
Iškilmėse dalyvavo LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, kuri nuoširdžiai dėkojo mokiniams už jų indėlį į Lietuvos miškų būklę bei mintis apie mišką ir miškininkystę. Aistė Gedvilienė teigė neabejojanti, kad Lietuvoje auga puiki, motyvuota būsimųjų miškininkų karta, o kad vaikai domėtųsi šia profesija, pasak jos, reikia švietimo ir suaugusiųjų pastangų. Jei suaugusieji kalbės vaikams apie mišką, jo naudą ir būtinybę rūpintis juo, vaikai nebus abejingi miškininkystės sričiai.
Nepaprastai džiugu, kad net pats Aplinkos ministras Simonas Gentvilas rado laiko savo įtemptoje darbotvarkėje ir mus pasveikino. „Mokiniai labai noriai dalyvavo konkurse, siuntė rašinius ir ne tik šiandien, bet ir ateityje, atėjus laikui rinktis profesiją, susimąstys apie miškininkystę“, – tai net neabejodamas konstatavo Seimo Aplinkos apsaugos ministras. Svečias tikino, jog pažintis su mišku turėtų prasidėti vaikystėje, ir pažymėjo, kad šalies miškininkai laukia jaunosios miškininkų kartos. Jis atkreipė dėmesį, kad miškininkai visais laikais buvo šalies patriotai, gynė šalies nepriklausomybę ir laisvę. Jie buvo vieni iš nedaugelio inteligentų kaimiškose vietovėse, o miškininko profesiją galima prilyginti tokių profesijų, kaip mokytojas, gydytojas ar dvasininkas, pašaukimui.
Gražus laimėjimų kraitis džiugina visus. Juk reikia tik netingėti, bent truputį fantazijos, geros idėjos ir bandyti judėti į priekį. Ir jei dar ne šiandien, tai rytoj tikrai mūsų darbai bus pastebėti ir įvertinti. Reikia būti labai nuoširdžiam ir tikėti tuo, ką darai.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Geg 14, 2021 | Be kategorijos
12 maja dotarła do nas wspaniała wiadomość. Nasza szkoła zajęła pierwsze miejsce wśród podstawowych szkół mniejszości narodowych na Litwie w najnowszym rankingu krajowych placówek oświatowych, opublikowanym przez pismo „Reitingai” (Rankingi).
W rankingowaniu szkół podstawowych zostały uwzględnione wyniki sprawdzianu podstawowego poziomu osiągnięć edukacyjnych (PUPP) z języka litewskiego i matematyki dla uczniów klas dziesiątych za lata 2017, 2018 i 2019.
Tak wysoką ocenę mieliśmy również przed dwoma laty, gdy w rankingu krajowych placówek oświatowych również zajęliśmy 1. miejsce wśród podstawowych szkół mniejszości narodowych.
Nasza szkoła bardzo dobrze wypadła również w rankingu, wskazującym odsetek uczniów korzystających z działalności pozalekcyjnej w szkole. A przecież zajęcia pozalekcyjne są jednym z czynników mających wpływ na sukces edukacyjny, na rozwój uczniów. Zostaliśmy wyróżnieni – znaleźliśmy się w pierwszej dwudziestce szkół podstawowych całej Litwy.
Niezmiernie się cieszymy, że po raz kolejny zostaliśmy zauważeni, że praca naszych uczniów oraz nauczycieli została doceniona. Są to osiągnięcia całej społeczności szkolnej. Jest to ogromny powód do dumy oraz motywacja do dalszej, jeszcze bardziej intensywnej pracy.
Gratulujemy naszym uczniom, ich rodzicom i nauczycielom wysokiego wyniku potwierdzającego doskonałą kondycję naszej szkoły!
Žurnalas „Reitingai“ kiekvieną pavasarį apibendrina rezultatus ir paskelbia pagal ugdymo pasiekimus sudarytą šalies mokyklų reitingą. Šiemet pateikta informacija mums itin maloni: mūsų mokykla tapo stipriausia pagrindine mokykla tarp tautinių mažumų mokyklų.
Pagrindinių mokyklų vertinimas buvo atliktas remiantis dešimtokų trejų metų laikytais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatais. Šiek tiek nustebome, kad esame pirmi. Kad taip aukštai būsime, tikrai negalvojome. Aišku, kad pasiekimas mums labai malonus. Tai visų mokinių, mokytojų ir tėvų bendro darbo rezultatas. Toks aukštas įvertinimas mums tenka ne pirmą kartą: prieš porą metų taip pat buvo pelnyta I vieta reitinguojant šalies švietimo įstaigas.
Labai džiaugiamės ir didžiuojamės, nes esame išskirtiniai tarp visų Lietuvos tautinių mažumų pagrindinių įstaigų. Tad šiandien pasidžiaukime visi
pasiektu rezultatu, neužmikime ant laurų ir ruoškimės ateičiai! Dirbame tikrai ne dėl pirmos vietos ar aukščiausio įvertinimo.
ELWIRA LAVRUKAITIENĖ,
wicedyrektor szkoły
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Geg 5, 2021 | Be kategorijos
Tęsdami Lietuvių kalbos dienoms skirtų veiklų ciklą ir pasitikdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, švenčiamą gegužės 7 d., 5-6 kl. mokiniai netradiciškai paminėjo šią svarbią datą. Su penktokais ir šeštokais, pasinaudoję Kultūros paso teikiama paslauga, dalyvavome virtualiame literatūriniame susitikime su rašytoja Gaja Guna Ekle, o su 9-10 kl. – virtualiuose vaikų ir paauglių literatūros savaitės renginiuose.
Virtualaus susitikimo metu rašytoja pristatė 2016 m. labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ išleistą apysaką „Brolis, kurio nereikėjo“, kurios rankraštis buvo nominuotas antra vieta Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse. Knyga dalyvavo „Metų knygos rinkimuose“, o 2018 ir 2019 m. pateko į skaitomiausių vaikų knygų dešimtuką Lietuvos bibliotekose. Knygoje pasakojama apie devynmetį Gvidą, kurį vieną dieną tėvai nustebina žinia, jog jis turės brolį. Jie, neatsiklausę sūnaus, nusprendžia įsivaikinti tokio pat amžiaus berniuką Tomą iš vaikų namų. Gvidui skaudu ir pikta, kad nei mama, nei tėtis su juo nepasitarė. Berniukas nesupranta, kodėl tėvams neužtenka jo vieno. Priešindamasis tokiam tėvų poelgiui, jis ryžtasi padaryti viską, kad tik Tomas netaptų jų šeimos nariu.
Rašytoja paskaitė mums ištraukų iš savo knygos, aptarė herojaus poelgius. Mokiniai pasakojo apie savo brolius ir seseris, kokių problemų kyla bendraujant su jais. Pasmalsavome, kodėl rašytoja pasirinko tokį įdomų pseudonimą, per kiek laiko ji parašo knygą. Viešnia virtualiu būdu jauniesiems mūsų mokyklos skaitytojams papasakojo ir apie savo kūrybinį kelią. Įdomu tai, jog į klausimą nuo kelerių metų pradėjo rašyti, Gana Guja Ekle atsakė, jog pirmiausia pradėjo piešti istorijas, nes rašyti dar nemokėjo. Mokinius sudomino kūrinio intriga, jie drąsiai ir aktyviai įsitraukė į diskusiją, atsakinėjo į rašytojos klausimus. Eglė Baliutavičiūtė paliko tikrą intrigą, pristačiusi pusę sukurtos istorijos, todėl mokiniams liko namų užduotis – pasiimti iš bibliotekos leidinuką ir sužadintą smalsumą pasotinti skaitant knygą ir ją „prarijus“ kantriai laukti, kol Gaja Guna Eklė parašys naują.
Netradicinė veikla neprailgo, nes buvo įdomi ir motyvuojanti skaityti knygas. Rašytoja Astrida Lindgren yra pastebėjusi, kad „niekas kitas taip nesužadina ir neugdo vaiko vaizduotės, kaip knyga. Pamatykime džiaugsmą vaiko akyse, kai jis perskaito pirmąjį žodį ir į rankas pasiima pirmąją knygutę.“ Tad visus mokinius kviečiu kuo dažniau į rankas paimti knygą ir pajusti tikrąjį skaitymo malonumą!
Daiva Daukševičienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
