Prevenciniai straipsniai

GRIPAS – PAVOJINGA LIGA. GALIMA JOS IŠVENGTI

  • Kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne).
  • Reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu arba naudokite rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėję ar nusičiaudėję.
  • Pajutę į gripą panašius simptomus (Karščiavimą; kosulį; gerklės, galvos, sąnarių skausmus; drebulį, nuovargį, viduriavimo ar vėmimo požymius) laikykitės ne mažiau kaip 1m. atstumu nuo kitų žmonių.
  • Susitikę su kitais asmenimis, venkite prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).
  • Panaudotas nosinaites nedelsdami išmeskite tam skirtose vietose.
  • Pajutę į gripą panašius simptomus nedelsdami kreipkitės į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.
  • Pajutę į gripą panašius simptomus, likite namuose (iki 7 dienų), nevykite į mokyklą.
  • Venkite masinių renginių, nesilankykite žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėkite apsauginę kaukę.

•     Stenkitės neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.

 

KĄ DARYTI, KAD MOKSLAS NEKENKTŲ SVEIKATAI

Kaip išvengti trumparegystės

Kad vaikų regėjimas išliktų normalus, reikia sudaryti tinkamas jų darbo sąlygas ir iš mažens skiepyti įgūdžius laikytis higieninių reikalavimų:
  • Dirbant kompiuteriu, skaitant, rašant, piešiant sėdėti tik prie ūgiui pritaikyto stalo ir ant tinkamo aukščio kėdės. Išlaikyti būtiną 30-50cm atstumą tarp akių ir  stalo (knygos, kompiuterio, sąsiuvinio).
  • Skaitymo ar darbo kompiuteriu pertraukėlių metu atlikti specialius akių raumenų                     pratimus  (pvz. paeiliui žvelgti į skirtingame nuotolyje esančius daiktus).
  • Riboti darbo bei žaidimų kompiuteriu laiką (labiausiai regėjimui kenkia kompiuteriniai žaidimai, kurie pasižymi judančiais vaizdais, mirgėjimu, intensyviu akių varginimu), dirbti tik su geros kokybės ekranu.
  • Televizijos laidas be pertraukos žiūrėti neilgiau kaip 1-1,5 val. Ir nearčiau kaip 2,5m. nuo ekrano. Jei vaikas dirbo kompiuteriu, televizorių žiūrėti neanksčiau kaip po 1-2val.

Sveikos mitybos taisyklės ir principai“

 

Lapkričio 8-oji paskelbta Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną Europos šalyse visuomenė skatinama maitintis sveikai, organizuojami renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos mitybos principus.

 

Pagrindiniai sveikos mitybos principai

1. Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.

2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 įvairiausių maistinių medžiagų.

3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.

 

Sveikos mitybos taisyklės

  1. Valgyti kiek galima įvairesnį maistą . Valgant kuo įvairesnį maistą bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių medžiagų truks organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų.
  2. Būtina išlaikyti normalų kūno svorį. Kai kūno svoris viršija normalų, iškyla aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ar insulto pavojus. Padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, , tulžies pūslės akmenlige; moterims – dažnesnė nėštumo patologija ir dažnesnės komplikacijos gimdymo metu.
  3. Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ir cholesterolio. Cholesterolio kiekį kraujyje didina per didelis maisto kaloringumas.
  4. Valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų. Apie 55–60 % energijos į žmogaus organizmą turi patekti iš angliavandenių.
  5. Vartoti kuo mažiau (kiek tik įmanoma) cukraus ir saldumynų.
  6. Vartoti kuo mažiau valgomosios druskos.
  7. Riboti alkoholio vartojimą.

 

RŪKYMO ŽALA SVEIKATAI

Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o apie 40 iš jų yra patvirtinti kancerogenais, kurie sukelia vėžį ar skatina jo vystymąsi. Kancerogenai patenka į organizmą su dervomis ir labiausiai pakenkia lūpų, burnos ertmės, gerklų, bronchų gleivinę, todėl ilgalaikis rūkymas sąlygoja ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, o taip pat ir skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą. Dervos yra pavojingiausios cigarečių cheminės medžiagos. Jos nusėda kvėpavimo takuose ir ilgainiui gali sukelti vėžį ir plaučių ligas. Be to, jos silpnina imuninę sistemą. Cigarečių dūmuose yra trys itin pavojingos medžiagos:

 

  • Smala: kancerogeninė medžiaga.
  • Nikotinas: tai nuodinga medžiaga, kurią ilgą laika naudojo vabzdžiams naikinti bei kaip žiurkių nuodus. Pagal toksiškumą jis yra antroje vietoje (lyginant su cianidais), tad galima tik įsivaizduoti žalą, kurią nikotinas daro žmogaus organizmui.
  • Smalkės: šių dujų yra cigarečių dūmuose.

 

Tabako dūmai kenkia ne tik pačiam rūkančiajam, tačiau pasklidę aplinkoje įtakoja kitų asmenų sveikatą. Aplinkoje pasklidę tabako dūmai kasmet nusineša maždaug 600 tūkst. žmonių gyvybių, o beveik trečdalį šių aukų sudaro vaikai Jie dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, vidurinės ausies uždegimu. .. Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. 1 valanda prirūkytoje patalpoje = 1 surūkyta cigaretė!

 

16 PRIEŽASČIŲ, KODĖL REIKIA ATSISAKYTI RŪKYMO

1. Nikotinas, kurio yra cigaretėse, cigaruose, uostomajame tabake, sukelia priklausomybę.

2. Tabako dūmuose aptinkama daugiau kaip 4000 įvairių cheminių medžiagų; kai kurios iš jų 4,25

karto nuodingesnės už automobilio išmetamas dujas.

3. Tabako rūkymas nulemia net 25% širdies ir kraujagyslių ligų, 30% vėžio, 75% kvėpavimo

sistemos ligų ir yra laikomas svarbiausiu šių ligų rizikos faktoriumi.

4. Tabakas nužudo daugiau žmonių nei žūsta nuo narkotikų, autoįvykių, savižudybių ir streso kartu

paėmus.

5. Vaikai, kurių tėvai rūko, du kartus dažniau tampa „prisiekę” rūkaliai.

6. Rūkymas trumpina gyvenimą ir blogina jo kokybę; rūkančios moterys gyvena penkeriais metais

trumpiau nei nerūkančios, o rūkantys vyrai – net septyneriais trumpiau.

7. Rūkymas sukelia plaučių vėžį, be to, skatina burnos, liežuvio, ryklės, gerklų, stemplės, šlapimo

pūslės, kasos vėžį.

8. Nikotinas didina arterinį kraujospūdį, greitina širdies tvinksnius; nuo jo siaurėja kraujagyslės, jis

kenkia širdžiai.

9. Cigarečių dūmai ardo plaučių audinį, sumažina į plaučius patenkantį deguonies kiekį;

sportuojantiems rūkaliams greičiau pritrūksta oro nei nerūkantiems.

10. Kenkia virškinimui; turi įtakos gastrito ir opaligės vystymuisi.

11. Palaipsniui silpnina lytinę funkciją.

12. Trikdo uoslę ir skonio jutimą.

13. Plaukai ir drabužiai prisigeria nemalonaus kvapo.

14. Dėl rūkymo sukelto medžiagų apykaitos sutrikimo lūžinėja plaukai ir nagai.

15. Sutrikus kraujotakai geltonuoja rankų ir veido oda, anksčiau atsiranda raukšlės.

16. Nuo tabako gelsta ir genda dantys, o iš burnos sklinda nemalonus kvapas.

Jolanta Garbotovič,

visuomenės sveikatos priežiūros specialistė