Besibaigiančio rudens taku atkeliauja gruodis, o kartu su juo ir visiems mums svarbus susikaupimo ir rimties laikotarpis – Adventas.

Auštantis antradienio rytas, rudeniška gamta, nedrąsus saulės spindulys atlydėjo mūsų mokyklos vyresniųjų klasių mokinius į rytmetinį susitikimą su poete ir menininke Aldona Vaitkevičiūte. Dar iki susitikimo besilankydami bibliotekoje pastebėjome besipuikuojančius paveikslus, puošiančius sienas. Tai – mūsų viešnios darbai. Apgalvoti, išjausti, išmylėti, išleisti į platųjį pasaulį žmonėms akis paganyti.

Susitikimą pradėjome prasmingu įžanginiu pokalbiu apie artėjančias gražiausias metų šventes. Kalbėjome apie savo pomėgius. Neįtikėtina, kad jie susiję su net keliomis meno atšakomis: daile, muzika, šokiu! O sportas mums tarsi antroji religija. Menininkė stebėjosi mūsų šviesiu jaunimu, turinčiu tiek pomėgių. Po šilto pokalbio viešnia mums paskaitė savo kūrybos eilėraščių, turinčių gilią potekstę, sietiną su dvasinėmis vertybėmis. Juk jos labai svarbios šiuolaikiniame pasaulyje!  Klausantis poetinio žodžio širdis užplūdo tokia ramuma, toks lengvumas, kad buvome pasirengę klausytis ir klausytis, akimis tyrinėdami bibliotekos erdvę puošiančius įvairia technika atliktus darbus. Iš tiesų, žodžiai ragino pamąstyti apie tai, ką nešame žmonėms, branginame ir vertiname, kas mums svarbiausia. Žodžiai sujaudino, nuramino ir paguodė. Matyt, tokia ir yra poezijos prasmė. O jos atėjimas – mįslingas ir paslaptingas. Kaip sakė poetė, galima rašyti protu arba siela. Jai tereikia užrašyti tai, kas ateina.

Iš menininkės sužinojome, kad ji – buvusi pedagogė, dirbusi ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, direktore. Tai štai kodėl mes jai buvome tokie nuoširdžiai įdomūs! Antrojoje susitikimo dalyje karpėme artėjančios žiemos simbolius. Neskubėjome. Kaip tikri menininkai stengėmės, kad kiekvieno iškirptos snaigės būtų dailios – jos drauge su kitomis ilgą laiką puoš Senųjų Trakų bibliotekos erdvę.

Mūsų nuoširdžių pastangų dėka šalia didelio, šviesą ir šilumą skleidžiančio žibinto atsirado simbolinis snaigučių takas, kuriuo mažais žingsneliais keliausime link Jėzaus gimimo. Taigi pradėkime savo kelionę, kurios pabaigą vainikuos neįprastas dvasinis susitikimas su Visagaliu!

 

DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja