Ieškodama įvairesnių lietuvių kalbos ir literatūros pamokų vedimo būdų ir metodų, visai netikėtai internete radau informaciją apie renginių ciklą, kurį mokiniams siūlė Vilniaus universitetas. Lapkričio 9–20 dienomis šioje aukštojoje ugdymo institucijoje pradėjo vykti atsinaujinęs renginių ciklas „Studentas vienai dienai“. Reaguojant į epideminę padėtį Lietuvoje įvairios paskaitos čia vyksta nuotoliniu būdu, o renginio metu mokinių laukia universiteto dėstytojai ir studentai online paskaitose, praktiniuose bei laboratoriniuose užsiėmimuose.
Kodėl nutarėme su dešimtokais dalyvauti „Studentas vienai dienai“ veikloje? Buvo įdomu išgirsti ir pamatyti gyvai vykstančią Vilniaus universiteto dėstytojo paskaitą. Mokiniai bent trumpam galėjo tapti tikrais studentais ir netgi užduoti norimus klausimus. Tokie susitikimai įdomūs ir naudingi siekiant apsispręsti, ką toliau norėtų studijuoti mokiniai. Stimulas dalyvauti paskaitoje buvo taip pat būsimas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas. Labiausiai, aišku, žodinė jo dalis – monologinis kalbėjimas iš anksto pasirinkta tema.
Paskaita „LDK ir Prūsų Lietuvos literatūra” truko visą akademinę valandą. Be Vilniaus universiteto filologijos fakulteto studentų ir mūsų mokyklos dešimtokų paskaitoje dalyvavo mokiniai iš Kėdainių ir Varėnos gimnazijos. Darius Kuolys, humanitarinių mokslų daktaras, docentas, puikus lektorius, visą paskaitos laiką buvo labai įdomiai prikaustęs visų mūsų dėmesį. Nors pačiai asmeniškai neteko anksčiau susidurti su Dariumi Kuoliu, tačiau buvau daug apie jį girdėjusi ir skaičiusi.
Docentas Darius Kuolys papasakojo apie Baroko epochą, jos rašytojus, poetus, filosofus. Daug dėmesio lektorius skyrė Simonui Dachui ir Blezui Paskaliui. S. Dachas – garsus Prūsijos poetas, parašęs apie 2000 eilėraščių. S. Dacho pasaulietinė ir bažnytinė poezija sudaro darnią visumą. Amžininkai jį vadino „Prūsijos Petrarka“ ir laikė talentingiausiu Karaliaučiaus literatų ratelyje, vienijusiame žymiausius poetus ir kompozitorius. Jis buvo dvaro poetas ir išgarsėjo kurdamas užsakomuosius eilėraščius lotynų ir vokiečių kalbomis. Eilėraščiuose S. Dachas įamžino kilmingų Prūsijos asmenų gyvenimo įvykius: jungtuves, krikštą, valstybės tarnybos jubiliejus ir laidotuves. Kaip pastebėjo S. Dacho poezijos tyrėjai, kone kiekvienas jo eilėraštis tapdavo ode. B. Paskalį mokiniai pažįsta kaip garsų matematiką ir fiziką, tačiau jis buvo ir filosofas. Gal šis naujas amplua jiems buvo ir labai netikėtas. Aš net neabejoju, kad iš matematikos mokytojos lūpų dešimtokai turėjo girdėti, kad, būdamas 16 metų, B. Paskalis sukūrė kūgio pjūvio teoriją, po trejų metų sukonstravo skaičiavimo mašiną, atrado hidraulinio preso veikimo principą, taip pat galimybę barometru matuoti oro slėgį. Taip pat Paskalis dirbo ir tikimybių teorijos srityje, 1654 metais atrado Paskalio trikampį bei jį paaiškinančią teoriją. Vėliau atitolo nuo matematikos, fizikos ir užsiėmė religine filosofija. Jį patraukė jansenistų religinio sąjūdžio idėjos. Poetas ketino parašyti veikalą „Krikščionybės apologija“, bet nespėjo – sutrukdė mirtis.
Savo paskaitą docentas D. Kuolys paįvairino didikų testamentų fragmentais ir įvairiomis prasmingomis bei taikliomis citatomis. Citatas lektorius įterpė norėdamas pailiustruoti rašytojų ir poetų pasaulėjautą. Pasąmonėje įstrigo šios citatos: „Nieko tikresnio negali būti už mūsų pačių mirtį” (S. Dachas), „Žmogus tik nendrė, tik mąstanti nendrė”, „Kur aš bepažvelgčiau, visur mane supa migla… Ir mano širdis kenčia.” (B. Paskalis).
Šiandien daug įdomaus sužinota, išgirsta. Kai mokytojas, naudodamas paskaitos metodą, pasakoja yra viena, virtualiai pirmą kartą patekus į aukštąją ugdymo instituciją dėstytojo paskaita palieka neišdildomą įspūdį. Dar neturėjau progos paklausinėti dešimtokų apie šios dienos patirtį studento kėdėje, bet labai lauksiu artimiausios literatūros pamokos, kurios metu būtinai pakalbėsime ir apie Simoną Dachą, ir apie Blezą Paskalį, ir apie naują bei neįkainojamą patirtį.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja