Su penktokėmis DARIJA BESKARAVAJEVA ir ARNETA GUDALEVIČ artimiau pažįstamos esame nepilnus mokslo metus, tačiau jau dabar daug gražaus galiu apie jas pasakyti.
Abi mergaitės – pareigingos, darbščios, gerai besimokančios, visada atskubančios į pagalbą. Kad jūs matytumėte, kaip jos padeda savo bendraklasiams įveikti mokymosi sunkumus! Laikinas mokytojo vaidmuo mergaitėms labai patinka – jos jaučiasi lyg žuvys vandenyje. Surėmusios pečius trise organizuojame pagalbą ne tik senbūviams penktokams, bet ir mūsų ukrainiečiui Davydui – juk turime jį išmokyti lietuvių kalbos pradmenų! Kartais net šypseną kelia Darijos ir Arnetos noras „integruoti” kuo daugiau žodžių į naujoko galvą. Ir dar ne tik lietuviškų, bet ir lenkiškų, angliškų. Aš tik galiu įsivaizduoti, kas vyksta Davydo sąmonėje, kai jo prašo: „Pasakyk tą, o dabar aną. Ir dar štai šitą”… Žodžiu, būna linksma, ir pats pažinimas vyksta ir greičiau, ir sklandžiau.
Darija ir Arneta – neišskiriamos draugės nuo pat pradinių klasių, o gal ir dar anksčiau. Abi turi tą patį pomėgį – dailę. Darija lanko Trakų meno mokyklą, o Arneta – tos pačios mokyklos filialą, esantį Lentvaryje. Gana greitai pastebėjau, kad mergaičių piešiniai ir juose atskleidžiamos idėjos kitokios nei daugumos mokinių. Pirmuosius estetinio skonio pamatus šioms mokinėms suformavo LIUCIJA KAŠĖTIENĖ, buvusi mūsų mokyklos pradinio ugdymo mokytoja, nuo 5 klasės mergaitės pateko į globėjiškas BOŽENOS LAVRUKEVIČ, dailės ir technologijų mokytojos, rankas, galiausiai – dar ir Trakų bei Lentvario meno mokyklų profesionalės vedžioja jas meno labirintais.
Penktokė Darija jau kelerius metus kiekvieną savaitę po kelis kartus varsto Trakų meno mokyklos duris, Arneta – dar tik žengia pirmuosius žingsnius meno keliu. Bet… abi labai stengiasi viena nuo kitos neatsilikti visose srityse. Priešingu atveju nebūtų geriausios draugės! Būdama maža Darija išbandė šokių privalumus, todėl menas jai jau yra pažįstama sritis. Šiais mokslo metais Darija ir Arneta jau dalyvavo keliuose rimtuose kūrybinių darbų konkursuose: „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija‟, kurį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, XVII pasaulio vaikų haiku konkurse – kurė trieilį posmą ir jį iliustravo piešiniu. Šiuo metu laukiame konkursų rezultatų.
Darija žino, kas jai patinka, ko ji nori ir kas jai sekasi. Arneta lygiai taip pat. Dabar Darija nori atsigriebti už visą ilgą karantino laikotarpį, kai sunkios meno mokyklos durys buvo nutilusios nuo nuolatinio mokinių varstymo, o su mokytojomis ir kitais dailės besimokančiais mokiniais teko mokytis nuotoliniu būdu. Darijos draugė Arneta dar ir savarankiškai mokosi groti gitara. Kai buvo mažesnė, pavydžiai stebėdavo savo vyresnįjį brolį Alaną, jau prakalbinusį šį styginį muzikos instrumentą. Arneta sau pasižadėjo, kad kai kiek paaugsianti, būtinai ir ji išmoksianti groti. Tai nebuvo vien tik žodžiai. Nors penktokės dar nerengia savo personalinių dailės parodų, bet noriai eina meno keliu. „Ką labiausiai patinka piešti?”- paklausiau mergaičių. „Viską, iš esmės nėra skirtumo”, – atsakė Arneta, o jai paantrino Darija.
Iš pokalbio su mergaitėmis lyg ir supratau, kad jų vaizduotė jau „piešia” nežymius būsimos profesijos, t.y. dizaino kontūrus. Aišku, dar iki apsiprendimo laikotarpio nutekės daug vandens, bet šiandien svarbu, kad Arneta ir Darija gerai mokosi, yra aktyvios ir turi pomėgių, o jų tėveliai turi galimybių leisti pasirinkti joms patinkančias veiklas.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja