2023 m. balandžio 6 d. Telšių ,,Atžalyno‟ progimnazijoje vyko respublikinis nuotolinis 5-8 klasių mokinių viešojo skaitymo konkursas „Žodžiai į širdį‟, skirtas Tėvynei Lietuvai peržiūra.

Tai tradiciniu tapęs konkursas, kuriame norą dalyvauti pareiškė 31 švietimo įstaiga iš visos Lietuvos. Konkurse dalyvavo ir raiškiai skaitė pasirinktus kūrinius 76 mokinai iš įvairių Lietuvos mokyklų: Vilniaus, Telšių, Šiaulių, Radviliškio, Panevėžio, Raseinių, Vilkaviškio, Joniškio, Senųjų Trakų, Kretingos, Šilutės rajonų. Konkursu buvo siekiama paskatinti mokinius viešai deklamuoti eilėraščius apie Tėvynę, skatinti saviraišką, kūrybiškumą, ugdyti vaikų meninę kultūrą.

Mūsų mokyklai šiame konkurse atstovavo 7 klasės mokinė GRETA SUCHOCKAJA. Jį deklamavo poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Tai gražiai mane augino‟. Mokinė buvo pasipuošusi lenkų tautiniu kostiumu. Šis konkursas buvo nemažas iššūkis Gretai, bet įveikiamas. Nepaisant vos pastebimo jaudulio mokinė gana raiškiai ir įtaigiai padeklamavo eilėraštį. Tai buvo pirmas viešas Gretos deklamavimas, kuriam ji pasiruošė labai atsakingai. Mokinių nuotoliniu ir kontaktiniu būdu vykusius pasirodymus stebėjo vertinimo komisijos pirmininkas, vertinimo komisijos nariai, mokinius rengę mokytojai. Mokinių pasirinkti tekstai privertė įsiklausyti, įsijausti į žodžių skambesį ir prasmę. Vertinimo komisijos pirmininkas pabrėžė, kad: „Meninis skaitymas vienas iš dažnesnių saviraiškos būdų, kuris ugdo kūrybinį mąstymą, skatina protinę veiklą, kalbos įgūdžius, padeda ugdyti dėmesio koncentraciją. Deklamuodamas žmogus įsivaizduoja tai, ko nėra matęs, pasineria į teksto išgyvenamas emocijas‟.

Visi konkurso dalyviai pasirodė puikiai. Dominavo eilėraščių pasirinkimas ir įvairovė. Telšių „Atžalyno“ progimnazijos direktorius Kęstutis Saplinskas Gretai įteikė padėką, kuri mus pasiekė elektroniniu paštu. Šis konkursas – tai akivaizdus įtraukiojo ugdymo kultūros pavyzdys. Smagu, kad sėkmę patyrė visi iki vieno skirtingų gebėjimų mokiniai, taip pat ir ir juos ugdantys pedagogai.

Daiva Daukševičienė,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Ketvirtadienio rytą, mokykloje skambantis skambutis, visus mokinius sukvietė į suolus. Prasidėjo pamokos. O 1-2 klasės mokiniai zujo rūbinėje ir nekantriai rišo batų raištelius. Vienai dienai jų pamokos išsikėlė į Vilnių. Vienoje kelionėje tilpo pasaulio pažinimas, matematika, gimtoji kalba ir net saugaus eismo paskaita. Gausybė naujų sąvokų pradėjo mūsų kelionę – pervaža, peronas, laukiamoji salė ir galiausiai – traukinys! Visiems teko važiuoti automobiliu, štai net pusė vaikų nei karto nevažiavo traukiniu. Kaip stipriai augo jų smalsumas ir didėjo akys, pamačius artėjantį traukinį. Teprasideda pamokos, tariau sau su pirmokų auklėtoja Elvyra. Kiek nuostabos kėlė važiavimas atbulomis, lyg į priekį, bet atgal. Pro langą greitai keitėsi vaizdai, kartojome medžių pavadinimus ir ties kiekvienu sustojimu susipažinome su kiekvieno pravažiuojamo miestelio pavadinimu. Atvykus ir išlipus iš traukinio, vis kartojome, kad esame Vilniuje, Lietuvos sostinėje, didžiausiame mieste. Kaip pasiekti gatvę? – dairėsi vaikai, ieškodami išėjimo iš bėgių labirinto. Ir štai, pasaulio pažinimo pamokos tęsinys – požeminė perėja. Man atrodo, kad geriausios pamokos yra tos, kuriose nuolat matai susidomėjusias vaikų akis ir girdi nuostabos šūksnius. Pasiekus vieną judriausių gatvių, supratus kas yra žiedinė sankryža, neliko nepastebėtas Portalas, instaliacija, jungianti Vilnių ir Lenkijos miestą Liubliną. Štai ir dar viena pamoka, skatinanti draugystę, vienybę ir atvirumą pasauliui.

Turbūt pirmą kartą, eidama per perėją, tiek daug šypsojausi. Mokiniai mojavo kiekvienam, juos praleidusiam automobiliui. Vairuotojų nušvitusios akys, atsiradusios šypsenos ir atsakas – į gerumą gėriu. Išmokta dar viena pamoka.

Kelias link Aušros Vartų, pakeltos akys ir žvilgsnis į Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslą. Pamatę jį iš arčiau, suklusome ir palikome Jai savo slaptų troškimų puokšteles, prašydami sveikatos sau ir artimiesiems, meilės draugui ir artimajam, taikos pasauliui.

Istorijos pamoka – katalikai ir stačiatikiai. Nuo Aušros Vartų pajudėjome link Šv. Dvasios stačiatikių cerkvės. „Kodėl moterys riša skareles, kodėl čia taip skaniai kvepia…” Iš tiesų, smilkalai užburia. Maldos namai skiriasi, bet skirtumai jungia. Dievo meilė – viena ir nepamatuojama.

Į Vilnių vykome traukiniu, todėl privaloma kelionės vieta buvo Geležinkelių muziejaus lauko ekspozicija. Lyg žaidimų aikštelė su labai rimtais žaislais. Ir čia norėjosi pabūti ilgiau, bet laukė dar pietūs Mc Donalds restorane ir artėjantis traukinys, kuriuo saugiai grįžome namo.

Nesėdėjome suole, neskaitėme knygų, nerašėme kontrolinių darbų, bet patikėkite, išmokome ne vieną pamoką.

Kelionės ugdo, keliaukite ir Jūs. Dažniau. Gerokai dažniau.

DIANA TOMAŠEVIČ,

2 klasės auklėtoja

Lietuvos sporto muziejus šiemet jau 12 kartą organizavo mokinių rašinių konkursą „Mano šeima ir sportas‟, kuriame dalyvavo ir mūsų mokyklos 6 klasės mokinė DARIJA BESKARAVAJEVA. Savo darbą ji skyrė seneliui Vladislavui Savickiui, aistringam stalo teniso žaidėjui, šį rudenį švęsiančiam gražų jubiliejų. Džiugu, kad Darijos darbas buvo pastebėtas ir įvertintas atminimo medaliu ir padėka.

Šio rašinių konkurso tikslas – skatinti Lietuvos mokinius domėtis sportiniu gyvenimu mokykloje ir visuomenėje, aktyviai dalyvauti olimpinio ugdymo programose, stiprinti mokinių fizinį ir dvasinį tobulėjimą. Šiemet mokiniams siūlyta pasirinkti vieną kokį nors sportininką mėgėją ir pristatyti jo pasiekimus rašinyje, akcentuojant ne tik fizinius sugebėjimus, bet ir dvasines vertybes. Pasak vertinimo komisijos pirmininkės, šių metų konkurso dalyvių darbai išsiskyrė nuoširdumu ir originalumu, nes mokiniai kalbėjo apie tuos žmones, kurie galbūt turi mažiau medalių ar žymių apdovanojimų, tačiau pasižymi ypatingu tikslo siekimu ir dvasinėmis vertybėmis.

Darija darbe labai gražiai atskleidė visus savo senelio pomėgius. Mergaitės senelis yra puikus tenisininkas, auksinių rankų meistras ir geriausias senelis pasaulyje. Darija darbą pailiustravo pluošteliu nuotraukų iš įvairių stalo teniso turnyrų, vykusių Lietuvoje, taip pat kasmetinių Trakų rajono seniūnijų sporto varžybų. Ir visur jos senelis besišypsantis ir pasipuošęs laimėtojo medaliu arba rankose laikantis taurę.

Įvairūs konkursai yra puiki proga pasitikrinti ir palyginti savo gebėjimus kitų Lietuvos mokyklų kontekste. Tikiuosi, kad Darija nesustos pusiaukelėje, toliau brandins savo vertybines nuostatas, dalinsis laisvės, kūrybos dvasia su aplinkiniais. Linkiu jai kuo didžiausios sėkmės ir ateityje.

Daiva Daukševičienė,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

WIELKANOC jest najstarszym i najważniejszym świętem chrześcijańskim, które upamiętnia zmartwychwstanie ukrzyżowanego Jezusa Chrystusa. Z obchodami Świąt Wielkanocnych związanych jest wiele zwyczajów ludowych, najważniejszym jednak jest malowanie jajek.

W oczekiwaniu na piękne Święta Wielkanocne, 30 marca uczniowie 1 i 3 klasy uczestniczyli w edukacyjnym zajęciu malowania pisanek za pomocą cebuli i drobnych roślinek. Poznali również tradycje obchodzonych świąt i taczania pisanek.

Elwira Lavrukaitienė