Mūsų mokykloje ugdomi mokiniai yra ypatingi. Ar rasime dar kur mokyklą, kurioje visi gali dainuoti, šokti, sportuoti, vaidinti? Turbūt vargiai. Kas išaugina mokiniams sparnus? Žinoma, kad tėvai ir geri pedagogai.
Bet… šįkart ne apie puikius tėvus ir pedagogus, o apie dar vieną mokinį ir jo neįprastą pomėgį. DANIEL JARMOLOVIČ – septintokas, aistringas motokroso mėgėjas ir šiaip visais atžvilgiais šaunus vaikinukas. „Kas gi tokio tavo pomėgio kaltininkas?‟, – klausiu Danieliaus. „Tėtis, o kas gi daugiau‟, – net nedvejodamas atsako berniukas. Apie motokrosą Danielius galėtų kalbėti nesustodamas, valandų valandas. Matau, suprantu, kad jam patinka tai, ką jis veikia.
Motokrosas Danieliaus gyvenime atsirado visai neatsitiktinai. Tėtis Leonidas buvo ir yra aistringas motokrosininkas. Likimas taip lėmė, kad tėtis Danieliui nupirko pirmąjį rožinės spalvos motocikliuką, nes kaipgi sūnus be technikos. Tuo metu berniukas labai mėgo piešti „saules‟ savo dviračiu kieme, tad tėtis pasirūpino, kad jis turėtų savo pirmąją rimtesnę transporto priemonę. Visas Danieliaus šeimos gyvenimas yra susijęs su motokrosu. Netgi mama ir vyresnioji sesuo yra išbandžiusios motociklo teikiamus privalumus. Tiesa, joms atsirado svarbesnių moteriškų reikalų, todėl sportuoti išleido du savo šeimos vyrus. Danieliaus meilė šiam sportui gimė ir iš jo paties susidomėjimo. Į motokroso varžybas berniukas keliauja kartu su tėčiu. Kitaip tariant – Jarmolovičių duetas. Jie abu yra ne profesionalai, bet mėgėjai. Jau kuris laikas motokrosas yra neatsiejama Danieliaus gyvenimo dalis.
Prieš kiekvienas mėgėjiškas varžybas visi šeimos nariai nerimauja, tačiau svarbiausia važiuoti su protu ir neviršyti savo galimybių. Važinėdamas Danielius yra patyręs įvairių smulkių traumų, tačiau jei krenti – atsistoji ir važiuoji toliau. Mano pašnekovas mano, kad šiame sporte vienintelis įmanomas atsargumas yra savo galimybių įsivertinimas. Kartais, anot Danieliaus, jau taip stipriai užvaldo adrenalinas ir azartas, bet sveikas protas vis dėlto nugali. Didžiausi berniuko sirgaliai ir rėmėjai yra jo šeimos nariai. Danielių visada palaiko ir aplinkiniai žmonės, jo bendraklasiai, kurie suteikia dar daugiau pasitikėjimo savimi. Šiuo metu Danielius laukia nesulaukia, kada gi su tėčiu apsižergs savo metalinius „draugus‟ ir su vėjeliu pralėks Senųjų Trakų keliais ir keliukais. Danielius – taupus vaikinukas. Jis renka pinigėlius naujam motociklui ir laukia nesulaukia, kada galės išsilaikyti motociklininko teises.
Tikslų įgyvendinimas ir pomėgių pasirinkimas mažai priklauso nuo vietos, kurioje žmogus gyvena ar jos dydžio. Svarbiausi dalykai – begalinis noras, užsidegimas, pasitikėjimas savimi, tėvų ir artimųjų palaikymas. Kiekviena, kad ir neįtikėtinai skambanti svajonė ar planas, yra įmanomas, tačiau tuo reikia visuomet tikėti ir eiti to kelio link. Toks yra mūsų aštuntokas Danielius.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja