Lietuvių kalba. Kokia ji? Išsaugojusi indoeuropiečių prokalbės senoviškumą garsuose ir formose. Tikras atradimas kalbos mokslo tyrinėjimams. Netekusi teisių raštui ir spaudai, užgožta svetimšalių ir vėl pakilusi. Nelengva, su daugybe vingrybių besimokančiam. Skambi, muzikali, žodinga kalbančiam. Skalsi kaip duona.
Lietuvoje jau gražia tradicija tapo šeštą kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos, kurių tikslas yra didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje. Lietuvių kalbos dienos tradicinėmis tampa ir mūsų mokykloje.
5-6 klasių mokinius supažindinau su archaizmais – senoviniais, dabar nebevartojamais žodžiais. Mokiniams buvo pateikta po 10 tokių žodžių, kuriuos jie bandė „išversti“ į dabartinę lietuvių kalbą. Daugelis nesunkiai atspėjo, kad, pavyzdžiui, mokslinyčia – tai mokykla, bet sunkiai „įkandami“ buvo žodžiai sukrautuvė (sandėlis), negalėtuvė (ligoninė). Nė vienas neatspėjo, ką reiškia žodis drukas A. Baranausko sakinyje „Anei rašto, anei druko mums turėt neduoda“. O juk drukas – tai spauda. Mokiniams labai patiko ir rubrika „Ar žinai, kad…“ Jie sužinojo, kokie žodžiai lietuvių kalboje yra seniausi (o pats seniausias, spėjama, mama) ir apie tai, kad lietuvių kalba seniausių pasaulio kalbų dešimtuke užima trečiąją vietą. Daugelis pirmą kartą išgirdo, kad Vilniuje yra įdomus lietuvių kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“. Ypač patiko mokiniams sužinoti apie „kalbos pipirus“ – žargonybes, kurias reikėtų keisti lietuviškais atitikmenimis. Mokinukai liko sužavėti lietuvių tautosakos, ypač smulkiosios, turtais. Šie turtai neišsemiami, juk tai yra lietuvių kalbos ištakos.
Vyresniųjų klasių mokiniai pagamino lankstinukus, į kuriuos pateko medžiaga apie lietuvių rašytojus bei kalbininkus: J. Jablonskį, K. Būgą, Maironį, A. Baranauską, K. Donelaitį ir kt. Į pagalbą pasitelkėme informacines technologijas. Pagamintais lankstinukais „Žymiausi lietuviško žodžio saugotojai ir puoselėtojai“ mokiniai pristatė žmones, paaukojusius savo gyvenimą Lietuvos kultūros, raštijos ir kalbos labui; žmones, nepabijojusius kai kada net rizikuoti gyvybe vardan savo tautos. Kartu jie aukojo savo sveikatą, ramybę ir laisvę, nes buvo nuolat stebimi, persekiojami ir verčiami bėgti. Visi jie nuveikė didelį darbą ir ši kova nebuvo beprasmė. Daug jų, rašytojų, kalbininkų, bebaimių knygnešių ir paprastų jiems talkinusių žmonių, seniai amžinu miegu miega savo gimtoj žemelėj, tačiau atmintis apie jų nuveiktus darbus, padėjusius išsaugoti tautos egzistavimo pagrindą – kalbą bei spausdintą žodį – gyva ligi šiol.
Per lietuvių kalbos pamokas aptarėme taisyklingo linksnių, prielinksnių, įvairių gramatinių konstrukcijų vartosenos pavyzdžius ir didžiųjų gramatikos klaidų taisymus. Akcija buvo siekiama atkreipti dėmesį į lietuvių kalbėjimo taisyklingumą, paraginti stengtis taisyklingai kalbėti ir privačioje, ir viešojoje erdvėje. Su 10 kl. mokiniais jau gerą mėnesį rengiamės pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo daliai žodžiu. Džiugu, kad mokiniai pasirinko temas, susijusias su iškiliomis lietuvių literatūros asmenybėmis: Kristijonu Donelaičiu, Jonu Biliūnu, Maironiu, Juozu Grušu, Vanda Juknaite. Jau vasario 24 d. vyks bandomoji pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalis žodžiu, o kovo 3 d. – tikroji patikra, kurios metu surinkti taškai nukeliaus į bendrą pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo „kaupiamąjį fondą“.
Su mokiniais aktyviai dalyvavome ir kitų institucijų inicijuotose veiklose. Kiekvienais metais yra organizuojamas tarptautinis jaunimo epistolinio rašinio konkursas. 2021 metų konkurso tema „Parašyk laišką artimajam ir papasakok savo patirtis COVID-19 pandemijos metu“ labai aktuali šiuo metu vykstantiems suvaržymams. Konkurse dalyvavo 6 kl. mokinė Beata Baranovska. Mokinės rašinys buvo įvertintas labai gerai, todėl su keliais kitais Trakų rajono gimnazistų darbais išsiųstas į respublikinį konkurso etapą. Vasario 17 d. 9 kl. mokinė Karolina Prokopjeva ir 10 kl. mokinė Klaudija Laurukaitytė dalyvavo rajoninėje tautinių mažumų mokyklų mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje. Pabaigę vienus darbus, planuosime kitus – tikrai galima nuveikti daug ką lietuvių kalbos labui!
Džiugu, kai lietuvių kalba yra gerbiama ir mylima. Mokiniai nesėdi sudėję rankų – tobulina savo sakytinės ir rašytinės kalbos įgūdžius, gilinasi į iškilių lietuvių literatūros asmenybių gyvenimus, kūrybinį palikimą, skaito privalomosios grožinės literatūros kūrinius, rašo rašinius, remdamiesi literatūrine ir kultūrine patirtimi.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja