Rajoninė lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada
Vasario 17 dieną vyko rajoninė tautinių mažumų mokyklų 9-10 klasių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada. Olimpiadoje dalyvavo mokiniai iš Trakų gimnazijos, Lentvario „Versmės“ gimnazijos, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos, Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos ir mūsų, Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos. Mūsų mokyklai atstovavo 9 klasės mokinė Karolina Prokopjeva ir 10 klasės mokinė Klaudija Laurukaitytė.
KLAUDIJA UŽĖMĖ II VIETĄ, KAROLINA – GARBINGĄ V VIETĄ
Šios olimpiados tikslas – skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius gerai išmokti lietuvių kalbą, pajusti jos grožį, mokytis taisyklingai ir raiškiai reikšti mintis raštu. Dalyviai atliko kalbos vartojimo ir rašymo užduotis. Olimpiada vyko dviems etapais: I dalis – rašymo ir kalbos vartojimo užduotys, II dalis – kūrybinė užduotis. Tam tikrą laiką truko kalbos vartojimo užduotis: olimpiados dalyviams reikėjo skaitant tekstą parinkti kuo tikslesnį žodį, sudaryti vedinius ir neasmenuojamąsias veiksmažodžių formas, reikiamu linksniu pavartoti vardažodžius, veiksmažodžius parašyti nurodytu laiku ar nuosaka. Kai kalbos vartojimo užduotis buvo baigta, teko imtis teksto kūrimo užduoties. Atskleisdami temą „Tik gamtoje žmogus gali būti pats savimi“ mokiniai turėjo remtis literatūrine, kultūrine ir savo asmenine patirtimi.
AČIŪ olimpiados organizavimo komisijos narėms Natalijai Šidlauskienei, Trakų švietimo skyriaus vyriausiajai specialistei, ir Evelinai Solovjovai, l. e. Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos direktoriaus pareigas. AČIŪ vertinimo komisijos pirmininkei Salomėjai Urbonaitei, Lentvario „Versmės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai metodininkei, Karolinai Mackevič, Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, Aušrai Girdziušienei, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai metodininkei, vertinimo komisijos narėms, už triūsą vertinant mokinių darbus.
Rajoninė olimpiada – tai lyg iššūkis, nes teko konkuruoti su raštingiausiais rajono 9-10 klasių mokiniais. Dalyvavimas olimpiadoje buvo neįkainojama patirtis. Labai džiugu, kad yra atsakingų ir darbščių mokinių, kurie nepagailėjo laiko ir nuosekliai ruošėsi šiai olimpiadai. Kiekvienas dalyvis buvo vertas apdovanojimo, nes ryžosi atstovauti savo mokyklai ir pasirodė puikiai. Tikiuosi, kad KLAUDIJA ir kitos dvi Trakų rajono gimnazijų mokinės garbingai atstovaus mūsų rajonui respublikiniame lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados etape. Sėkmės JUMS visoms!
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Lietuvių kalbos dienos
Lietuvių kalba. Kokia ji? Išsaugojusi indoeuropiečių prokalbės senoviškumą garsuose ir formose. Tikras atradimas kalbos mokslo tyrinėjimams. Netekusi teisių raštui ir spaudai, užgožta svetimšalių ir vėl pakilusi. Nelengva, su daugybe vingrybių besimokančiam. Skambi, muzikali, žodinga kalbančiam. Skalsi kaip duona.
Lietuvoje jau gražia tradicija tapo šeštą kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos, kurių tikslas yra didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje. Lietuvių kalbos dienos tradicinėmis tampa ir mūsų mokykloje.
5-6 klasių mokinius supažindinau su archaizmais – senoviniais, dabar nebevartojamais žodžiais. Mokiniams buvo pateikta po 10 tokių žodžių, kuriuos jie bandė „išversti“ į dabartinę lietuvių kalbą. Daugelis nesunkiai atspėjo, kad, pavyzdžiui, mokslinyčia – tai mokykla, bet sunkiai „įkandami“ buvo žodžiai sukrautuvė (sandėlis), negalėtuvė (ligoninė). Nė vienas neatspėjo, ką reiškia žodis drukas A. Baranausko sakinyje „Anei rašto, anei druko mums turėt neduoda“. O juk drukas – tai spauda. Mokiniams labai patiko ir rubrika „Ar žinai, kad…“ Jie sužinojo, kokie žodžiai lietuvių kalboje yra seniausi (o pats seniausias, spėjama, mama) ir apie tai, kad lietuvių kalba seniausių pasaulio kalbų dešimtuke užima trečiąją vietą. Daugelis pirmą kartą išgirdo, kad Vilniuje yra įdomus lietuvių kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“. Ypač patiko mokiniams sužinoti apie „kalbos pipirus“ – žargonybes, kurias reikėtų keisti lietuviškais atitikmenimis. Mokinukai liko sužavėti lietuvių tautosakos, ypač smulkiosios, turtais. Šie turtai neišsemiami, juk tai yra lietuvių kalbos ištakos.
Vyresniųjų klasių mokiniai pagamino lankstinukus, į kuriuos pateko medžiaga apie lietuvių rašytojus bei kalbininkus: J. Jablonskį, K. Būgą, Maironį, A. Baranauską, K. Donelaitį ir kt. Į pagalbą pasitelkėme informacines technologijas. Pagamintais lankstinukais „Žymiausi lietuviško žodžio saugotojai ir puoselėtojai“ mokiniai pristatė žmones, paaukojusius savo gyvenimą Lietuvos kultūros, raštijos ir kalbos labui; žmones, nepabijojusius kai kada net rizikuoti gyvybe vardan savo tautos. Kartu jie aukojo savo sveikatą, ramybę ir laisvę, nes buvo nuolat stebimi, persekiojami ir verčiami bėgti. Visi jie nuveikė didelį darbą ir ši kova nebuvo beprasmė. Daug jų, rašytojų, kalbininkų, bebaimių knygnešių ir paprastų jiems talkinusių žmonių, seniai amžinu miegu miega savo gimtoj žemelėj, tačiau atmintis apie jų nuveiktus darbus, padėjusius išsaugoti tautos egzistavimo pagrindą – kalbą bei spausdintą žodį – gyva ligi šiol.
Per lietuvių kalbos pamokas aptarėme taisyklingo linksnių, prielinksnių, įvairių gramatinių konstrukcijų vartosenos pavyzdžius ir didžiųjų gramatikos klaidų taisymus. Akcija buvo siekiama atkreipti dėmesį į lietuvių kalbėjimo taisyklingumą, paraginti stengtis taisyklingai kalbėti ir privačioje, ir viešojoje erdvėje. Su 10 kl. mokiniais jau gerą mėnesį rengiamės pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo daliai žodžiu. Džiugu, kad mokiniai pasirinko temas, susijusias su iškiliomis lietuvių literatūros asmenybėmis: Kristijonu Donelaičiu, Jonu Biliūnu, Maironiu, Juozu Grušu, Vanda Juknaite. Jau vasario 24 d. vyks bandomoji pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalis žodžiu, o kovo 3 d. – tikroji patikra, kurios metu surinkti taškai nukeliaus į bendrą pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo „kaupiamąjį fondą“.
Su mokiniais aktyviai dalyvavome ir kitų institucijų inicijuotose veiklose. Kiekvienais metais yra organizuojamas tarptautinis jaunimo epistolinio rašinio konkursas. 2021 metų konkurso tema „Parašyk laišką artimajam ir papasakok savo patirtis COVID-19 pandemijos metu“ labai aktuali šiuo metu vykstantiems suvaržymams. Konkurse dalyvavo 6 kl. mokinė Beata Baranovska. Mokinės rašinys buvo įvertintas labai gerai, todėl su keliais kitais Trakų rajono gimnazistų darbais išsiųstas į respublikinį konkurso etapą. Vasario 17 d. 9 kl. mokinė Karolina Prokopjeva ir 10 kl. mokinė Klaudija Laurukaitytė dalyvavo rajoninėje tautinių mažumų mokyklų mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje. Pabaigę vienus darbus, planuosime kitus – tikrai galima nuveikti daug ką lietuvių kalbos labui!
Džiugu, kai lietuvių kalba yra gerbiama ir mylima. Mokiniai nesėdi sudėję rankų – tobulina savo sakytinės ir rašytinės kalbos įgūdžius, gilinasi į iškilių lietuvių literatūros asmenybių gyvenimus, kūrybinį palikimą, skaito privalomosios grožinės literatūros kūrinius, rašo rašinius, remdamiesi literatūrine ir kultūrine patirtimi.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
SĖKMĖ KONKURSE
Mūsų mokyklos mokiniai yra nuolatiniai tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurso dalyviai. Šiemet konkursas buvo jubiliejinis – 50-asis, tad ir darbai, skirti tokiai sukakčiai, privalėjo būti ypatingi. Ypatingi turėjo būti ir mokiniai, juos kuriantys.
Jau antrus metus iš eilės turime svarių laimėjimų šiame konkurse. Pernai rajoniniam etapui buvo pateiktas Anos Baranovskos darbas, kuris buvo įvertintas labai gerai, tad su keliais kitais Trakų rajono gimnazistų darbais išsiųstas į respublikinį konkurso etapą. Mūsų mokinė tapo respublikinio konkurso laureate. „Parašykite žinutę suaugusiajam apie pasaulį, kuriame gyvename“ – tokia tema 2020 metais epistolinį rašinį kūrė Ana.
Šiemet šeštokė Beata Baranovska nutarė išbandyti savo laimę šiame konkurse. „Parašyk laišką artimajam ir papasakok savo patirtis COVID-19 pandemijos metu“ – tokia tema Beata kūrė darbą. Rungtis su didžiųjų Trakų rajono gimnazijų mokiniais ir dar lietuviakalbiais – užduotis ne iš lengvųjų, bet svarbu turėti gerą idėją, būti savimi, mokėti subtiliai perteikti savo jausmus ir potyrius. Konkurse dalyvavo mokiniai, kurie nėra peržengę 15 metų ribos. Rajoniniam konkurso etapui buvo pateikta 15 darbų. Kalbėti savo balsu, pasakoti savąsias istorijas, rasti savų žodžių – štai toks buvo svarbiausias darbų vertinimo kriterijus.
Nuo pat pirmos minutės tvirtai tikėjau, kad Beatos idėja ir paprasti kasdieniški jos darbai, mokslai, rūpestis mažąja sesute Joana, iš prosenelės Janinos „paveldėtas“ blynų kepimo receptas pavergs vertinimo komisijos narių širdis. Šioje nedėkingoje situacijoje, kurioje gyvename jau nemažai laiko, Beata rado ne tik minusų, bet ir pliusų. Vien piktumai ir moralizavimai kažin, ar jaudintų, kiek bebūtų rašančiajam metų. Reikia eiti savo keliu. Tokiu keliu ir ėjo Beata.
Dabar belieka kantriai laukti gegužės mėnesio, nes tik tada į posėdį rinksis jau respublikinio konkurso vertinimo komisija – rašytojai Gintarė Adomaitytė ir Ričardas Šileika, kurie nulems, kurio Lietuvos mokinio ar mokinės darbas bus siunčiamas PPS Tarptautiniam biurui, kad galėtų dalyvauti tarptautiniame konkurso etape. AČIŪ Beatai už laimėjimą ir sėkmės jai kituose konkursuose!
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja