Sausio 13-oji, vasario 16-oji, kovo 11-oji – tai dienos, kviečiančios akimirkai sustoti istorijos tėkmėje. Su didele pagarba ir begaliniu dėkingumu prisimename tuos žmones, kurie savo gyvenimu liudijo begalinę Tėvynės meilę, kurie dėjo visas pastangas, kad galėtume gyventi nepriklausomoje savarankiškoje Lietuvoje. Tai knygnešiai, be baimės nešantys lietuviškas knygas žmonėms šviesti, tai mokytojai, kunigai, poetai, dailininkai, kompozitoriai savo žodžiais ir darbais skleidę Tėvynės meilę, tai 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašę 20 signatarų, tai tremtiniai, politiniai kaliniai, išvežti toli nuo savo namų, jėgų išgyventi radę tėviškės ilgesyje, nuoširdžioje maldoje, tai 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą pasirašę 124 signatarai.

Vasario 11-15 d. vėl iš naujo mokėmės pasakoti, vertinti ir jausti Lietuvos istoriją. Kiekvienais metais ieškome vis kitokių Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – minėjimo būdų. Šiemet pasitarę su kolektyvo nariais, mokyklos administracija nusprendėme, kad šią ypatingą Tėvynei dieną sudarys net kelios dalys. Savaitę pradėjome netradicinėmis lietuvių kalbos ir istorijos pamokomis, kurias vedė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Daukševičienė. 7-8, 10 kl. mokiniai iš anksto rinko medžiagą, rengė skaidres, kuriose atsispindėjo svarbūs Lietuvai istoriniai momentai, susiję su Vasario 16-ąja: šios dienos reikšmė ir prasmė, signatarų kilmė, gyvenamoji aplinka, nuveikti darbai ir pan. Pamokų pabaigoje mokiniai išsakė savo nuomonę, ką kiekvienam reiškia Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Sausio 14 dieną vyko „Protų mūšis”, kurio klausimai buvo susiję taip pat su Vasario 16-ąja, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. „Protų mūšio” sumanytojai – 10 klasės mokiniai. Šioje veikloje dalyvavo 6-10 klasių mokiniai. Dalyviai buvo suskirstyti į tris mišrias komandas. Rungtynes sudarė trys etapai po 10 klausimų apie Lietuvą, jos istoriją, nepriklausomybės akto signatarus. Paskutinioji užduotis buvo smagiausia – reikėjo surinkti Lietuvos himną iš atspausdintų ir sumaišytų posmų eilučių. Galiausiai, kai visos komandos įveikė paskutinę užduotį, kartu buvo sugiedota „Tautiška giesmė”. Šioms varžytuvėms „dirigavo” dešimtokai Kamilis Milevskis ir Emilija Baranovska. Žaidėjai stengėsi kuo tyliau tartis, kad varžovai neišgirstų atsakymų. Tarp komandų jautėsi varžymasis, nes visi norėjo laimėti, o laimėjo ta komanda, kuri geriausiai žinojo savo šalies istoriją. Tačiau svarbu buvo ne tik laimėti, bet ir patikslinti savo žinias, išmokti, sužinoti  kažką naujo apie Lietuvą ir jos istoriją.

– Kas jums šiandien yra Lietuva? – klausėme „Protų mūšio” dalyvių.

– Lietuva –  tai mūsų gimtinė, šeima, gamtos grožis, krepšinis, žemė, laisvė, draugai,  meilė, nepriklausomybė, artimieji, prisiminimai, gyvenimas, šviesa, taika, dorybė, vienybė, praeitis, ateitis, dabartis, džiaugsmas, pasididžiavimas, ištikimybė. Kaip vis dėlto būtų gera, jei pasaulyje vyktų tik protų mūšiai… Šio renginio organizatoriai ir dalyviai liko kupini įspūdžių, pasitikrino savo žinias apie Lietuvą, sužinojo ir naujų faktų, prasmingai kartu šventė Lietuvos gimtadienį.

Mažieji mūsų bendruomenės nariai – 0-4 klasių mokinukai – taip pat nesėdėjo rankų sudėję. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų paraginti ėmėsi spalvotų pieštukų, vandeninių dažų, guašo, piešimui skirto popieriaus bei kitų priemonių ir piešė spalvingus piešinius, skirtus Tėvynei Lietuvai. Spalvingais vaikų piešiniais grožėjomės visi: mokyklos direktorius, mokytojai, tėveliai, seneliai bei į mokyklą užsukę svečiai. Beje, 8 klasės mokiniai, vadovaujami raštinės vedėjos Boženos Lavrukevič, taip pat pateikė netikėtą staigmeną, kurią išvydome koncerto metu. Pasirodo, mokiniai nutarė dalyvauti konkurse „Pilietiškumo keliu”. Konkursą paskelbė Trakų r. savivaldybės administracija, o merė Edita Rudelienė tapo šios iniciatyvos globėja. Darbai konkursui buvo pateikti pagal 2 veiklos sritis. Savo sukurtą video siužetą aštuntokai įkėlė į socialinio tinklo „Facebook” paskyrą. Na, ir tapo konkurso laimėtojais, apdovanotais trispalviais sėdmaišiais. Štai tokia veikla mokykloje vyko vasario 11-14 d.

Vasario 15 dieną po pamokų į tautine atributika papuoštą salę, kurioje vyko šventinis minėjimas, susirinko visa mokyklos bendruomenė. Renginio organizatorės lietuvių kalbos mokytojos Renata Matickienė, Daiva Daukševičienė, muzikos mokytoja Lilija Kieras.  Nuskambėjus LR himnui sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius Romuald Gžybovski. Jis paragino mylėti savo šalį, priminė dvidešimties narsių vyrų 1918 metų vasarį atliktą didingą darbą. Minėjime buvo prisimintos istorinės 1918 metų aplinkybės, perskaitytas Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Renginį pradėjo 10 klasės mokiniai Emilija Baranovska ir Maksymiljan Stankevič. Savo istorinėje pateiktyje mokiniai labiausiai akcentavo informaciją, susijusią su Nepriklausomybės akto signatarais. Aišku, deramą dėmesį renginio vedėjai skyrė ir paties Akto pasirašymo aplinkybėms, vietai, pasirašymo priežastims. Oficialiąją šventinio renginio dalį pagyvino meninė programa, kurią parengė muzikos mokytoja Lilija Kieras. Skambėjo Janinos Degutytės ir Juditos Vaičiūnaitės eilės apie tėvynę, kurias deklamavo penktokė Ana Baranovska ir 6 klasės mokiniai. Mokinius paruošė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Renata Matickienė. Kaip visada žavūs buvo priešmokyklinės ugdymo grupės vaikai – grodami įvairiais instrumentais jie Lietuvai skyrė „Cóndor la Pasa” melodiją. O koks minėjimas be tradicinėmis mokykloje tapusių dainų? Skambėjo ,,Labas rytas, Lietuva“, ,,Čia gimtinė – Lietuva“, „Dienų spalvos”, ,,Tai ir aš” ir kt. Solo dainavo trečiokė Gabriela Klebeko, penktokė Ana Baranovska. Nuostabios smuiko, pianino, akordeono melodijos, kurias atliko 5 kl. mokinė Ana Baranovska, 6 kl. mokinys Dominykas Kieras, 10 kl. mokinė Emilija Baranovska, visus maloniai nuteikė. Meninės programos baigiamoji dalis – tai mokyklos bendruomenės sudainuota ,,Nupiešiu Lietuvą”, kuri visus šios šventinės savaitės darbus ir renginius sujungė į pasigėrėjimo savo Tėvyne, džiaugsmo ir jausmų puokštę. Taip Vasario 16-osios proga pasveikinome savo Tėvynę ir save.

Šią dieną po pietų kūno kultūros mokytojas Andrius Kaveckas buvo numatęs sveikatingumo ir fizinio aktyvumo renginį „SFA”, tačiau gamta iškrėtė netikėtą pokštą – sniego resursai gerokai sumažėjo dėl atolaidžio. Tačiau mokyklos direktorius taip papratai rankų nenuleido. Alternatyva mokyklos stadione turėjusiam vykti renginiui tapo „Akropolio” ledo arena. Džiugi žinia greitai pasiekė mokinių ausis. Panašiai kaip tarpukario geopolitas Kazimieras Pakštas Lietuvą norėjo „perkelti į Afriką”, taip mes sveikatingumo ir fizinio aktyvumo renginį „perkelėme” į „Akropolio” ledo areną. Tad mokiniai ir mokytojai bent čia turėjo puikią progą pasidžiaugti žiemos malonumais. Vieni prisiminė (ar išmoko) savo čiuožimo įgūdžius ant ledo, kiti – tiesiog mėgavosi skaniais pietumis. Tai buvo gerai praleistas laikas – savotiška įžanga į atostogas. Smagu buvo stebėti ledu čiuožiančius, džiaugsmu spindinčius mokinius, jų šypsenas. Akimirksniu praskriejo laikas, kupinas mokinių klegesio ir džiaugsmo. Tačiau tuo dar Vasario 16-ajai skirti renginiai nesibaigė.

Visos savaitės renginių ciklą vainikavo tos pačios dienos vakare, 18 valandą, mokykloje vykęs spektaklis, t.y., nesenstanti ir visada aktuali didžiojo rusų klasiko Antono Čechovo komedija „Piršlybos“. Į mūsų ugdymo instituciją buvo atvykę Trakų Karališkojo teatro aktoriai Kęstutis Vilkauskas, Justina Bendinskytė﴿  su vadovu Robertu Čuta. Į šventinį minėjimą ir spektaklio peržiūrą taip pat atvyko svečių: Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė, Trakų r. savivaldybės merės pavaduotoja Marija Puč, Senųjų Trakų seniūnė Ana Ingelevič, Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos Trakų skyriaus atstovė Vilija Babarskienė ir kt. Fotografas Aleksandras Aziulevičius įamžino nepamirštamas akimirkas. Mokytojai, mokiniai, jų tėvai, seneliai, svečiai stebėjo spektaklį apie tuščiagarbes žmogaus ambicijas, egoizmą, kvailus principus. Laimei, šias ydas, nors ir laikinai, užgniaužia visagalis jausmas – meilė. Taigi patriotiškumo ugdymas, nuolatinis sąlytis su sportu, teatru yra naudingas visiems, o ypač jaunajai kartai. Tą vakarą fiziškai sustiprėję, istoriškai ir dvasiškai praturtėję grįžome į namus.

Daiva Daukševičienė,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Violetos Naumovič, Aleksandro Aziulevičiaus  nuotraukos