Likus gerai savaitei iki rudens atostogų Alina Kovalevskaja, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja, visų Lietuvos mokyklų mokinius ir mokytojus paragino prisijungti prie „Kino pavasario” renginių. Džiugu, kad ir mums teko garbė patekti į šį traukinį.

           Spalio 27 dieną su dešimtokais atvėrėme vartus į vieną iš renginių, kurio moderatorė buvo iš televizijos ekranų, žurnalų bei laikraščių puslapių gerai pažįstama Dovilė Filmanavičiūtė. Tenka konstatuoti, kad renginys neprailgo ir nenuvylė. Turint omenyje, kad šie metai dešimtokams nelengvi, kadangi pavasarį jiems teks dalyvauti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime, tad žinant šią aplinkybę būtina įgyti įvairių žinių: literatūrinių, istorinių, kultūrinių. Ši aplinkybė didžiąja dalimi ir lėmė mūsų apsiprendimą.

          Mes susitikome su Gabija Siurbyte, prodiusere ir aktore, bei Vytautu Katkumi, režisieriumi ir operatoriumi. Dešimtokai dalyvavo diskusijoje „Nematoma kino pusė: kas slepiasi už kadro?“ Abu svečiai patvirtino, kad meninės krypties studijos ypatingos gerovės neužtikrina, bet daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Vytauto tėvai nepaprastai norėjo, kad jų sūnus taptų programuotoju, tačiau šeimos atžala nusprendė tapti operatoriumi. Kine, anot svečio, yra daug įvairių pareigų. Ir jeigu kas nors galvoja, kad iš karto mokslus baigusį jauną žmogų skiria dirbti operatoriumi, tai labai apsirinka. Nemažai laiko jam tenka būti asistento padėjėju, vėliau – asistentu, o jau tada galima pasvajoti ir apie operatoriaus veiklą. Aktorė Gabija džiaugėsi, kad šie metai yra ypatingi – lietuviško kino renesanso metai. Lietuviški filmai peržiūrimi ir vertinami A lygio festivaliuose – tai jau didelis pasiekimas mūsų šaliai. Gabija ir Vytautas – pasauliniu lygmeniu žinomi menininkai. Belieka tik džiaugtis šių jaunų žmonių sėkme.

             Man pačiai teko dalyvauti keliose virtualiose diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse, įdomių piratavimo atvejų analizėje bei parodomojoje pamokoje su LRT projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėju Robertu Petrausku. Aš sužinojau, kas yra autoriaus teisės ir intelektinė nuosavybė, kokią žalą dėl piratavimo patiria patys kūrėjai, kaip atskirti legalias filmų žiūrėjimo platformas nuo nelegalių, kas iš tiesų yra kokybiškas turinys, kur jo ieškoti ir kaip jį panaudoti edukacijos procese. Tenka konstatuoti, kad patirtys iš tiesų buvo vertos dėmesio, nes suteikė aktualių žinių ir įkvėpė kūrybiškumui. „Kino pavasario” programa pasiūlė nemažai įdomių susitikimų. Dovilė Filmanavičiūtė, Robertas Petrauskas, Jaunius Špakauskas, Gabija Siurbytė, Vytautas Katkus – tai tik dalis tų žmonių, su kuriais susitiko Lietuvos mokiniai ir mokytojai.

           Mokiniams, išeinantiems atostogauti, pasiūliau peržiūrėti filmą „Aš esu Greta”, nes įkvepianti Gretos Thunberg istorija gali tapti puikia pradžia įdomioms diskusijoms nuo gamtos išsaugojimo iki galimybių keisti pasaulį, kuriame gyvename. Susitikę po atostogų būtinai padiskutuosime.

DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,

lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja