Pernai tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus mokinius dalyvauti respublikiniame rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet paskelbė naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart organizatoriai kvietė tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei rašiniuose pasvarstyti apie medžio gyvenimą. Konkursą „Medžio kelias“ globojo europarlamentaras prof. Liudas Mažylis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Gavę kvietimą nė minutės nedelsdami organizavome kūrybines dirbtuves. Susitarėme, kad visi 5-8 klasių mokiniai pabandys sukurti nors po trumpą miniatiūrą. Pirmiausia išsigryninome idėjas, išsiaiškinome, kieno vardu bus rašoma: medžio, iš jo pagaminto įdomaus medinio daikto ar žmogaus. Išsikėlėme svarbiausią tikslą – kažkuo neįprastu sudominti vertinimo komisijos narius. Mūsų ginklu tapo meninės raiškos priemonės, lietuvių liaudies patarlės, priežodžiai, frazeologizmai, suteikiantys gimstantiems tekstams nuoširdumo, gyvumo.
Sukurtas miniatiūras, noveles persijojome ir nusprendėme, kad konkurso organizatoriams siųsime 6 kūrybinius darbus: 5 kl. mok. Arnetos Gudalevič, 7 kl. mok. Dominikos Tomaševič, Beatos Baranovskos, Karinos Stankevič, 8 kl. mok. Anos Baranovskos ir Alicijos Baranovskos. Daug laiko, širdies ir fantazijos mergaitės įdėjo į savo darbus. Visų darbai nepaprastai įdomūs, bet originaliausias – aštuntokių Anos ir Alicijos. Ana įsikūnijo į skriaudžiamo medelio vaidmenį, o Alicija – į mergaitės-skriaudikės, gana greitai supratusios akivaizdžią gyvenimišką tiesą.
Labai džiaugiuosi mokinių kūrybiškumu, noru sukurti neįprastas istorijas, kupinas įvairiausių jausmų: skausmo, džiaugsmo, susitaikymo, liūdesio. Stebėtina, kad jau tuoj pasibaigs mokslo metai, o gimsta puikūs norai, užsidegimas sukurti pridėtinę vertę savo mokyklai. Turbūt tuo atžvilgiu yra ypatingi metai. Gal tam įtakos turėjo nežinomybė dėl ateities, persekiojusi mus visus. Gražu, kad visi esame vedini vieno tikslo, kad nenuleidžiame rankų – įgyjame pagreitį, įjungiame aukščiausią pavarą ir judame tik į priekį. Apskritai pavasaris ir vasaros pradžia – nepaprastai gražūs mokinių laimėjimais rajoniniuose ir respublikiniuose konkursuose. Kiekvienas laimėjimas yra sudėtinė tėvų, mokinių ir mokytojų darbo dalis.
Šiandien džiaugiamės rezultatu. Turbūt pernykštė sėkmė pastūmėjo šiemet dar įdomiau kurti turint tikslą aplenkti kitus Lietuvos mokinius. O juk Lietuva didelė! Ir visų noras laimėti – ne ką mažesnis nei mūsų. Esame nedideli, bet savo pasiekimais aplenkiame ne vieną rajono gimnaziją. Mūsų akys dega noru, o širdys – kūrybiškumu. Mes žinome, ko norime ir ko siekiame. Labai lauksime rudens, kuomet konkurso organizatorių dėka vyksime pasižmonėti. O gal ir paties konkurso iniciatoriaus Dainiaus Šerono sulauksime savo mokykloje? Juk pernai turėjome garbės su juo susipažinti.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja