Paskutinio skambučio šventė

Greitai bėgo laikas, nusinešdamas auksaspalvius rudenis, speiguotas žiemas, žydinčius pavasarius, nerūpestingas vasaras. Bėgome ir mes visi. Bėgome į gyvenimą. Skubėjome tekini, tarsi kieno nors vejami. Ir staiga-skambutis! PASKUTINIS..... Neskubėkime! Stabtelėkime! Juk tik dabar prasidės tikrasis skubėjimas... Tegul bent dabar pakanka LAIKO viskam...

Birželio 21 dieną nuskambėjo Paskutinis skambutis mūsų mokyklos 10 klasės mokiniams. Laikas kaip viesulas praūžė pasiglemždamas dešimtokų metus. Visus dešimt metų į gyvenimo taurę kantriai kapsėjo tai, ką vadiname gyvenimo turtu: žinios, džiaugsmo ir liūdesio akimirkos, nuotykiai, išdaigos, meilė, patirtis. Šią ypatingą dieną renginio vedėjai - dešimtokai Emilija, Kamilis, Maksymiljan, Tomas, Tomaš - lengvais potėpiais dėliojo šventės mozaiką, kurioje sutilpo viskas: mieli prisiminimai, jausmingas bei šmaikštus žodis, pagarba žmogui, linkėjimai, šviesa ir viltis, linksmas filmukas apie gyvenimo akimirkas mokykloje ir už jos ribų.

Dešimtokus, jų tėvus pasveikino mokyklos direktorius Romuald Gžybovski, kuris džiaugėsi mokinių pasiekimais sporte, dalyvavimu įvairiose veiklose: renginių vedėjų amplua, mokyklos erdvių gražinimo akcijose ir pan. Romuald Gžybovski akcentavo, jog visko nutiko per 10 mokslo metų: pergalių ir pralaimėjimų, laimingų akimirkų ir nusivylimų. Išmokta daug taisyklių, išspręsta šimtai uždavinių, atlikta tūkstančiai užduočių. Daugybė mokslinių faktų liko mokinių galvose, o kai kurie iki šiol dar nesuvokti. Jis pasidžiaugė, kad šie mokslo metai buvo prasmingi ir gana sėkmingi: vyko daug renginių, pasiekta gerų rezultatų mokslo, sporto srityse, pasisemta naujų minčių ir idėjų.

Šventės metu nebuvo pamiršti ir 5-8 klasių mokiniai, kuriems tą pačią dieną taip pat pasibaigė mokslo metai. Mokslo metų uždarymo šventė – tai, ko gero, smagiausia ir laukiamiausia šventė. Tam galėtų pritarti kiekvienas. Ir ne tik dėl to, kad baigiasi mokslo metai. Mokslo metų uždarymo šventės metu mokyklos vadovas 5-9 klasių mokiniams įteikė padėkas už puikius ir gerus mokymosi pasiekimus, už mokyklos vardo garsinimą. Aštuntokams buvo įteikti 8 klasės baigimo pažymėjimai. Tai šiek tiek mažesnės vertės dokumentas nei dešimtokų, bet vis dėlto šioks toks dokumentas. Direktorius pasidžiaugė gražiais kartu nuveiktais darbais ir visiems palinkėjo gražios, saulėtos, saugios vasaros ir sveikiems bei žvaliems sugrįžti rugsėjo 1-ąją.

Gražių svajonių, sėkmės, išlikti gerais žmonėmis dešimtokams linkėjo pirmoji mokytoja Lucija Kašėtienė, kuri į iškilmes, beje, atsinešė išsaugojusi dešimtokų pradinėse klasėse pieštą piešinį. Tikrai nelengva buvo atrasti tame piešinyje save. Mažiesiems abiturientams buvo įteikti pirmieji svarbūs dokumentai - Pagrindinio ugdymo išsilavinimo pažymėjimai. Pirmoji mokytoja Lucija Kašėtienė savo buvusiems mokiniams įteikė po rožės žiedą. Mokytoja dalijosi prisiminimais apie dešimtokų vaikystę, pasiekimus, jų išdaigas. „Gera buvo kartu juoktis, džiaugtis, kurti, išgyventi šviesias akimirkas. Prasminga buvo suprasti, pajausti ir palaikyti vieniems kitus. Išmintinga buvo atleisti. Ir kur bebūtumėte, tegul šviesos Jūsų kelyje bus žymiai daugiau negu šešėlių“,- tokius žodžius dešimtokams skyrė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei auklėtoja Daiva Daukševičienė.

Gražūs bei padrąsinantys linkėjimai nuskambėjo ir iš tėvų lūpų. Dešimtoko Maksymiljano mama Aleksandra Stankevič džiaugėsi gražiu 10 metų bendradarbiavimu su administracijos atstovais, mokytojais, kelionėmis po Lietuvą ir Lenkiją, į kurias ne kartą galimybę vykti turėjo jos sūnus ir kiti šios klasės mokiniai. Šventės metu skambant linksmai muzikai visiems buvo gera stebėti ekrane besikeičiančius vaizdus, sudėliotus iš 10 klasės mokinių vaikystės akimirkų, vykusių renginių, mokyklos kasdienybės. Mažieji abiturientai perdavė aštuntokams mokyklos raktą, perskaitė testamentą. Viską, kuo tiek metų naudojosi, testamentu perdavė savo įpėdiniams, sau pasilikdami tik neribotą teisę į žodį ,,mūsų“: ir po 50 metų ši mokykla dešimtokams bus pati svarbiausia, šilčiausia, vienintelė. Dešimtokai paliko vadovėlius, mokytojus, suolus ir patarimus, kaip elgtis, kai esi vyriausias mokykloje. Mažieji abiturientai žodžiais ir gėlėmis dėkojo mokyklos administracijai, auklėtojai, mokytojams už žinias, rūpestį bei pagalbą. Neliko be gėlių ir techninio personalo atstovai, kurie rūpinosi mokyklos švara, skaniai maitino, saugiai vežiojo į olimpiadas, ekskursijas. Aštuntokai savo ruožtu tarė atsakomąjį žodį šventės kaltininkams - tarė nuoširdų žodį bei įteikė skambučius, priminsiančius apie gražiausias akimirkas, praleistas šioje mokykloje. Gražų bei jautrų atsisveikinimo žodį tarė aštuntokė Klaudija Laurukaitytė bei lenkų kalbos ir literatūros mokytoja Irena Orlova.

Gyvenimas šioje mokykloje baigtas – joje buvę iššūkiai įveikti, daug pamokų išmokta, laikas keliauti toliau. Lyg kokiems pasakų herojams iškeliauti į platųjį pasaulį ir ten toliau sėkmingai įgyvendinti sau išsikeltus tikslus. Neįmanoma neliūdėti, atsisveikinant su tuo, kas tikra, nuoširdu, artima ir miela. Ir neįmanoma nesidžiaugti dėl to, kas visam gyvenimui taps šviesiu spinduliu, daug kartų atgaivinsiančiu sielą. Atviri ir nuoširdūs mokinių ir mokytojų atsisveikinimo žodžiai reiškė tikrą žmogišką ryšį ir meilę.

Taigi, mieli dešimtokai, neužmirškite savo mokyklos, neužmirškite, kad esate čia nuolat laukiami. Linkime Jums sėkmės ir laimingos kelionės į naują pradžią naujoje mokykloje! Linkime jums daug galimybių augti, kurti, įgyvendinti savo idėjas ir svajones! O jus mums primins priešais mokyklą pasodintas medelis, kuriuo visi pasikeisdami rūpinsimės.

Piešmokyklinės ugdymo grupės išleistuvės

Pasibaigus rytinei iškilmingajai vienos šventės daliai, visi nekantriai laukėme 18 valandos, nes žinojome, kad mažiausieji mūsų mokyklos ugdytiniai su priešmokyklinės ugdymo grupės auklėtoja Galina Grinevič ir muzikos mokytoja Lilija Kieras ruošia ypatingą šventinę programą. Niekam nėra paslaptis, kad mažieji garsėja savo artistiškumu, įvairiais talentais: kas puikiai šoka, kas dainuoja, kas deklamuoja, o kas tiesiog puikiai jaučia ritmą. Esame matę jau ne vieną vaikų koncertą ir žinome, kad jie ne iš kelmo spirti.

Šiek tiek po 18 valandos, kai jau nebegalėjome ilgiau ištverti laukdami už durų, viskas ir prasidėjo. Mažasis Emilis tą vakarą dominavo scenoje - atsipalaidavo ir atsiskleidė įvairiomis spalvomis. Iš pažiūros atrodė, kad vaikinukas ramus, nedrąsus, bet pasirodo, kad išvaizda gali būti labai apgaulinga. Ir ne tik Emilis tą vakarą pelnytai užsitarnavo mūsų simpatijas, bet ir kiti vaikai, nenusileisdami vieni kitiems. Nei vieno abejingo nepaliko taip pat mažojo Ernesto vokaliniai gebėjimai bei ilgo dainos teksto mokėjimas. Šaunuolis! Mažylė Auksė savo išoriniu žavesiu, kaip ir kaskart, nuginklavo žiūrovus. Kasperas viso koncerto metu gana solidžiai reprezentavo mišrią ir priešmokyklinio ugdymo grupę. Adrianas, viso vakaro metu žavingai šypsodamasis, irgi ne ką prasčiau pasirodė. Džiugu, kad visi mažieji, į kuriuos buvo susmigusių tiek daug savų ir svetimų akių, nejuto jokios baimės. Jie atsipalaidavę deklamavo eilėraščius, šoko smagius vaikiškus šokius, grojo muzikos mokytojos Lilijos išdalintais instrumentais. Na, ir kas, kad pamiršdavo vieną kitą žodį ar eilutę, o gal ir visą eilėraščio posmą - garsiais plojimais ir nuoširdžia šypsena viso vakaro metu mes juos nuoširdžiai palaikėme. Taigi galima drąsiai teigti, kad mūsų mažiausieji yra patys šauniausieji.

Šokis su spalvingais lietsargiais pavergė visų mūsų širdis. Vaikai labai akylai sekė ir stebėjo muzikos mokytojos Lilijos atliekamus judesius, ir patys stengėsi nesuklysti ir nenuvilti tų, kurie į juos tiek daug darbo ir pastangų investavo. Ir ne tik šis šokis mums labiausiai įsiminė, bet ir visi kiti. Finalinis šokis apie zoologijos sodą, kai vaikai improvizuodami riedančio traukinuko vagonus, išskubėjo į vasarą, į užtarnautas atostogas, dar kartą mus nudžiugino. Žiūrėjome, šypsojomės, džiaugėmės ir galvojome: „Ar gali būti kas nors gražiau ir nuostabiau už nerūpestingą vaikystę?”

Vakaro linksmybės

Vasariškai šiltą, saulėtą vakarą, pasibaigus puikiai koncertinei priešmokyklinės ugdymo grupės vaikučių programai, direktoriaus kvietimu visi: mokytojai, mokiniai, jų jaunesnieji ir vyresnieji broliai bei seserys, tėveliai, seneliai, susirinko mokyklos kieme, kad būdami drauge pasidžiaugtų šio vakaro pramogomis prieš prasidedant vasaros atostogoms. Visai netrukus, jau nuo rytdienos, mokiniai keliems mėnesiams atsisveikins su mokykla, nutils šurmulys per pertraukas, laiko nevaržys skambutis, santykių nesugadins pažymys. Jie ilsėsis, keliaus, džiaugsis visais vasaros teikiamais malonumais: kaitrios vasariškos saulės spinduliais, vėsaus vandens gaivumu.      

Birželio 21-osios vakarą priešmokyklinės ugdymo grupės ir 1-10 kl. mokiniai šventė 2018-2019 mokslo metų pabaigą ir vasaros stovyklos atidarymą. Ko čia tik nebuvo: ir cukraus vata, akimirksniu tirpstanti burnoje, ir spragėsiai, kurių skonis jau primirštas, nes kino filmų salėse nesame labai jau dažni svečiai, ir batutai, nuo kurių smagiai krykštaudami ir besišypsodami leidosi ir leidosi vaikai, ir vaisvandeniai, akimirksniu atgaivinantys, saldumynai, nepaprastai greitai dingstantys nuo vaišių stalo, ir dešrelės, suteikiančios sotumo jausmą. Vaikai rikiavosi ir rikiavosi prie cukraus vatos ir spragėsių gaminimo aparatų. Cukraus vatos gamybos subtilybėse praktikavosi 7 klasės mokiniai Ernestas Bedulskis ir Ernestas Petrovskis. Spragėsių gaminimo meną noriai išbandė 8 klasės mokinys Valdemaras Jankauskas.

Tą vakarą mokyklos direktorius labai pasistengė mokinių labui. Nuolat sklindančios linksmos muzikos garsai labai pagyvino šventę. Kas norėjo, tas galėjo pamiklinti kojas ir kūnus šokio ritmu. Abejingų muzikai neliko. Per tą skubėjimą ir įspūdžių gausą tik gerokai pavakare dažnas vaikas suprato, kad pilvas „maršą groja“. Teko jį nutildyti sočiomis dešrelėmis, bandelėmis, vaisiais, ledais ir kitais gardėsiais. Išsidūkę, pavargę, bet patenkinti labai nenoriai vaikai ėjo į namus. Visiems buvo labai gera, linksma ir įdomu. Šiek tiek pavargę, bet labai laimingi visi grįžo namo. Išvargino tikrai ne pramogos, ne bendravimas su aplinkiniais, bet vasariška kaitra.

Taigi pramogų, linksmybių pakako ir mažiems, ir dideliems! Tikimės, kad savo skleidžiama šiluma pasiekėme ir Jūsų širdis! AČIŪ mokyklos direktoriui, mokytojų kolektyvui, techninio personalo atstovams už bendradarbiavimą ir puikiai pavykusią šventę. AČIŪ visiems, prisidėjusiems prie šilumos skleidimo, o taip pat atvykusiems tėveliams, seneliams, kurie šventė kartu su mumis. DIDELIS AČIŪ JUMS! Renginio pabaigoje į viršų su linkėjimais pakilo balionai simbolizuodami laisvę mintims, svajoms ir norams.

Baigėsi dar vieneri mokslo metai, atnešę pasiekimų, džiaugsmo, malonių rūpesčių. Greitai prabėgo laikas. Liūdna išsiskirti su draugais, mokytojais, tačiau mintys skrieja tolyn, į smagią vasarą. Tad visiems saulėtų dienų, turiningų atostogų, daug naujų įspūdžių! Mieli mokiniai, pailsėkite, paaukite, praturtėkite, džiaukitės ir  daug šypsokitės!!! Sėkmės ir iki pasimatymo!

 

DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja