Penktokės Milana, Damjana ir Sonata dalyvavo respublikiniame rašinių konkurse „Mano mama – vienintelė tokia‟, skirtame Motinos dienai. Kiekviena mergaitė pateikė skirtingą istoriją. Šis konkursas buvo sėkmingas MILANAI ir DAMJANAI. MILANA užėmė I-ĄJĄ VIETĄ ir laimėjo PAGRINDINĮ PRIZĄ, o Damjana – II-ĄJĄ VIETĄ!
Pirmoji savo istorija pasidalino Milana. Ji papasakojo apie ypatingą mamą Rają, visada siekiančią tikslo, apie kasdieninius jos rūpesčius visais šeimos nariais. Milanos mama dirba grožio srityje, todėl ji tokia žavinga bei stilinga. Šiltas ryšys sieja mergaitę su mama, kuri stengiasi dėl savo dukrų, nes nori, kad jos dalyvautų įvairiuose neformaliojo ugdymo būreliuose, keliautų ir grožėtųsi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gamta bei architektūra. Tiek Milana, tiek jos vyresnioji sesuo Karolina labai myli savo mamą, jai padeda, rūpinasi, kai ji atgula į ligos patalą. Mergaitės nuo vaikystės yra savarankiškos, atsakingos, puikiai mokosi, gerai išauklėtos. Ir visa tai yra didelis jų mamos Rajos nuopelnas.
Puikų darbą apie savo mamą Zofiją parašė ir Sonata. Nelengva buvo mergaitės mamos vaikystė, paauglystė, jaunystė. Sonatos mamą užaugino krikšto mama. Nepaisant sunkios vaikystės p. Zofija ryžosi susilaukti net 6 vaikų. Šeimoje Sonata pati mažiausia – pagrandukė, visų mylima, lepinama. Nepaisant visų sunkumų, kuriuos teko patirti Sonatos mamai, ji visus vaikus puikiai išauklėjo, jie užaugo gerais žmonėmis. Darbe Sonata prisimena atvejį, kai jos mama visą savaitę gulėjo ligoninėje. Namai tuomet buvo pilni liūdesio, ramybės. Kiekvieną dieną mama sulaukdavo lankytojų – šeimos narių, kurie ją palepindavo įvairiais skanėstais, begaliniu dėmesiu. Sonatos darbas taip pat palietė skaitytojų ir vertinimo komisijos narių širdis.
Damjana darbą skyrė savo antrajai mamai – močiutei. Pakvietusi mergaitę dalyvauti kūrybinių darbų konkurse laikiausi susitarimų: ar galėtų rašyti, kiek galėtų ir ar apskritai galėtų. Kai sulaukiau Damjanos sutikimo, prasidėjo nelengvas kelias. Ne iš karto mergaitė nusikėlė į praeitį. Ji buvo linkusi rašyti apie dabartį. Atsargiai pasiūliau raktinių sakinių, kuriuos paprašiau išplėsti. Laikui bėgant ledai pajudėjo – Damjana grįžo į tą sunkų visiems laikotarpį, kai netikėta mamos netektis visų gyvenimus apvertė aukštyn kojomis. Sunku buvo visiems, bet gyventi toliau reikėjo. Surėmę pečius visi laikėsi vienas kito.
Džiugu, kad mokiniai nori dalyvauti įvairiuose konkursuose, kad stengiasi. Šiuo metu labai aktyviai jie dalyvauja konkurse „Mano augintinis‟. Dar kartą galima patvirtinti teiginį, kad auga graži, šviesi, aktyvi karta. Labai džiaugiuosi, kad Milana ir jos mama bei Damjana su močiute galės pasimėgauti atsiveriančomis laimėtų prizų galimybėmis. Gero ir produktyvaus Jums poilsio!
Daiva Daukševičienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja