Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius metus skyrė pagerbti Lietuvai nusipelniusias istorines asmenybes. Viena iš jų yra iš Žemaitijos kilęs poetas Vytautas Mačernis. Birželio 5-ąją minėsime 100-ąją šio iškilaus lietuvių poeto sukaktį. Visoje Lietuvoje vyko ir tebevyksta įvairūs renginiai, skirti šio įžymaus žmogaus jubiliejiniams metams.
Prieš poeto 100-ąsias gimimo metines su 5-6 ir 9-10 kl. mokiniais per lietuvių literatūros pamokas kalbėjome apie Vytauto Mačernio asmenybę, biografiją ir neįprastą kūrybą. Mokiniams parengiau pateiktį, kuri yra akivaizdus įrodymas, kad tokie poetai gimsta vieną kartą per šimtmetį. Po pateikties peržiūros ir diskusijų ugdytiniams pasiūliau kurti kūrybinius darbus. Nors mokiniams pasiūlyta užduotis buvo ne iš lengvųjų ir neprivaloma, bet džiugu, kad itin aktyvūs buvo penktokai, kurie parašė laiškus. Labiausiai dėmesio vertas buvo 5 klasės mokinės Gabrielės Klebeko kūrybinis darbas – laiškas poetui Vytautui Mačerniui. Gabrielei pasiūliau dalyvauti respublikiniame kūrybinių darbų konkurse „Sapnuojančio medžio pavėsy“. Šiuo metu laukiame konkurso rezultatų. Birželio 4-5 d. esame pakviestos į Žemaičių Kalvarijoje ir Šarnelėje vykstančią mokslinę konferenciją „Vytautui Mačerniui-100“ ir įvairius renginius, skirtus gražiai poeto sukakčiai pažymėti.
Kad Vytautas Mačernis buvo nepaprastas kūrėjas, kurio eilės neturi amžiaus cenzo, tai gana akivaizdu. Šią nenuginčijamą tiesą patvirtintų kiekvienas bent šiek tiek mėgstantis poetinį žodį. Poeto eilėraščius skaito, cituoja vyresni, brandūs skaitytojai, bet mėgstamas jis ir jaunųjų poezijos gerbėjų. Ne mažiau įsimintina ir tragiška Vytauto Mačernio skaičiais trumpo, tačiau patirtimis ir darbais turtingo gyvenimo istorija: parašyta per 200 eilėraščių, išgyventi spalvingi studijų metai, neįvykusios vestuvės su mylimąja, atsitiktinio sviedinio skeveldra tąkart buvusi lemtinga ir amžiams nutraukusi jauno žmogaus gyvenimo giją.
Literatūros pamokų metu 9-10 kl. mokiniai apie Vytautą Mačernį sužinojo įdomesnių faktų, kurie nėra aptariami jokiuose literatūros vadovėliuose. Labai trumpa ir be galo skausminga poeto gražios ir taurios meilės istorija. Poeto sužadėtinė Bronė Vildžiūnaitė po mylimojo žūties nesukūrė šeimos. Ji niekada nepasakojo apie savo mylimąjį viešai, nedalyvavo jokiuose minėjimuose, neparašė atsiminimų, laikėsi nuomonės, kad jųdviejų meilė – tik jų reikalas, širdies bet kam neatvėrė. B. Vildžiūnaitė prisipažino, kad tebeturi gražiuosius Vytauto meilės laiškus. Jie jau buvo spausdinti, tačiau Bronė vis nesiryžo su jais atsisveikinti. Sulaukusi 96-erių, laiškus atidavė, kartu ir ypatingą dokumentą – leidimą tuoktis. Įsivaizduokite, tik sulaukusi tokio amžiaus moteris pagaliau ryžtasi į muziejų atiduoti tiek metų saugotus mylimojo laiškus. Argi situacija neverta romano?
Jaunojo poeto gyvenimą tragiškai nutraukusi atsitiktinė sviedinio skeveldra nesugebėjo sugriauti kūrėjo legendos – amžinai jauno likusio poeto gyvenimas ir kūryba iki šiol jaudina įvairaus amžiaus skaitytojus. Minint 100-ąsias Vytauto Mačernio gimimo metines, norisi dar kartą akcentuoti, kad nuo mūsų gyvenimo priklauso ne daug kas šiam pasaulyje, o VISKAS, nes „mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė“…
Daiva Daukševičienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
