Bal 6, 2022 | Be kategorijos
Daugiau nei mėnesį besitęsiantis Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė jau kelis milijonus žmonių bėgti iš šalies ir pasitraukti į kaimynines Europos valstybes, siekiant išsaugoti savo bei savo artimųjų gyvybes. Vienas iš tokių pasitraukimo iš gimtojo krašto pavyzdžių – tai mūsų mokyklos mokinio Davydo Shumajevo šeima.
Šiandien išdrįsau pakalbinti penktoką Davydą, atvykusį iš Ukrainoje esančio Kamenskojė miesto, kuriame gyvena 247 000 gyventojų. Į Lietuvą berniukas atvyko su mama Gajana. Šeima įsikūrusi Trakuose. Davydas gana atviras, guvus, tamsiaplaukis, rudaakis berniukas. Jo mama armėnė, gimusi Azerbaidžano sostinėje Baku. Tėtis – ukrainietis. Berniuko mama 20 metų dirba medicinos srityje. Davydas prisipažino, kad nemoka mamos gimtosios kalbos. „Kai mama su močiute turi kokių nors paslapčių, tuomet kalba azerbaidžianietiškai, kad mes, vaikai, nesuprastume‟, – juokaudamas pasakoja Davydas. Pasak berniuko, jo giminė yra labai gausi. Didžiuodamasis Davydas pasakoja apie savo pusseseres Iriną ir Arianą. Pirmajai giminaitei 27 metai. Ji darbuojasi policijoje, Ariana, 21 metų, – universiteto studentė. Davydas vienerius metus sportavo – jis buvo pasirinkęs graikų-romėnų imtynes. Kalbėjome apie berniuko vardo kilmę. „Aš žinau, kad tai biblinio personažo vardas‟, – net nedvejodamas paaiškino man berniukas.
Save Davydas apibūdino kaip vidutiniškai besimokantį mokinį. Berniukas dažnai prisimena savo buvusią mokyklą, kur kiekvienoje klasėje mokėsi po 30 mokinių. Jis labai ilgisi savo draugų, gimtųjų vietų. 4 klases jis baigė rusų kalba, penktoje klasėje mokėsi ukrainietiškai. Berniukas myli gamtą ir gyvūnus, labai mėgsta lipdyti iš plastilino. Ateities svajonių mano pašnekovas turi ir ne vieną. Pirmiausia, jis nori tapti žinomu žmogumi. Antra, nori įsigyti motorinę transporto priemonę. Šįkart nė vienu žodeliu neužsiminiau apie karą – žinau, kad per daug dar skaudu. Juo labiau, kad berniuko tėtis ten, Ukrainoje. Tik iš berniuko lūpų kelis kartus nuskambėjo šis baisus žodis. Jis dalija savo gyvenimą į dvi dalis: iki karo ir prasidėjus karui. Mačiau, kaip suspindo Davydo akys, kai paminėjau dainos „Čiornaja kalina‟ pavadinimą. Pasirodo, kad tai antrasis Ukrainos himnas. Į berniuko atmintį labai įstrigo kelionė su visa šeima į Egiptą. Kada nors, kai pasibaigs karas, jis labai norėtų nuvykti į Dubajų. Davydas džiaugiasi, kad mūsų mokykloje susirado 2 draugus – penktokus Eriką ir Evaldą. Jam gera naujuosiuose namuose ir mūsų mokykloje. Prakalbome apie artėjančias atostogas ir Velykas. Davydas prasitaria, kad jis pravoslavas, todėl įvairias šventes švenčia vėliau negu katalikai. Seilės abiem burnoje rinkosi kalbant apie įvairius šventinius valgius, ruošiamus Lietuvoje ir Ukrainoje: silkę po kailiniais, baltą mišrainę, ukrainietiškus barščius, keptą žuvį ir pan.
Vaikams iš karo apimtos šalies reikia ne tik mokymo, bet ir emocinio palaikymo, supratimo, saugumo jausmo. Mūsų mokyklos mokiniai yra fantastiški – nuo pat pirmos minutės padėjo, rūpinosi ir susikalbėjo kažkokia ypatinga kalba. Lenkiškai, rusiškai, gestais, šypsenomis. Mes visi padedame Davydui ir kitiems ukrainiečių vaikams kuo greičiau adaptuotis naujoje situacijoje, nes tai yra mūsų pilietinė pareiga ir galimybė prisidėti prie kovos už taiką pasaulyje.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Bal 5, 2022 | Be kategorijos
Kovo 24 d. 1-5 klasių mokiniai, lankantys Trakų krašto tradicinių amatų centro būrelį „Gyva pažintis su etnine kultūra“ lankėsi Žuklijuose ir Onuškyje.
Žuklijuose, Dalgedų sodyboje mus pasitiko tradicinių amatų meistrė Miglė Dalgedaitė-Lučiūnė. Pirmiausia sodybos šeimininkė trumpai papasakojo savo sodybos istoriją, supažindino vaikus su Gandrinių šventės tradicijomis ir papročiais, o vėliau, erdviame etnografiniame kambaryje, kuriame gausu senovinių buities daiktų, pamokė iš sviestinės tešlos pasigaminti „Gandriukų pyragėlius“. Kiekvienas turėjo suformuoti po 3 pyragaičius ir nustebinti draugus kuo įvairesnėmis jų formomis. Iškeptus duonkepėje krosnyje savo gaminius, vieni vaikai iškart juos ragavo su kmynų arbata, o kiti – nešėsi namo, kad pavaišintų savo artimuosius.
Atvykus į Onuškį mus pasitiko klebonas Algimantas Gaidukevičius, Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Semionovė ir asociacijos narė Liuda Korsanovienė. Kun. A. Gaidukevičius ir L. Korsanovienė pakvietė į Onuškio bažnyčią, papasakojo jos statybos istoriją. Sužinojome, kad dabartinė plytų ir akmenų mūro bažnyčia pastatyta dvarininko Kazimiero Šetkevičiaus 1823–1829 m. Lenkų rašytojas Henrikas Senkevičius buvo vedęs K. Šetkevičius dukrą Mariją. Rašytojui moteris pagimdė du vaikus, tačiau netrukus mirė nuo tuberkuliozės.
Susipažinus su bažnyčios istorija, sugiedojome giesmę, kurią mūsų mokiniai moka lenkų ir lietuvių kalbomis. Kiekvienas mintyse, turint kilnias savo intencijas, pasimeldėme ir ėjome pagerbti 1918 m. Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko atminimą, aplankant jo kapą prie bažnyčios. Įdomus faktas, kad XX a. pradžioje Onuškio bažnyčioje tarnavo kunigai lenkai, kun. Piotr Balkowski ir Stanisław Wysocki, kurie irgi palaidoti prie bažnyčios.
Diena neprailgo ir nors vaikai jautėsi pavargę nuo įspūdžių ir žinių gausos, atsidūrę parkelyje su sūpynėmis, išliejo visą kelionės metu sukauptą energiją bėgiodami ir žaisdami.
Teminės išvykos padeda vaikams suprasti juos supantį pasaulį, moko spręsti konfliktus, prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Džiaugiamės, kad ekskursijoje dalyvavo nauji mokyklos mokiniai iš Ukrainos, kurie kartu su mūsų moksleiviais galėjo ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir pasisemti naujų žinių bei gauti nepakartojamų patirčių.
Elvyra Lavrukaitienė,
direktoriaus pavaduotoja ugdymui,
pradinių klasių mokytoja
Bal 5, 2022 | Be kategorijos
Vilniaus lopšelis-darželis „Gabijėlė“ organizavo respublikinį priešmokyklinio ir pradinio amžiaus vaikų kūrybinį projektą „Kuriame sakmes“. Projekto tikslas – skatinti vaikų domėjimąsi
pasakojamąja tautosaka, gebėti atskirti sakmę nuo kitų tautosakos žanrų, lavinti kūrybiškumą.
Dvi mūsų mokyklos mokinės – Paulina Rimkaitė ir Gabrielia Vansovič dalyvavo kūrybiniame projekte „Kuriame sakmes“. Iš visų projekto dalyvių sukurtų darbų yra parengta elektroninė pristatymo albumo versija. Ten patalpintos ir mūsų mokyklos mokinių kurtos sakmės.
Bal 5, 2022 | Be kategorijos
Kovo mėnesį mūsų mokyklos bendruomenė pasinaudojo galimybe sudalyvauti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, vyksiančiose Žemės dienos nuotolinėse-kontaktinėse paskaitose „Gamtos pažinimas, išsaugojimas ir įdomioji inžinerija ”
Moksleiviams suteikta galimybė pamoką trumpam iškeisti į paskaitą ar praktinį užsiėmimą.
Viena iš paskaitų:
ŽIEDŲ SKONIS
Visada smagu, kai yra alternatyvių galimybių pakeisti tradicinį mokytoją ir į pamoką „pasikviesti‟ kitą kolegą, besispecializuojantį kurioje nors gamtos mokslų srityje. Kovo 16 dieną tokią galimybę turėjo mūsų mokyklos ir į mūsų mokyklą atvykę Ukrainos mokiniai, kurie drauge dalyvavo online paskaitoje „Žiedų skonis‟.
Net nedvejodami su mokiniais prisijungėme prie pamokos. Lektorė pasakojo apie įvairius pievų ir darželių augalus. Pasirodo, kad augalai auginami ne tik dėl grožio, bet tai ir ištisas vitaminų ir mineralų šaltinis. O juk jau atėjęs pavasaris – tuoj pievos ir mūsų gėlių darželiai pasipuoš įvairiaspalviais žiedais, galinčiais papildyti mūsų organizmą naudingomis, imunitetą stiprinančiomis medžiagomis.
Pirmiausia turbūt visi lauksime mūsų akiratyje pasirodančių pienių, kurių yra valgomos visos dalys: nuo šaknies iki žiedų. Jau seniai esame girdėję, kad šie augalai labai stiprina imuninę sistemą, bet vis patingime jų pasirinkti. Nuo senų laikų kiaulpienės vadinamos gyvybės eliksyru, padedančiu mažinti skausmą, skrandžio rūgštingumą, skatinančiu prakaitavimą, pasižyminčiu priešuždegiminiu ir tonizuojančiu poveikiu. Pienės žiede – pusė naudingų Mendelejevo lentelės cheminių elementų. Tai – kalis, natris, manganas, aliuminis, geležis, varis, kalcis, taip pat ir vitaminai A, B, E ir C.
Šį pavasarį nusilpę po Covid-19 būsime priversti traukti būriais į pievas prisiskinti šių geltonžiedžių augalų. „Skinkime ir valgykime pienes, pradėkime nuo kotelio ir užsiskaninkime žiedu. Išsivalysime kepenis, suaugę sumažinsime cholesterolio kiekį kraujyje, negausime nė vieno sintetinio E“, – linksmai kvietė lektorė. Manau, kad vasarą veiklos turėsime iki kaklo, nes juk būtina prisirinkti čiobrelių, liepos žiedų, aviečių, žemuogių lapų ir kitokių vaistažolių. Juk natūralios arbatos yra visai kas kita lyginant su sintetika: ir skanu, ir sveika. Per paskaitą daug naudingo buvo pasakyta ir apie meškinį česnaką, ir agurklę, ir raktažolę, ir šalaviją, ir dar daug kitų vaistinių augalų.
Taigi „gamtos vaistinė‟ yra aplink mus – pilni laukai ir sodai naudingų žolelių. Todėl rengiamos tokios paskaitos, kuriose mokinius ir suaugusius stengiamasi supažindinti su augalais. Daug naudingo ir įdomaus išgirdo ir pamatė mokiniai. Tikiuosi, kad bent dalis jų paragaus to, ko dar nėra ragavę, nes gera sveikatos būklė turėtų rūpėti mums visiems, o ypač šiuo nelengvu laikotarpiu.
VIDA KASPERAVIČIŪTĖ,
chemijos vyresnioji mokytoja
nuotr. Alicijos Baranovskos
Bal 5, 2022 | Be kategorijos
Codzienne słońce sprawuje radość, gdyż nadeszła wiosna. Zbliża się 20 marca, w świecie obchodzony dzień Ziemi. Uczniowie 1 klasy, w czasie lekcji poznania świata, mieli możliwość poznać gatunki pomidorów, ich kolory, wielkość, usłyszeć wiele ciekawej informacji o siewie nasion. Zadziwieni i zachwyceni dzieci siały pomidorki. Każdy otrzymał kokosową tabletkę, którą zanurzył do wody. Po czym tabletka „urosła” i stała się domem dla nasionka. Otulone w ciepło, nasiona teraz grzeją się, a uczniowie czekają na kiełki. Po czym przesadzą je do doniczek.
Ciepłem wiosennego słoneczka pierwszacy coraz częściej cieszą na szkolnym podwórku. A przy okazji bawiąc się i uzbierają śmieci.
Diana Tomaszewicz
wychowawczyni 1 klasy
Bal 5, 2022 | Be kategorijos
Kovo 11-oji – tai diena, kai privalome tarti nuoširdų ačiū už šią neįkainojamą vertybę – galimybę būti savimi savo valstybėje, tiems, kurie drąsiai visam pasauliui pareiškė – norime būti laisvi.
Šių metų kovo 10 dieną į salę rinkosi mokyklos mokiniai ir mokytojai, norintys paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Iškilmingai nuskambėjus Lietuvos himnui, minėjimą tęsė devintos klasės mokinių istorinių faktų pristatymas – „Kas pasikeitė Lietuvoje po 1990 m. kovo 11-osios dienos?“. Vėliau skambėjo dainos, eilėraščiai apie Lietuvą ir mokinių vaidinimas.
Pradinių klasių mokiniai dalyvavo konkurse „Pilietiškumo keliu“. Stiprinant vaikų pilietiškumą, meilę savo kraštui, aktyvumą ir bendruomeniškumą bei skatinant vienybės ir solidarumo jausmą, pagerbiant bei palaikant nuo karo nukentėjusius Ukrainos piliečius, mokiniai piešė ant marškinėlių ir papuošė juos ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos vėliavų spalvomis.
Ikimokyklinės ir priešmokyklinės ugdymo grupių mokiniai jau nuo vasario mėnesio turėjo turiningą veiklų ciklą: dalyvavo piešinių konkurse apie Lietuvą, padarė spalvotų darbelių ugdymo procese, išmoko eilėraščių, naujų stalo žaidimų, koncertavo, žaidė lietuvių liaudies žaidimus, diskutavo apie Tėvynę, jos praeitį ir dabartį, gamtos grožį, apie tai, kuo garsus mūsų kraštas ir ką kiekvienas iš mūsų galėtume padaryti dėl savo Tėvynės. O kovo 10 dieną iškeliavo prie Senųjų Trakų seniūnijos. Pasivaikščiodami klausėsi savo auklėtojos Galinos Grinevič pasakojimo apie Senųjų Trakų, buvusios Lietuvos sostinės, istoriją.
Kovo 11-osios renginius mokykloje organizavo muzikos mokytoja L.Kieras, dailės ir technologijų mokytoja B.Lavrukevič, istorijos mokytoja A.Naimavičienė bei lietuvių kalbos mokytoja R.Matickienė su 9 klasės mokiniais: A.Naumovič, K.Pilecka, D.Kieras, R.Aidukoniu.
Laisvė – tai išskirtinė galimybė. Nepriklausomai nuo to, kuria kalba kalbame, kokie mūsų tikėjimo ar kultūrų skirtumai ir ypatumai. Kovo 11-oji perrašė Lietuvos istoriją ir pakeitė mūsų tautos gyvenimą. Tegul ši diena visuomet bus mus vienijančia ir telkiančia švente.
Dar kartą sveikiname visus su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Renata Matickienė,
lietuvių kalbos mokytoja