Stovykla vaikams yra didelis džiaugsmas, kurį jie dažniausiai patiria atėjus vasarai. Stovykla – tai naujų įgūdžių ir naujo pasaulio pažinimo mokykla. O kas, jeigu ji organizuojama mokykloje, o vadovai – vaikui pažįstami mokytojai? Pasirodo, jog gauname puikų rezultatą, kuriuo džiaugiasi mūsų mokyklos pedagogai, dirbę vaikų socializacijos stovykloje ,,Vabaliukai“. 1-4 klasių mokiniams šiemet veiklas organizavo puiki mokytojų komanda: Lucija Kašėtienė, Violeta Naumovič, Magdalena Klepka, Lilija Kieras, Jūratė Repčikienė, Marekas Pavlovskis, Vida Kasperavičiūtė, Irena Orlova, Galina Grinevič, Renata Matickienė. Taigi apie viską išsamiau.
Birželio 21 diena. Šią dieną vyko iškilmingas stovyklos atidarymas, kuriame žodį tarė pradinio ugdymo mokytoja ir projekto koordinatorė Lucija Kašėtienė, kuri supažindino su stovyklos tvarka bei veiklos planu. Tą pačią dieną stovyklautojai, linksmi ir geros nuotaikos, lydimi mokytojų Jūratės Repčikienės ir Renatos Matickienės, patraukė į Trakus, kurie nuo seno garsėja kaip nuostabaus grožio gamtos kampelis, išsiskiriantis savo unikaliu gamtovaizdžiu, salos pilimi, poeto Maironio apdainuota eilėraštyje „Trakų pilis“, bei tvyrančia romantika ir ramybe. Vaikai keliavo labai smagiai, paežere, pozuodami nuotraukoms, žvalgydamiesi aplink, stebėdami laivus, skrodžiančius ežero vandenis. Keliautojus pasitiko ramus Galvės ežeras, kuriame plaukiojo antys ir ilgakaklės gulbės. Eidami pilies link, mažieji keliautojai grožėjosi vasariškai skaidriu ežero vandeniu. Besišnekučiuodami ir vaikščiodami Galvės ežero pakrante, jie pasiekė Trakų pilį. Akį lepino ramus pilies didingumas ir subtilus grožis. Istoriją liudijanti pilis ne vieną paskatino pasvajoti ir bent trumpam nusikelti bei pagyventi kunigaikščių laikais. Susėdę pilies papėdėje, vaikai draugiškai pasistiprino į kelionę įsidėtais užkandžiais, suvalgė po porciją ledų. Nors norėjosi dar būti ir būti, domėtis ir grožėtis gamta, tačiau artėjo pietų metas. Grįžo stovyklautojai į mokyklą pilni įspūdžių, linksmi ir laimingi!
Birželio 22 diena. Spalvų pasaulyje vaikai gyvena labai seniai – nuo pat vaikystės. Kiek save pamena, pagrindinė žaidimų forma buvo piešti, lipdyti, klijuoti, grožėtis ir tyrinėti. Kūrybinė veikla „Spalvų pasaulyje“, kurią organizavo mokytoja Violeta Naumovič, buvo susijusi su spalvų tyrinėjimu ir jų žaismu, kūrybinio džiaugsmo potyriu. Stovyklautojai, pasitelkę vaizduotę, piešė vasariškos gamtos peizažą. Jaunųjų dailininkų kūrybos darbų temos buvo labai įvairios. Kiek autorių – tiek skirtingų idėjų ir kūrinių! Buvo smagu žiūrėti į pozityviai nusiteikusius mokinius, kurie nuoširdžiai ir su užsidegimu buvo aktyviai įsitraukę į kūrybinį procesą. Pabaigtus darbus mokiniai eksponavo čia pat, laikinoje galerijoje, sporto salėje. Niekam ne paslaptis, kad perskaityta vaikiška knyga neretai nuveda tolyn: norisi pažaisti perskaitytą istoriją ar ją suvaidinti. Šiandien vykusio užsiėmimo „Pasakiškas vaško teatras” metu vaikams buvo pasekta pamokanti pasaka apie gyvūnus. Išklausę ją stovyklautojai ėmėsi darbo: iš vaško plokštelių pasigamino pasakos personažus. Dirbdami su natūraliu, kvapniu vašku vaikai lavino ne tik pirštų miklumą ir smulkiąją motoriką, bet ir kūrybingumą. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę pristatyti dviejų ožiukų, pagamintų iš vaško, istoriją. Per pertrauką tarp edukacinių dalių muzikos mokytoja Lilija Kieras vaikus mokė įvairių linksmų šokių. Dalyvaudami linksmojoje stovyklos veikloje vaikai įrodė, kad jie yra pasiilgę vieni kitų, judesio ir geros bei smagios muzikos.
Birželio 23 diena. Ak ir graži ta mūsų Tėvynė vasaros metu! Pasipuošusi dailia žalia skraiste, susijuosusi vingiuotu Neries kaspinu. Kviečianti kiekvieną pasigėrėti ja, pailsėti gamtos prieglobstyje, pažinti iš arti. Vien pagalvojus mintys iškart nuskrieja į nuostabiai vaizdingą, penkių piliakalnių vietovę netoli Vilniaus, šalia Neries vingių. Birželio 23 dieną, lydimi mokytojų Lucijos Kašėtienės ir Galinos Grinevič, stovyklautojai svečiavosi Kernavėje, kur aplankė nuostabius piliakalnius, muziejų. Kelionė buvo pradėta apžvalgos aikštelėje. Nuo aukšto skardžio vaikai žvelgė į nuostabų gamtos paveikslą – vingiuojančią Nerį ir miškų plotus, bekraštę dangaus erdvę. Didžiausią įspūdį mokiniams paliko piliakalniai, nes buvo nuostabus oras, pro piliakalnių viršūnes skaisčiai švietė saulė, o besisklaidantis rūkas suteikė paslaptingumo. Visi liko apžavėti šio stebuklingo reginio grožiu, tad dar neįkopę į pirmąjį piliakalnį, mokinukai džiaugėsi, kad tai pati šauniausia ekskursija. Vaikai taip pat dalyvavo ir edukacinėje programoje „Archeologija – viduramžių miestas”. Jie sužinojo, kaip buvo ieškomas ir kaip atrastas viduramžių Kernavės miestas. Stovyklautojai matė viduramžių Kernavės miesto vietą ir greta atkurtus viduramžių miesto namus, dirbtuves, kiemus; lankėsi miestiečių sodybose, susipažino su jų kasdieniu gyvenimu, amatais; kopė į piliakalnius, apžiūrėjo muziejaus eksponatus. Laikas prabėgo akimirksniu. Namo vaikai grįžo kupini įspūdžių, patenkinti.
Birželio 25 diena. Fizinis aktyvumas itin svarbus žmogaus gyvenime, todėl sudarant stovyklos veiklų planą tradiciškai jame „gimė” sporto renginys „Sportuoti visada sveika“, kurį organizavo mokytojai Marekas Pavlovskis ir Irena Orlova. Mokiniai noriai dalyvavo įvairiose linksmose estafetėse bei sporto rungtyse. Lydimi plojimų, skandavimo ir smagaus juoko, sporto renginio dalyviai poroje nešė kojomis suspaustą gimnastikos lazdą, lindo per lankus, perdavinėjo kamuolį. Daug teigiamų emocijų stovyklautojams kilo drauge su mokytoja Irena Orlova smagiai žaidžiant salės ledo ritulį. Po trumpos atokvėpio valandėlės visi išskubėjo į lauką, kur prasidėjo aktyvus sportas gryname ore. Vyko vaikų pamėgtas žaidimas „Kvadratas“. Oras tą dieną buvo fantastiškas, taigi nuotaika puiki! Pralaimėjusieji nenuliūdo, nes žinojo, jog svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti! Sporto renginys baigėsi. Visi buvo patenkinti. Ši diena vaikams buvo linksma, judri, sportiška, informatyvi, įkvepianti gyventi sveikiau, judėti, dažniau būti lauke. Taigi drąsiai galima teigti, kad stovyklautojai puikiai įvykdė renginio misiją ir įrodė, kad sportas iš tiesų yra naudingas mūsų sveikatai.
Birželio 28 diena. Gamta – nepakartojama erdvė mokymuisi. Čia natūralios priemonės, tikri, neišgalvoti pavyzdžiai, vis kitas priežasties ir pasekmės kontekstas. Mokytojos Vida Kasperavičiūtė ir Magdalena Klepka šiandien pakvietė stovyklautojus kitaip žvilgtelėti į gamtą. Kitaip – tai ne tik žiūrėti ir klausytis, bet ir liesti, uostyti, ragauti – taip pažinti gamtą. Vaikščiodami Senųjų Trakų pievomis stovyklautojai, mokytojų padedami, gamtoje mokėsi pažinti valgomus, vaistinius ir nuodingus augalus. Mokiniai rinko gėles, vaistažoles, vėliau apie jas ieškojo informacijos internete, enciklopedijose ir kituose informaciniuose šaltiniuose. Stovyklautojai mokėsi atpažinti vaistažoles, sužinojo, kokias ligas jos gydo, kokių žolelių verta turėti savo namuose. Pagrindinis šios dienos veiklos tikslas buvo teorinių ir praktinių žinių derinimas, herbariumų kūrimas, kūrybiškumo ugdymas. Mini herbariumai traukė akį savo estetiškumu ir gražiu apipavidalinimu. Mokyklos sporto salėje tvyrojo įvairių vaistažolių aromatas, kutenantis nosis. Beje, mūsų šalyje vaistažolių apstu. Kartais nė į galvą neateitų mintis, kad kai kurie sudžiovinti augalai gali tapti vaistu nuo visų ligų. Tai yra tikra tiesa. Pasaulyje egzistuoja net 13 000 vaistažolių rūšių. Ir visa tai stovyklautojai sužinojo „žaliojoje pamokoje”. Po puikiai gamtoje praleisto pusdienio įvyko ir stovyklos uždarymas.
Apibendrinę penkių dienų veiklas, vaikai dalijosi įspūdžiais ir teigė, kad smagiai stovykloje praleistas laikas dar ilgai neišblės iš jų atminties. Mokiniai patyrė daug teigiamų emocijų, įdomiai praleido laiką. Už suteiktą finansinę paramą esame dėkingi Trakų rajono savivaldybei, už kiekvieną dieną, tapusią mažyte švente – stovykloje nuoširdžiai bei kūrybingai dirbusiems mokytojams, dovanojusiems vaikams poilsį, pažinimą ir žinias. Ne viena sustabdyta akimirka išliko ne tik nuotraukose, bet ir kiekvieno stovyklos dalyvio atmintyje bei širdyje. Taip šauniai buvo vykdomos visos veiklos, kad, pasak stovyklautojų, penkios dienos prabėgo tarsi viena akimirka.
DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja