Rgs 8, 2021 | Be kategorijos
Z radością informujemy, że uczennice Szkoły Podstawowej im. Andrzeja Stelmachowskiego w Starych Trokach SABINA LAVRUKAITYTĖ i KLAUDIJA LAURUKAITYTĖ w dniach 16-22 sierpnia reprezentowały rejon trocki w finale XVIII Międzynarodowego Festiwalu Piosenki Dziecięcej „Skowroneczek 2021”.
Festiwal w Nowym Sączu (Polska) odbywał się kilkoma etapami. Dwa dni trwały przesłuchania w regulaminowych kategoriach. Każdy miał możliwość zaprezentowania swoich umiejętności wokalnych. Zaprezentowało się blisko stu uczestników z całej Polski, Litwy i Włoch.
Uczestnicy Festiwalu mieli również kilka wycieczek. Zwiedzili Zamek w Rytrze, źródełka św. Kingi w Głębokim, Plac św. Jana Pawła w Piwnicznej Zdroju, Stary Sącz, Wadowice i Kraków. W Starym Sączu wszyscy uczestnicy spotkali się podczas wieczornej mszy świętej w Klasztorze Sióstr Klarysek, a później na starosądeckich błoniach odbyło się spotkanie w Diecezjalnym Centrum Pielgrzymowania przy Ołtarzu Papieskim.
Niezwykle ważnym aspektem takich spotkań jest integracja dzieci i młodzieży z różnych środowisk. Podczas pobytu w Nowym Sączu dziewczynki zapoznały się z uczestnikami z Włoch i Polski. Przed wielkim finałem uczestnicy festiwalu koncertowali w Krynicy-Zdroju.
Ostatni dzień Festiwalu „Skowroneczek 2021” rozpoczął się od uroczystego spotkania z władzami miasta w sądeckim Ratuszu. Potem wszyscy uczestnicy i goście wspólnie się modlili podczas mszy świętej w Bazylice św. Małgorzaty w Nowym Sączu.
Cały pobyt był bardzo aktywny i udany. Festiwalowi towarzyszyła wyjątkowa i niepowtarzalna atmosfera, a radość, zabawa i uśmiech dzieci świadczyły o wielkim sukcesie tego konkursu.
Bardzo się cieszymy, że podczas koncertu finałowego Rada Rodziców Pałacu Młodzieży w Nowym Sączu przyznała nagrodę specjalną SABINIE LAVRUKAITYTĖ. Gratulujemy!
Dzieci uczestniczyły w festiwalu na zaproszenie Prezydenta Nowego Sącza Ludomira Handzla, gdyż Troki od lat są miastem partnerskim. Serdecznie dziękujemy Pani mer Marii Pucz, Samorządowi rejonu trockiego za umożliwienie wyjazdu do Polski, za możliwość dostojnie reprezentować nasz rejon w finale XVIII Międzynarodowego Festiwalu Piosenki Dziecięcej „Skowroneczek 2021”. Dziękujemy również Pani Lilii Kieras, która przyszykowała dziewczynek do konkursu. Kontakt z muzyką rozwija bowiem aktywną i twórczą wyobraźnię, umiejętności dzieci, wzbogaca doświadczenia muzyczne.
ELWIRA LAVRUKAITIENĖ,
wicedyrektor szkoły
Lie 12, 2021 | Be kategorijos
Pandemija ir karantinas buvo nemažas iššūkis visai švietimo sistemai ir asmeniškai kiekvienam iš mūsų. Reikėjo iš esmės keisti mokymo procesą. Tai buvo gana sudėtingas laikotarpis. Mes, mokytojai ir mokiniai, išgyvenome didžiausią švietimo eksperimentą žmonijos istorijoje. Mokykla, klasė persikėlė į kiekvieno namus. Daugelio mokinių, mokytojų virtuvės ar svetainės stalai tapo mokymo ir mokymosi centrais. Ilgą laiką tradicinį mokymą buvo pakeitęs nuotolinis mokymas.
Tiek mūsų mokyklos mokytojai, tiek mokiniai per tą ilgą laikotarpį labiausiai pasiilgo gyvo kontakto, suprantama, kad virtualybė nepakeis gyvo mokinio – mokytojo santykio. Dažnas mokytojas pastebėjo mokyklinio šurmulio trūkumą. Kai pamokos vykdavo klasėje, norėdavosi, kad mokiniai dirbtų susikaupę, be pašalinių pašnekesių ar komentarų. Nors esame optimistai ir visus iššūkius pasitikome drąsiai, vis tik buvo nuogąstavimų, kaip tai pavyks įgyvendinti. Nuotolinis mokymas privertė dar kruopščiau pasiruošti kiekvienai pamokai, atnaujinti mokymo(si) medžiagą, suteikti grįžtamąjį ryšį kiekvienam besimokančiajam, reflektuoti savo veiklą. Buvome pasiruošę ir išmokę naudotis ,,Microsoft Teams” aplinka, tad prasidėjus antrajai karantino bangai iš karto galėjome imtis konkrečių veikmų. Laukdami nuotolinių pamokų išties nerimavome, kaip seksis, tačiau tik pradėję dirbti supratome, jog nerimauti tikrai nebuvo ko. Toks mokymasis mokiniams buvo visiškai nauja patirtis, tad labai svarbus buvo palaikymas, paskatinimas. Pamokas pagyvinome naudodami pateiktis, filmuotą medžiagą, garsinius įrašus ir pan. Darbo su mokiniais metodų įvairovė suteikė laisvę mokinių mintims, veiksmams, provokavo įvairius, individualius atsakymus, mokė gerbti kitų idėjas, skatino savarankišką požiūrį.
Karantino laikotarpiu didžiausia vertybė buvo ne nuotolinio mokymo aplinka, bet žmonės – mokytojai ir mokiniai, jų noras tobulėti, mokytis, patarti vieni kitiems, bandyti, eiti pirmyn, nuoširdi pagalba. Mes buvome mokomi, kad svarbiausia mokytojo paskirtis – atskleisti žmogaus prigimtyje glūdintį kūrybinį nusiteikimą. Karantinas nesustabdė ir neapribojo mūsų noro tobulėti dalykine ir metodine prasme, kelti tikslus ir siekti pergalių. Mes, mokytojai, dalyvavome įvairiose seminaruose, webinaruose, mokymuose, projektinėse veiklose, dalį pamokų vedėme netradicinėse aplinkose. Mus mielai priėmė muziejai, mūsų vizitais džiaugėsi rašytojai ir iš televizijos ekranų mums pažįstami žmonės, kurie noriai dalijosi savo gyvenimiška patirtimi, praversiančia mokiniams renkantis ateities profesiją. Tradiciniai renginiai persikėlė į internetinę erdvę – mes jiems ruošėmės itin kruopščiai ir apgalvotai. Džiugu, kad mokiniai, mūsų paskatinti, dalyvavo įvairiuose rajoniniuose, respublikiniuose ir net tarptautiniuose kūrybinių darbų, nuotraukų, piešinių, meninio skaitymo konkursuose, olimpiadose. Gražų laimėjimų kraitį mums sukrovė karantinas. Itin malonu buvo gauti padėkas, kuriose įrašyta, kad mūsų mokiniai tapo rajoninio, respublikinio konkurso I, II ar III vietos laimėtojai ar laureatai, atplėšti siuntinį, kuriame supakuotas bronzos medalis už laimėjimą Tarptautiniame konkurse arba rasti sąskaitą papildžiusį piniginį prizą. Taigi galima teigti, kad pandeminė situacija mus, mokytojus ir mokinius, „išlukšteno” ir daug ko išmokė, visi atradome savo ,,super galių”. Juk gyvenimo išbandymuose slypi neišsemiamos galimybės.
Mokykla, be jokios abejonės, labai svarbi socialiniu požiūriu, todėl mokiniams buvo sunku kiekvieną dieną nematyti savo draugų gyvai. Tad teko padėti prisitaikyti jiems prie šios naujos realybės. Be galo buvo svarbu su kiekvienu palaikyti ir individualų ryšį. Išnaudodami ,,Microsoft Teams” galimybes naudojame atskirus pokalbius, kuriuose mokiniai galėjo saugiai užduoti rūpimus klausimus ir gauti reikalingą papildomą pagalbą. Kelios mūsų mokyklos mokytojos dalyvavo respublikiniame projekte „Kūrybingumo mokykla”, todėl, pasisėmusios patirties iš lektorių, kiekvieną mokymo savaitę pradėdavo gražia sentencija ar kokia nors mintimi, kuri pakylėtų darbui ir padėtų mažiau galvoti apie siaučiantį virusą. „Švietimas turi mokyti mokytis, o ne tiesiog mokyti“ – pandeminėje situacijoje vyko šio posakio realizacija. Būtina išskirti vienintelį šio mokymo(si) privalumą – tai jo lankstumas, kadangi besimokančiųjų neriboja nei laikas, nei vieta, galima optimizuoti įvairius resursus ir išteklius, taip atkreipiamas dėmesys ne į mokymą, o į mokymąsi bei į galimybę besimokantiesiems savarankiškai bendradarbiauti. Žinoma, technologijos negalėjo visiškai pakeisti žmogiškojo bendravimo, mokiniams ir mokytojams trūko gyvų emocijų, tačiau tenka pripažinti, kad nuotolinis mokymas(is) suteikė galimybių dar geriau pažinti save ir mokinius.
Išgyvenome sunkų ir neįprastą laikotarpį. Labai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų išsaugojome pusiausvyrą ir savitvardą. Džiugu, kad mokiniai, tėvai ir mokytojai buvo be galo supratingi, kantrūs, tolerantiški. Sėkmingas gyvenimo pokyčių priėmimas mums visiems buvo naudingas – juk nežinome, kas laukia ateityje. Visi drauge įveikėme sunkumus, su kuriais teko susidurti. Užsigrūdinome. Jau šiandien esame pasirengę priimti dar didesnius iššūkius.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Bir 30, 2021 | Be kategorijos
Stovykla vaikams yra didelis džiaugsmas, kurį jie dažniausiai patiria atėjus vasarai. Stovykla – tai naujų įgūdžių ir naujo pasaulio pažinimo mokykla. O kas, jeigu ji organizuojama mokykloje, o vadovai – vaikui pažįstami mokytojai? Pasirodo, jog gauname puikų rezultatą, kuriuo džiaugiasi mūsų mokyklos pedagogai, dirbę vaikų socializacijos stovykloje ,,Vabaliukai“. 1-4 klasių mokiniams šiemet veiklas organizavo puiki mokytojų komanda: Lucija Kašėtienė, Violeta Naumovič, Magdalena Klepka, Lilija Kieras, Jūratė Repčikienė, Marekas Pavlovskis, Vida Kasperavičiūtė, Irena Orlova, Galina Grinevič, Renata Matickienė. Taigi apie viską išsamiau.
Birželio 21 diena. Šią dieną vyko iškilmingas stovyklos atidarymas, kuriame žodį tarė pradinio ugdymo mokytoja ir projekto koordinatorė Lucija Kašėtienė, kuri supažindino su stovyklos tvarka bei veiklos planu. Tą pačią dieną stovyklautojai, linksmi ir geros nuotaikos, lydimi mokytojų Jūratės Repčikienės ir Renatos Matickienės, patraukė į Trakus, kurie nuo seno garsėja kaip nuostabaus grožio gamtos kampelis, išsiskiriantis savo unikaliu gamtovaizdžiu, salos pilimi, poeto Maironio apdainuota eilėraštyje „Trakų pilis“, bei tvyrančia romantika ir ramybe. Vaikai keliavo labai smagiai, paežere, pozuodami nuotraukoms, žvalgydamiesi aplink, stebėdami laivus, skrodžiančius ežero vandenis. Keliautojus pasitiko ramus Galvės ežeras, kuriame plaukiojo antys ir ilgakaklės gulbės. Eidami pilies link, mažieji keliautojai grožėjosi vasariškai skaidriu ežero vandeniu. Besišnekučiuodami ir vaikščiodami Galvės ežero pakrante, jie pasiekė Trakų pilį. Akį lepino ramus pilies didingumas ir subtilus grožis. Istoriją liudijanti pilis ne vieną paskatino pasvajoti ir bent trumpam nusikelti bei pagyventi kunigaikščių laikais. Susėdę pilies papėdėje, vaikai draugiškai pasistiprino į kelionę įsidėtais užkandžiais, suvalgė po porciją ledų. Nors norėjosi dar būti ir būti, domėtis ir grožėtis gamta, tačiau artėjo pietų metas. Grįžo stovyklautojai į mokyklą pilni įspūdžių, linksmi ir laimingi!
Birželio 22 diena. Spalvų pasaulyje vaikai gyvena labai seniai – nuo pat vaikystės. Kiek save pamena, pagrindinė žaidimų forma buvo piešti, lipdyti, klijuoti, grožėtis ir tyrinėti. Kūrybinė veikla „Spalvų pasaulyje“, kurią organizavo mokytoja Violeta Naumovič, buvo susijusi su spalvų tyrinėjimu ir jų žaismu, kūrybinio džiaugsmo potyriu. Stovyklautojai, pasitelkę vaizduotę, piešė vasariškos gamtos peizažą. Jaunųjų dailininkų kūrybos darbų temos buvo labai įvairios. Kiek autorių – tiek skirtingų idėjų ir kūrinių! Buvo smagu žiūrėti į pozityviai nusiteikusius mokinius, kurie nuoširdžiai ir su užsidegimu buvo aktyviai įsitraukę į kūrybinį procesą. Pabaigtus darbus mokiniai eksponavo čia pat, laikinoje galerijoje, sporto salėje. Niekam ne paslaptis, kad perskaityta vaikiška knyga neretai nuveda tolyn: norisi pažaisti perskaitytą istoriją ar ją suvaidinti. Šiandien vykusio užsiėmimo „Pasakiškas vaško teatras” metu vaikams buvo pasekta pamokanti pasaka apie gyvūnus. Išklausę ją stovyklautojai ėmėsi darbo: iš vaško plokštelių pasigamino pasakos personažus. Dirbdami su natūraliu, kvapniu vašku vaikai lavino ne tik pirštų miklumą ir smulkiąją motoriką, bet ir kūrybingumą. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę pristatyti dviejų ožiukų, pagamintų iš vaško, istoriją. Per pertrauką tarp edukacinių dalių muzikos mokytoja Lilija Kieras vaikus mokė įvairių linksmų šokių. Dalyvaudami linksmojoje stovyklos veikloje vaikai įrodė, kad jie yra pasiilgę vieni kitų, judesio ir geros bei smagios muzikos.
Birželio 23 diena. Ak ir graži ta mūsų Tėvynė vasaros metu! Pasipuošusi dailia žalia skraiste, susijuosusi vingiuotu Neries kaspinu. Kviečianti kiekvieną pasigėrėti ja, pailsėti gamtos prieglobstyje, pažinti iš arti. Vien pagalvojus mintys iškart nuskrieja į nuostabiai vaizdingą, penkių piliakalnių vietovę netoli Vilniaus, šalia Neries vingių. Birželio 23 dieną, lydimi mokytojų Lucijos Kašėtienės ir Galinos Grinevič, stovyklautojai svečiavosi Kernavėje, kur aplankė nuostabius piliakalnius, muziejų. Kelionė buvo pradėta apžvalgos aikštelėje. Nuo aukšto skardžio vaikai žvelgė į nuostabų gamtos paveikslą – vingiuojančią Nerį ir miškų plotus, bekraštę dangaus erdvę. Didžiausią įspūdį mokiniams paliko piliakalniai, nes buvo nuostabus oras, pro piliakalnių viršūnes skaisčiai švietė saulė, o besisklaidantis rūkas suteikė paslaptingumo. Visi liko apžavėti šio stebuklingo reginio grožiu, tad dar neįkopę į pirmąjį piliakalnį, mokinukai džiaugėsi, kad tai pati šauniausia ekskursija. Vaikai taip pat dalyvavo ir edukacinėje programoje „Archeologija – viduramžių miestas”. Jie sužinojo, kaip buvo ieškomas ir kaip atrastas viduramžių Kernavės miestas. Stovyklautojai matė viduramžių Kernavės miesto vietą ir greta atkurtus viduramžių miesto namus, dirbtuves, kiemus; lankėsi miestiečių sodybose, susipažino su jų kasdieniu gyvenimu, amatais; kopė į piliakalnius, apžiūrėjo muziejaus eksponatus. Laikas prabėgo akimirksniu. Namo vaikai grįžo kupini įspūdžių, patenkinti.
Birželio 25 diena. Fizinis aktyvumas itin svarbus žmogaus gyvenime, todėl sudarant stovyklos veiklų planą tradiciškai jame „gimė” sporto renginys „Sportuoti visada sveika“, kurį organizavo mokytojai Marekas Pavlovskis ir Irena Orlova. Mokiniai noriai dalyvavo įvairiose linksmose estafetėse bei sporto rungtyse. Lydimi plojimų, skandavimo ir smagaus juoko, sporto renginio dalyviai poroje nešė kojomis suspaustą gimnastikos lazdą, lindo per lankus, perdavinėjo kamuolį. Daug teigiamų emocijų stovyklautojams kilo drauge su mokytoja Irena Orlova smagiai žaidžiant salės ledo ritulį. Po trumpos atokvėpio valandėlės visi išskubėjo į lauką, kur prasidėjo aktyvus sportas gryname ore. Vyko vaikų pamėgtas žaidimas „Kvadratas“. Oras tą dieną buvo fantastiškas, taigi nuotaika puiki! Pralaimėjusieji nenuliūdo, nes žinojo, jog svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti! Sporto renginys baigėsi. Visi buvo patenkinti. Ši diena vaikams buvo linksma, judri, sportiška, informatyvi, įkvepianti gyventi sveikiau, judėti, dažniau būti lauke. Taigi drąsiai galima teigti, kad stovyklautojai puikiai įvykdė renginio misiją ir įrodė, kad sportas iš tiesų yra naudingas mūsų sveikatai.
Birželio 28 diena. Gamta – nepakartojama erdvė mokymuisi. Čia natūralios priemonės, tikri, neišgalvoti pavyzdžiai, vis kitas priežasties ir pasekmės kontekstas. Mokytojos Vida Kasperavičiūtė ir Magdalena Klepka šiandien pakvietė stovyklautojus kitaip žvilgtelėti į gamtą. Kitaip – tai ne tik žiūrėti ir klausytis, bet ir liesti, uostyti, ragauti – taip pažinti gamtą. Vaikščiodami Senųjų Trakų pievomis stovyklautojai, mokytojų padedami, gamtoje mokėsi pažinti valgomus, vaistinius ir nuodingus augalus. Mokiniai rinko gėles, vaistažoles, vėliau apie jas ieškojo informacijos internete, enciklopedijose ir kituose informaciniuose šaltiniuose. Stovyklautojai mokėsi atpažinti vaistažoles, sužinojo, kokias ligas jos gydo, kokių žolelių verta turėti savo namuose. Pagrindinis šios dienos veiklos tikslas buvo teorinių ir praktinių žinių derinimas, herbariumų kūrimas, kūrybiškumo ugdymas. Mini herbariumai traukė akį savo estetiškumu ir gražiu apipavidalinimu. Mokyklos sporto salėje tvyrojo įvairių vaistažolių aromatas, kutenantis nosis. Beje, mūsų šalyje vaistažolių apstu. Kartais nė į galvą neateitų mintis, kad kai kurie sudžiovinti augalai gali tapti vaistu nuo visų ligų. Tai yra tikra tiesa. Pasaulyje egzistuoja net 13 000 vaistažolių rūšių. Ir visa tai stovyklautojai sužinojo „žaliojoje pamokoje”. Po puikiai gamtoje praleisto pusdienio įvyko ir stovyklos uždarymas.
Apibendrinę penkių dienų veiklas, vaikai dalijosi įspūdžiais ir teigė, kad smagiai stovykloje praleistas laikas dar ilgai neišblės iš jų atminties. Mokiniai patyrė daug teigiamų emocijų, įdomiai praleido laiką. Už suteiktą finansinę paramą esame dėkingi Trakų rajono savivaldybei, už kiekvieną dieną, tapusią mažyte švente – stovykloje nuoširdžiai bei kūrybingai dirbusiems mokytojams, dovanojusiems vaikams poilsį, pažinimą ir žinias. Ne viena sustabdyta akimirka išliko ne tik nuotraukose, bet ir kiekvieno stovyklos dalyvio atmintyje bei širdyje. Taip šauniai buvo vykdomos visos veiklos, kad, pasak stovyklautojų, penkios dienos prabėgo tarsi viena akimirka.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Bir 23, 2021 | Be kategorijos
Dar vasario pabaigoje per visą Lietuvą ir net užsienio šalis, kuriose gyvena mūsų tautiečiai, nuvilnijo pirmą kartą organizuotas respublikinis kūrybinių darbų konkursas „Lietuviškos istorijos: pokalbiai apie kalbą‟. Konkursą organizavo Lietuvių kalbos draugija, „Lituanistų sambūris“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Jame galėjo dalyvauti 5–12 kl. mokiniai ir suaugusieji, gyvenantys Lietuvoje bei užsienyje.
Mūsų mokyklos 9 klasės mokinė Karolina Prokopjeva nutarė išbandyti savo jėgas konkurse. Nors šie mokslo metai buvo kupini iššūkių, tačiau džiugu, kad, nepaisant visų sunkumų, tikrosios vertybės nenublanko, bet, priešingai, tapo dar svarbesnės. Tai įrodė gražios Karolinos mintys, skirtos lietuvių kalbai. Mokinė savo darbą iliustravo skaudžių istorinių faktų žinojimu, jų argumentuotu pagrindimu, sklandžia kalba. Karolina savo darbe kartu su lietuvių kalba nuėjo sunkų, ilgą ir erškėčiuotą istorinį kelią, kuriame buvo visko: ir skausmo ašarų, ir trumpų džiaugsmo akimirkų. Karo metų Pirčiupio tragedija, pokario rezistencinės kovos dėl Tėvynės laisvės, lietuvių trėmimas į tolimąjį ir šaltąjį Sibirą bei garbingo valstybinės kalbos statuso suteikimas – visa tai labai nuoširdžiai ir metaforiškai suskambėjo Karolinos laiške.
Šiandien teko dalyvauti nuotolinėje baigiamojoje šventėje, vykusioje Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Darbų vertinimo komisijos pirmininkė Irena Baltakienė akcentavo, kad darbus rašė įvairių kartų atstovai, gyvenantys Lietuvoje, Vokietijoje, Argentinoje, JAV ir kt. šalyse. Įvairaus žanro darbuose mokiniai ir suaugusieji labai pasistengė, nes į lietuvių kalbą visi kreipėsi labai pagarbiai. Kalba vadinama šventa, bočių kalba, gyvenimo palydove, rašto rūbu, mieląja, duona kasdienine, tautos vienytoja. Dalyvių darbuose prisiminta gilius amžius siekianti lietuvių kalbos ir Lietuvos istorija, pabrėžiamas kalbos panašumas su senąja sanskrito kalba, minima unikali knygnešystė ir žymieji Lietuvos knygnešiai. Pasak kūrybinių darbų autorių, Lietuvoje ne tik einama, bet ir žingsniuojama, tipenama, pėdinama, kulniuojama, ne tik verkiama, bet ir ašarojama, žliumbiama ar pan. Neretai darbuose suskamba rūpestis ir nerimas dėl lietuvių kalbos ateities, pateikiama pasiūlymų, kaip išsaugoti kalbą nuo išnykimo.
Konkurse dalyvavusių mokinių darbuose paliečiama skaudi Lietuvai emigracijos tema. „Kai išgirstu Tave, tarsi medum širdį patepa‟, – rašo vieno laiško autorė, kuri norėtų, kad nors lietuviškais vardais būtų šaukiami emigrantų vaikai, kad jie nuo kūdikystės girdėtų lietuviškas lopšines. Kaip atsakas šiam laiškui – mūsų tautiečių – vaikų ir suaugusiųjų, lyg žirnių pasklidusių po platų pasaulį, laiškai, nustebinę savo turiniu. Juose – nuo seno Lenkijoje gyvenančių lietuvių kartų istorijos, išsamios mokinių žinios apie Lietuvą, jos istoriją, kalbą. Lietuvių kalba net, jau ne vienerius metus gyvenant Anglijoje, vis tiek yra nedaloma kūno dalis, kurios negalima pasirinkti, oras, kuriuo kvėpuojama. Gyvenant vėjų ir lietaus skalbiamoje Norvegijoje, pasiilgstama kaimo žmonių šnektų, upeliu besiliejančių lietuviškų dainų, sutartinių ir giesmių. Labiausiai džiugina, kad ir Lenkijoje, ir Anglijoje, ir JAV lietuvių kalbą lyg brangakmenį saugo vaikai, teigiantys, kad niekada neišduos savo širdelės – gimtosios kalbos.
Kadangi visi darbai buvo nepaprastai įdomūs, prasmingi, todėl vertinimo komisijos nariams teko tikrai nelengva užduotis – išrinkti laimėtojus, laureatus ir prizininkus. Konkurso laimėtojams, laureatams ir prizininkams išdalintos padėkos ir asmeninės dovanos. Užsienyje gyvenantiems lietuviams bus išsiųstos atminimo dovanos ir padėkos. Dalyvaudama šiame konkurse, Karolina pati sau įrodė, kad gali rašyti ir kurti. Labai linkiu jai ties tuo nesustoti ir garsinti mūsų mokyklą prasmingais kūrybiniais darbais.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Bir 22, 2021 | Be kategorijos
We czwartek, 17 czerwca uczniowie 9 i 10 klas wraz z nauczycielką biologii Elwirą Ajauskaite wzięli udział w wycieczce do Uniwersyteckiego Ogrodu Botanicznego w Kojranach.
Ogród Botaniczny przywitał młodzież malowniczym, letnim krajobrazem, bogactwem i różnorodnością gatunków roślin. Piękna, słoneczna pogoda zachęcała do wędrówek alejkami ogrodu, tunelami utworzonymi pod koronami drzew, krętymi dróżkami. Na łonie przyrody czas mijał niepostrzeżenie i niestety, trzeba było już wracać do Starych Trok. Podczas wycieczki uczniowie mieli okazję dowiedzieć się, czym jest ogród botaniczny, jakie gatunki roślin tu rosną. Obejrzeli ogród japoński, zachwycali się różnorodnością barw i aromatem kwitnących piwonii, podziwiali różnorodność odmian i form rododendronów. Rozpoznawały znajome gatunki drzew, krzewów i roślin zielnych.
Celem wycieczki było stworzenie warunków do bliskiego, bezpośredniego kontaktu dzieci z otaczającą przyrodą, uwrażliwianie na jej piękno, kolorystykę i potrzebę ochrony.
ELWIRA AJAUSKAITĖ,
nauczyciel biologii
Bir 22, 2021 | Be kategorijos
Birželio17 d. 5-8 klasių mokiniai susibūrė į grupes ir kolektyviai atliko projektinį darbą. Pirmiausia sudarė tiriamos vietovės žemėlapį, po to surinko kerpių kolekcijas, kurios yra oro taršos indikatoriai. Mokiniai tyrė Senųjų Trakų aplinkinių medžių oro kokybę kerpių metodu. Kerpės neturi šaknų, todėl visu gniužulo paviršiumi siurbia ne tik lietaus vandenį ir rasos drėgmę, bet kartu sugeria ir teršalus. Kerpės ypač jautrios sieros dioksidui, kuris ilgainiui virsta sulfitine rūgštimi.
Nustatyta, kad prie geležinkelio kelio oro tarša buvo vidutinė – vyravo žiauberiškosios, gausiau buvo ir lapiškųjų kerpių (sieninė geltonkerpė, putlusis plynkežis). Prie bažnyčios oro tarša buvo mažiausia. Vyravo lapiškosios (vagotasis kežas) ir žiauberiškosios (rašytinis brėžis), pasitaikė viena kita krūmiškoji kerpė (sodinė briedragė).
Išsiaiškinta, kad dauguma mokinių gyvena švarioje aplinkoje ir kvėpuoja mažai užterštu oru. Įgytas žinias mokiniai pritaikys rinkdamiesi vietas poilsiui, papasakos kitiems mokiniams ir Senųjų Trakų gyventojams. Mums visiems svarbu kvėpuoti švariu oru!
ELVYRA AJAUSKAITĖ,
biologijos mokytoja